Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-567-527/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2A-567-527/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
R. V. K., Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos socialinės
Civilinė byla Nr. 2A-567-527/2011;proceso Nr. 2-28-3-00897-2010-2;
pirmosios instancijos teismo teisėja Teresė Klimienė;(S)procesinių sprendimų kategorijos: 26; 26.3; 121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K., suinteresuotam asmeniui R. V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1536-301/2010 pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriui ir R. V. K. dėl E. K. pripažinimo neveiksnia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2010-02-17 patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 9-10), prašydamas pripažinti jo motiną E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) k.) neveiksnia. Pareiškėjas nurodė, kad ypatingai pastaruoju metu pablogėjo jo mamos psichinė sveikata, ji nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Ji prieštarauja savo ir tėvo nusistatymui, jog vaikams jų turtas turi atitekti lygiomis dalimis. 2009 m. gruodžio mėn. notarė Birutė Pranevičienė patvirtino dovanojimo sutartį, kuria motina pareiškėjo broliui iš jai priklausančio 4,77 ha žemės sklypo padovanojo net 3 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-11-11 sprendimu (t. 2, b. l. 27-28) pareiškimą atmetė. Teismas, vadovaudamasis psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-248 pateikta išvada (t. 1, b. l. 99-100), kad šiuo metu E. K. konstatuojama lengvas kognityvinis sutrikimas, kad ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kad ji gali dalyvauti teismo posėdyje, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti E. K. neveiksnia (CK 2.10 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 34-41) prašo Marijampolės r. apylinkės teismo 2010-11-11 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad nors jo motina ir pageidavo dalyvauti teismo posėdžiuose, prašė nepriimti sprendimo jai už akių, tačiau, nors pareiškėjo motina 2010-11-05 teismo posėdyje nedalyvavo (t. 2, b. l. 21), teismas vis tiek bylą išnagrinėjo iš esmės, tokiu būdu grubiai pažeisdamas šalių teises. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais ir vertinti kitas didelę reikšmę turinčias aplinkybes, o ne vien tik ekspertizės aktą. Teismas nevertino 2010-06-18 pažymos Nr. 325 (t. 1, b. l. 40), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo motina psichikos sveikatos centro įskaitoje yra nuo 2005-06-21, jai diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas F06.3, 2007-07-26 nustatyta kraujagyslinė demencija, jai pastoviai buvo skiriamas gydymas. Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas nurodė, kad tiriamosios psichikos būsena fiksuojama ekspertizės atlikimo dieną. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu, kuris įrodo momentinę motinos psichikos būseną, nesivadovavo įrodymais, kurie apibūdina ilgalaikę asmens prašomo pripažinti neveiksniu psichikos būseną. Teismas nesivadovavo CPK 467 str. 5 d., kurioje numatyta, kad, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti. Taip pat teisėja nevykdė CPK 159 str. 1 d. numatytų pareigų, nesiaiškino, ar nėra pagrindo E. K. veiksnumą apriboti. Pareiškėjo motina jau daug metų vartoja stiprius nuskausminamuosius vaistus „Tramadol“, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų. Apie tai nurodyta ir jos medicininėje kortelėje. Teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2010-10-06 nutartimi (t. 2, b. l. 42-43), kad neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtas ir iš jo gaunamos pajamos turi būti naudojamos išimtinai šio asmens interesais, o, neapsaugojus galimai neveiksnaus asmens turto, nesiėmus tam reikalingų priemonių, padėtis neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų (2009-12-08 dovanojimo sutarties ir 2010-06-23 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties), įrodančių, kad būtent iš suinteresuoto asmens veiksmų kyla grėsmė asmens prašomo pripažinti neveiksniu teisėms ir interesams. Teismas nesiaiškino, kaip suinteresuotas asmuo (pareiškėjo brolis) nesąžiningai privertė motiną dovanojimo sutartimi perleisti jam žemę, nepasiremdamas jokiais įrodymais nurodė, kad pareiškėjo motina 2010-10-25 teismo posėdyje paaiškino, kad žemę sūnui (suinteresuotam asmeniui) padovanojo sąmoningai, už sūnaus (pareiškėjo) skolą kitam sūnui (suinteresuotam asmeniui). Teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo, motiną palikus jo priežiūrai, ją laikė užrakintą, ją aplankydavo tik kas 2-3 dienos (2010-07-19 teismo protokolo 4 psl.), dėl ko pašto darbuotoja jai negalėjo įteikti teismo šaukimo, o pats žinodamas apie 2010-06-23 paskirtą teismo posėdį, skubiai tos pačios dienos rytą nuvežė ją pas notarę, įregistruoti preliminarią motinos sodybos pirkimo–pardavimo sutartį bei kad būtų išduotas įgaliojimas tvarkyti motinos reikalus, tačiau motinos į teismo posėdį neatvežė. