Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą ten pat, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent jis 2012-08-31, apie 18.40 val., iš „Swedbank” AB bankomato Nr. H246, esančio prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, pagrobė M. B. paliktus, išgrynintus 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. B. 200 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai M. B. priklausantį 200 Lt vertės turtą. D. F. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. F. paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kai jam po kažkurio laiko paskambino iš komisariato pareigūnai, pasakė, kad turi atvykti. Jis nuvyko ir jie išaiškino, kad tą rugpjūčio 31 d. jis buvo „Akropolyje“ ir pasiėmė ne savo pinigus. Nuvežė pas tyrėją, kuri jam viską paaiškino, pasakė, kaip kas yra. Pasakė, kad turėtų atlyginti M. B. žalą ir tada nutrauks viską. Jis prisipažino, kad paėmė tuos pinigus, bet iš tikrųjų jis net neatsiminė tos dienos. Jam pasakė, kad jei bus susitaikymas, byla bus nutraukta. Pirmus parodymus jis davė, kad tuos pinigus paėmė, atsisakė nuo gynėjo. Paskui, kai suprato, kad byla keliauja į teismą, tai susirado advokatą, viską išnagrinėjo, paaiškino. Jis buvo „Akropolyje“ tą dieną, atvažiavo nusiimti pinigų. Stovėjo didelėje eilėje tikslu iš savo kortelės išsigryninti pinigus. Nuėmė tuos pinigus iš bankomato. Įkišo kortelę, jam iš pradžių atmetė, paskui priėmė, nuėmė pinigus ir išėjo iš „Akropolio“. Tiksliai nepamena, kiek ėmė pinigų, apie 200 Lt. Prisipažino komisariate tik dėl to, nes turi Vilniaus apygardos teisme kitą bylą, labai seniai ir ilgai tęsiasi. Jis per tą laiką negali tiesiog ir neturi noro kažkokio nusikaltimo daryti, prisipažino vien tik dėl to, kad nebūtų baudžiamosios bylos, dėl to ir grąžino pinigus. Jam pasakė, kad jis galimai paėmė ir jis atlygino žalą tik vien dėl to, kad neturėtų problemų, jokių svetimų pinigų neėmė visiškai. Savo pinigus paėmė iš bankomato. Pin kodą buvo surinkęs ar tai 2-3 kartus, kad rinko, tai tikrai, ir nusiėmė pinigus. Čekių jokių neėmė, niekada neima. Prisiminė nukentėjusiąją tik praeitą kartą, kai atvažiavo į teismą. Šiaip jos nei pažįsta, nei matė. Taip, tikrai žino, kad tą dieną iš „Swedbanko“ pasiėmė pinigų. Ten dar pačioj pradžioj buvo parašyta, kad pinigai yra paimti, kad M. B. paėmė tuos pinigus. Pradžioje sakė, kad prieš jį stovėjo ar vyras, ar moteris, jis neprisiminė. Paskui tyrėja pasakė, kad tai buvo moteris. Jis ir pasakė, kad galimai tai buvo moteris. Gal tyrėja ne taip suprato, ar jis ne taip išsireiškė. Ten buvo 12-15 žmonių eilė. Tyrėja jam pasakė, kad byla bus nutraukta, jei bus atlyginta žala, susitaikymas ir nereikės jokių teismų. Vėliau suprato, kad tai svetimi pinigai, kai pareigūnai iškvietė į komisariatą. Pasakė, jeigu jis pradės meluoti, tada bus baudžiamoji byla, o jeigu jis atiduos pinigus, viskas bus gerai. Tai buvo 2012 m. rugpjūčio 31 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Seniai naudojasi „Swedbanko“ paslaugomis. Jis žino, kad iš bankomato nuimant pinigus, reikia įdėti kortelę, surinkti pin kodą ir nusiimti pinigus. Nežino, ką bankomatas pirmiau atiduoda, ar kortelę, ar pinigus. Tikriausiai ir tą, ir