- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-62-2549-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl sprendimo panaikinimo, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) prašymas skirti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-32-S-10477.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-140-10 (b. l. 33-35), atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, nurodydama, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) normomis, pareiškėja negali turėti įgaliotojo atstovo nurodytame baudžiamajame procese, nes jame dalyvauja tik kaip liudytoja.
II.
Pareiškėja T. Ž. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-7, 58-61) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2010 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-140-10; 2) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteiti 100 000 Lt neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.
Pareiškėja nurodė, kad ji 2010 m. rugsėjo 17 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skirti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 30-32-S-10477, pateikė Tarnybai visus reikiamus dokumentus, tačiau Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą. 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-140-10 Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja. Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę visais atvejais gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas. Pareiškėja pažymėjo, kad, jai negalinti apginti pažeistų teisių, smarkiai pablogėjo pareiškėjos ir jos šeimos narių sveikata, dvasinė pusiausvyra, kamavo nuotaikų kaita, pareiškėja jautėsi pažeminta ir prislėgta.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 71-74) prašė skundo netenkinti.
Tarnyba nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, numatytų Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimo ar teismo nutarties, kuriais pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja. Tarnyba, siekdama gauti informaciją, reikalingą pareiškėjos prašymui pagrįsti 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3398 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atliekančią tyrėją ir 2010 m. rugsėjo 29 d. gavo informaciją, jog pareiškėja yra kviečiama apklausai liudytoja, taip pat ji bus pripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove. Tarnyba pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, 55 straipsnio 4 dalį, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau liudytojui tokia teisė nėra numatyta. Tarnyba skundžiamame sprendime pareiškėjai išaiškino, jog įgijusi nukentėjusiosios statusą, ji turės teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo su nauju prašymu. Tarnyba taip pat nurodė, jog sprendimą priėmė Įstatymo nustatytu terminu – per tris darbo dienas nuo informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą Tarnyba atkreipė dėmesį, jog pareiškėja neįrodė sąlygų visumos, būtinos nustatant civilinę atsakomybę.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos T. Ž. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Tarnybos 2010 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-140-10 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, ar, pateikdama Tarnybai prašymą dėl antrinės teisės pagalbos suteikimo, pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja. Iš prie prašymo Tarnybai pridėtų priedų matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 31 d. šaukimu ir pranešimu pareiškėja buvo šaukiama atvykti į Klaipėdos miesto 2 policijos komisariatą kaip liudytoja (b. l. 13, 14). Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies ir BPK 28 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti, kad turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Pareiškėjai su prašymu Tarnybai nepateikus įrodymų, jog yra pripažinta nukentėjusiąja, Tarnyba, siekdama išsiaiškinti šią aplinkybę, 2010 m. rugsėjo 22 raštu Nr. (1.7)-SR-3398 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją (b. l. 21). Klaipėdos apskrities 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius Tarnybai prašomą informaciją pateikė 2010 m. rugsėjo 29 d. ir nurodė, jog pareiškėja kviečiama apklausai liudytoja (b. l. 30). Rašte taip pat nurodyta, jog pareiškėja bus pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamo Tarnybos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-140-10 priėmimo metu pareiškėjos procesinė padėtis baudžiamajame procese buvo liudytoja. BPK 81 straipsnio 7 punkte įtvirtinta liudytojo teisė turėti atstovą, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, skirtingai nei nukentėjusiajam, liudytojui nėra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja nukentėjusiąja buvo pripažinta tik 2010 m. spalio 19 d. nutarimu (b. l. 25, 26-27, 28). Tarnybos 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3674 pareiškėjai išaiškinta, jog pripažinus ją nukentėjusiąja, ji turi teisę kreiptis į Tarnybą su nauju prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą ir pateikti tai įrodančius dokumentus (b. l. 32). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę vėl kreiptis su prašymu į Tarnybą dėl jai antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, nes ji Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato 2010 m. spalio 19 d. nutarimu yra pripažinta nukentėjusiąją (b. l. 28 ).
Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad Tarnyba vilkino sprendimo priėmimą ir be reikalo kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją. Gavusi pareiškėjos prašymą 2010 m. rugsėjo 17 d., Tarnyba per tris darbo dienas kreipėsi į tyrėją informacijos, kokia pareiškėjos procesinė padėtis baudžiamajame procese. Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius Tarnybai prašomą informaciją pateikė 2010 m. rugsėjo 29 d. ir Tarnyba skundžiamą sprendimą priėmė 2010 m. spalio 4 d., t. y. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu.
Dėl neturtinės žalos priteisimo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 ir 6.271 straipsniuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Tarnyba veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas, netenkintinas ir prašymas dėl palūkanų priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, kadangi jos skundas nepatenkintas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
IV.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 103-108) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir padarytą žalą.