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai kelią grėsmę motinai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. V. K. ir E. K., kurią prašoma pripažinti neveiksnia, atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 48-50) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad bylą grąžinti atgal nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo, numatyto CPK 327 str. Be to, byla išspręsta teisingai (CPK 329 str. 1 d.), jos nagrinėjimo metu nėra surinkta įrodymų, jog E. K. psichikos būsena yra tokia, kad ji negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti (CK 2.10 str.), todėl, remiantis šiuo straipsniu, nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Ekspertizės akte konstatuota, jog E. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai patvirtino ir ekspertas, kuris byloje dalyvavo pareiškėjo iniciatyva. Pagrįsta ir motyvuota bei patikrinta teismo posėdyje eksperto išvada yra pagrindas teismo sprendimui priimti (CPK 263, 270 str.). Pareiškėjas nepateikė nei vieno motyvuoto įrodymo, kuris paneigtų ekspertizės akte padarytas išvadas. Pareiškėjo nurodyti faktai ir aplinkybės apie motinos psichinę negalią neatitinka tikrovės. Motina yra 86 metų, todėl amžius įtakoja jos sveikatos būklę, tačiau ji nėra tokia, kad nesiorientuotų vietoje ir laike. Motinai buvo keistas kairės kojos klubo sąnarys, ir dėl to nuo 2010-02-01 iki 2010-02-20 ji buvo gydoma Marijampolės ligoninės reabilitacijos skyriuje, o nuo 2010-02-20 iki 2010-03-03 Birštono sanatorijoje „Versmė“ kaip komercinis ligonis. Ligos, dėl kurių motina buvo gydoma gydymo įstaigose, jokių sąsajų su jos psichine liga neturi. Pažymėtina, kad iki 2010-01-20, kai motina susilaužė kairės kojos sąnario kaulus, ji viena gyveno savo namuose. Nors pareiškėjas gyvena tik apie 200 m. nuo jos namų, jis sąmoningai jos nelankė, tuo jai kenkdamas už turtinius reikalus. Pati ir padedama suinteresuoto asmens apsitvarkydavo namų ūkyje; ji skaito laikraščius, seka įvykius žiūrėdama televizijos laidas ir t.t.; dabartiniu metu gyvena pas sūnų Birštone, todėl teigti, kad ji psichiškai nesveika, nėra įrodymų. Teisme E. K. paaiškino, jog pareiškėjo skolos bankui yra didelės, todėl jam padovanojus likusią žemės dalį, į ją kaip ir į kitą turtą, gali būti nukreiptas skolų išieškojimas. Todėl E. K. ir susilaikė nuo žemės dovanojimo pareiškėjui. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas turėjo svarstyti klausimą, ar nėra pagrindo apriboti E. K. veiksnumą. CPK 265 str. nurodo, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų. Pareiškėjas nei pareiškime teismui, nei jo nagrinėjimo metu tokio reikalavimo nekėlė. Be to, CK 2.11 str. 1 d. aiškiai išvardina, kokiais atvejais gali būti apribojamas fizinio asmens civilinis veiksnumas: piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Nei vieno iš šių atvejų niekada nėra buvę E. K. gyvenime. Be to, apeliaciniame skunde kaip vieną iš sprendimo nepagrįstumo motyvų pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant E. K. arba jos atstovui, ir tokiu būdu pažeidė jos teises. Pirmuose posėdžiuose dalyvavo pati E. K. bei jos atstovas. Tačiau pareiškėjas motinos vardu surašė pareiškimą advokatui, kad ji nutraukianti su juo sutartį ir davė E. K. pasirašyti, paaiškindamas jai, kad taip bus pigiau ir geriau jai pačiai. Todėl E. K. ir neturėjo atstovo teisme toliau nagrinėjant šią bylą, o pati dėl silpnos fizinės sveikatos neišgalėjo dalyvauti visuose vėlesniuose teismo posėdžiuose, kuriuos specialiai vilkino pareiškėjas. E. K. nedalyvavo tik paskutiniame teismo posėdyje apklausiant teismo psichiatrijos ekspertą, o kituose posėdžiuose dalyvavo. Klausimai jai buvo pateikti kaip teismo, taip ir pareiškėjo, o E. K. davė išsamius atsakymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kolegijos nuomone, negalima daryti išvados, kad E. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str.).