Apeliantė nurodo, kad ginčo dėl apeliantės teisės dėl turtinės ir socialinės padėties pretenduoti į 100 proc. valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą nėra. Apeliantė nurodo, kad jai būtinas advokatas iki šiol nėra paskirtas. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę visais atvejais gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, net neatsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos miesto 2 policijos komisariate reikėjo net keletą kartu atidėti apeliantės apklausą baudžiamojoje byloje, nes advokato dalyvavimas buvo būtinas. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas žinojo, kad apeliantė buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje (b. l. 24, 25, 26, 27), tačiau pažeistų apeliantės teisių neapgynė. Minėtų institucijų veiksmai ir neveikimas suardė apeliantės pasitikėjimą Lietuvos valstybe ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) bei garantijoms, nesudarė apeliantei jokių galimybių apginti pažeistų teisių, neteisėtais būdais suvaržė apeliantės konstitucinę teisę į teismą, teisę turėti advokatą baudžiamojoje byloje. Dėl šių priežasčių smarkiai pablogėjo apeliantės ir jos šeimos narių sveikata, dvasinė pusiausvyra, iki šiol kamuoja nuotaikos kaita, apeliantė jaučia nuolatinį nerimą dėl sudarytos padėties ir neaiškios galimybės vėliau kreiptis į teismą, laiku gauti reikiamą antrinę teisinę pagalbą.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2010 m. lapkričio 17 d. prašymas nušalinti visą teisėjų kolegiją (b. 1. 91-95) nuo administracinės bylos nagrinėjimo, kadangi minėta teisėjų kolegija buvo jau keletą kartų neteisėtai, neteisingai, absoliučiai šališkai, neobjektyviai išnagrinėjusi apeliantės bylas tiems patiems atsakovams ir tais pačiais pagrindais, o visi tos teisėjų kolegijos spendimai buvo apskusti apeliacine tvarka. Apeliantės manymu, nebuvo jokio teisėto pagrindo leisti tai pačiai teisėjų kolegijai vėl šališkai nagrinėti šią administracinę bylą.
Apeliantė atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas apeliantės 2010 m. lapkričio 17 d. prašymas nukelti teismo posėdį į kitą dieną (b.1. 82), kadangi apeliantė neturėjo advokato ir paprašė jį suteikti (b. l. 84-85). Parengiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje 2010 m. lapkričio 17 d. teisėjų kolegija nenusišalino nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir neteisėtai ir šališkai pradėjo nagrinėti administracinę bylą iš esmės, apeliantei neturint advokato. Apeliantė negalėjo atsakyti į teismo užduodamus klausimus, kadangi neturi teisinių žinių. Dėl šių priežasčių apeliantė buvo priversta palikti posėdžio salę ir taip buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 ir 5 straipsniai, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 123-124) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sutiko su Tarnybos pozicija, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu apeliantė turėjo liudytojos, o ne nukentėjusiosios statusą. Nors BPK 81 straipsnio 7 punkte įtvirtinta liudytojo teisė turėti atstovą, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, skirtingai nei nukentėjusiajam, liudytojui nėra numatyta. Byloje objektyviai nustatyta, kad apeliantė nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje pripažinta tik 2010 m. spalio 19 d., t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Kadangi liudytojo procesinis statusas asmeniui nesuteikia teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apeliantei skundžiamame Tarnybos sprendime išaiškinta, jog įgijusi nukentėjusiosios statusą, apeliantė turės teisę kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalba suteikimo su nauju prašymu, prie kurio privalo pateikti jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantį dokumentą, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuria apeliantė būtų pripažinta nukentėjusiąja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, turi teisę visais atvejais gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, net neatsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies ir BPK 28 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti, kad turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Pareiškėjai su prašymu Tarnybai nepateikus įrodymų, jog yra pripažinta nukentėjusiąja, Tarnyba, siekdama išsiaiškinti šią aplinkybę, 2010 m. rugsėjo 22 raštu Nr. (1.7)-SR-3398 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją (b. l. 21). Klaipėdos apskrities 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius Tarnybai prašomą informaciją pateikė 2010 m. rugsėjo 29 d. ir nurodė, jog pareiškėja kviečiama apklausai liudytoja (b. l. 30). Rašte taip pat nurodyta, jog pareiškėja bus pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamo Tarnybos 2010 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-140-10 priėmimo metu pareiškėjos procesinė padėtis baudžiamajame procese buvo liudytoja. BPK 81 straipsnio 7 punkte įtvirtinta liudytojo teisė turėti atstovą, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, skirtingai nei nukentėjusiajam, liudytojui nėra numatyta. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja nukentėjusiąja buvo pripažinta tik 2010 m. spalio 19 d. nutarimu (b. l. 25, 26-27, 28). Tarnybos 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3674 pareiškėjai išaiškinta, jog pripažinus ją nukentėjusiąja, ji turi teisę kreiptis į Tarnybą su nauju prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą ir pateikti tai įrodančius dokumentus (b. l. 32). Byloje nėra duomenų, kad tokį prašymą pareiškėja pateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo panaikinimo. Nesant pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, tenkinti kitus (išvestinius) pareiškėjos skundo reikalavimus taip pat nėra pagrindo.
Nors apeliaciniame skunde T. Ž. nurodo, kad teismas, nestabdydamas bylos nagrinėjimo ir nagrinėdamas administracinę bylą be pareiškėjos advokato, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kolegija vertina, kad šioje vietoje procesinių pažeidimų nenustatyta. Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (91 – 94), pareiškėja pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, o pastarajai pareiškėjos prašymo dėl nušalinimo netenkinus, taip pat netenkinus T. Ž. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji posėdžio metu nebuvo atstovaujama, apeliantė pasišalino iš teismo posėdžio. Posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad pageidauja, jog jos interesus atstovautų UAB „Liva“, tačiau šios bendrovės atstovas dėl užimtumo jos atstovauti negali. Pareiškėja posėdžio metu nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jo yra sudaryta atstovavimo sutartis su nurodyta uždarąja akcine bendrove. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso šalys turi pareigą savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir galėjo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.