2010-09-02 Ekspertizės akte Nr. 83TPK-248 (t. 1, b. l. 99-100) E. K. konstatuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, dėl ko tiriamoji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Kad E. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, patvirtino ir ekspertė Sandra Šakavičienė, pareiškėjo iniciatyva davusi parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 22). Ekspertė teismo posėdyje paaiškino, jog lengvas kognityvinis sutrikimas – tai toks sutrikimas, kuriam būdingi labai nežymūs atminties bei dėmesio koncentracijos sutrikimai, pakankama orientacija savyje. Tiriamajai buvo šiek tiek sutrikusi orientacija laike, tačiau ji buvo prieinama visapusiškam prasmingam kontaktui, nuosekliai dėstanti mintis, suprantanti psichiatrinės ekspertizės tikslą, paaiškinanti, dėl ko visa tai daroma ir save laikanti psichiškai sveika, adaptuota socialinėje aplinkoje.

Kolegija pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, jog pagrįsta ir motyvuota bei patikrinta teismo posėdyje eksperto išvada šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas pareikštam ieškiniui atmesti (CPK 263, 270 str.).

Kita vertus, pareiškėjas nepateikė nei vieno motyvuoto įrodymo, kuris paneigtų ekspertizės akte padarytas išvadas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog ji maišo žmonių vardus, nežino, kokia diena ir pan. (t. 2, b. l. 2), kurios, jo teigimu, pagrindžia, kad ji nesupranta savo veiksmų, kolegijos nuomone, gali būti įtakotos ir E. K., kuri yra 1924 m. gimimo, amžius (87 m.).

Pareiškėjas, siekdamas įrodyti motinos neveiksnumą, taip pat remiasi VĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-06-18 pažyma (t. 1, b. l. 40), kurioje nurodyta, jog E. K. nuo 2005-06-21 įtraukta į psichikos sveikatos centro įskaitą, jai diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas, nustatyta kraujagyslinė demencija. Tačiau, ką patvirtino ir ekspertė (t. 2, b. l. 23), VĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-06-18 pažymoje E. K. yra diagnozuoti sutrikimai, o ne psichinė liga. Išvadas dėl asmens psichinės ligos duoda ekspertai. Ekspertai vertina gydytojų duomenis, bet tyrimus daro iš naujo, ir, ekspertės teigimu, dažnai būna neatitikimų, nes teismo psichiatrų yra aukštesnė kategorija, jie sprendžia teisinius klausimus, specializuojasi toje srityje, jų žinios yra gilesnės, dėl to gali nesutapti psichiatrų išvados su pirminės sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų.

Kita vertus, kaip spręstina iš bylos duomenų, pareiškėjo pareiškimo dėl motinos pripažinimo neveiksnia ir apeliacinio skundo, pareiškėjas ypač akcentuoja kaip aplinkybę, keliančią jam pagrįstų abejonių dėl motinos psichinės būklės, tai, jog motina prieštarauja savo ir tėvo nusistatymui, jog vaikams jų turtas turi atitekti lygiomis dalimis. Nors 2009-12-08 dovanojimo sutartimi (t. 1, b. l. 67-70) E. K. būtent sūnui R. V. K. (suinteresuotam asmeniui) padovanojo 300/517 dalis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios 477/517 dalies 5.1700 ha žemės sklypo, esančio Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini) k., o likusią žemės sklypo dalį pasiliko sau, tačiau pažymėtina, jog pats R. V. K. apeliacinės instancijos teisme patvirtino faktą, jog motina E. K. didesnę žemės dalį jam padovanojo sąmoningai, tokiu būdu grąžindama už pareiškėją apie 4.500 Lt skolą, kurios iš brolio (pareiškėjo) jis nebereikalaus. Be to, kolegijos nuomone, visiškai įtikinamai atrodo ir pačios E. K. aiškinimas, kad ji žemės dalies pareiškėjui iki šiol neperrašė, nes jis yra įsiskolinęs bankui.

Kolegija taip pat nesutinka ir su apelianto teigimu, kad, vadovaujantis CK 2.11 str. 1 d., E. K. turėjo būti apribotas civilinis veiksnumas, nes byloje nėra nustatyta, kad ji piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis ar pan., kas sąlygotų jos agresyvumą, asocialų gyvenimą, negatyvumą kitų asmenų atžvilgiu bei kitokį jos elgesį. Be to, pažymėtina, jog ieškinys tokiu pagrindu net nebuvo reiškiamas.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Marijampolės r. apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą.

Kolegijos pirmininkė Jolita Cirulienėteisėjai Birutė BobrelGintautas Koriaginas