tą. Neprisimena, kiek pinigų nusiėmė. Netikrino visiškai savo sąskaitos. Nepamena, po įvykio gal po 1-2 mėnesių tikrino savo sąskaitą. Tą dieną buvo atvažiavęs po ežero, atėjo, jam reikėjo pinigų, nuėmė ir išėjo. Kiek pinigų ėmė, nelabai atsimena. Nepamena, kiek buvo kupiūrų, ar tai po 100 Lt, ar 200 Lt, nepamena. Nusiėmė, įsidėjo į kišenę ir išvažiavo. Nuimtų pinigų iš karto neišleido. Galimai įsipylė kuro, gal pavalgyti nupirko. Žinojo, kad jie tikrai yra jo, jam buvo pervesti pinigai ir jis tuos pinigus išleido. Nukentėjusiosios pinigų neėmė, nevogė. Vaizdo įraše yra parodyta, jis normaliai ėjo prie bankomato, surinko pin kodą. Tos dienos tiksliai neatsimena, bet neturėjo jokio tikslo vogti, grobti. Su nukentėjusiąja susitaikė iš karto, kai jam pasakė, jeigu atlygins žalą kuo greičiau, tai viskas pasibaigs. Jis vos ne kitą dieną paskambino tyrėjai, atvežė pinigus. Nei jis M. B. pažinojo, nei grobti ruošėsi. Jis tiesiog nuiminėjo savo pinigus. Jis nematė jokių pinigų, kai priėjo prie bankomato, neėmė jokių svetimų pinigų. Pasijautė, kad jis kaip ir kaltas. Atidavė tuos 200 Lt, bet jis nebuvo kaltas, tiesiog atsiprašė ir atidavė tuos pinigus, nes jam rūpėjo tik tai, kad nebūtų jokių problemų, pasakė: „Atsiprašau, kad taip gavosi, prašom 200 Lt“. Kaltinamasis atsakydamas į klausimus paaiškino, kad jis priėjo prie bankomato tą dieną. Jis nukentėjusiąją atsimena, tik nuo tada, kai buvo pas tyrėją komisariate. Šiaip jis jos nepažino. Jis stovėjo eilėje ir nusiminėjo savo pinigus. Nuėmė pinigus ir išėjo. Buvo momentas, kad jis kortelę kišo ir jam atmetė. Kišo du kartus, nors tiksliai negali pasakyti, bet „cypsėjo“ aparatas. Kortelė įėjo, jis surinko PIN kodą vieną kartą ir pinigus nuėmė vieną kartą. Jis nukentėjusiajai grąžintų ir 1000 Lt, nes jis jau 4 metus trankosi po teismus nuo labai senų laikų, kad nežinotų tėvai, kad būtų mažiau problemų, nes jam jų ir taip užtenka.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad dienos neužfiksavo, buvo rugpjūčio pabaiga, apsipirkinėjo parduotuvėje, kurioje nepriėmė banko kortelės, interneto ryšio neturėjo. Ji ėjo į Swedbank‘o bankomatą išsiimti pinigų ir tuo metu jai skambino telefonas, ar kažkas tokio, nes atitraukė dėmesį ir ji 200 Lt nepasiėmė. Išsitraukė kortelę, nes pradžioje šiame bankomate grąžina kortelę, paskui pinigus. Pasiėmė juos ir nuėjo į tą parduotuvę. Iš karto prisiminė, įėjusi į parduotuvę, kad pamiršo pinigus bankomate, tiesiog „apsižioplino“. Bėgte grįžo iki bankomato ir ten nebuvo nei vieno žmogaus, nei pinigų nebuvo. Tada ji kreipėsi į Swedbank‘o administraciją, ir jai pasakė pretenziją rašyti dėl pinigų, nes galimai automatas juos įtraukė atgal. Ji parašė ir po savaitės gavo atsakymą, kad pinigai neįtraukti atgal, o juos paėmė kitas asmuo. Jie žino kas, jie turi vaizdo įrašą, turi įrodymus, o jai reikia važiuoti į policiją, parašyti pareiškimą ir jie tada ištirs. Ji tuomet važiavo į policiją, rašė pareiškimą. Nesitikėjo atgauti pinigų, bet kadangi jau pradėjo, tai ir parašė pareiškimą. Jai paskambino, pasakė, kad yra surastas žmogus, kuris paėmė jos 200 Lt ir kad ji atvažiuotų į Policijos komisariatą Šeškinėje, ten bus tas žmogus, kuris paėmė pinigus, jis juos grąžins ir ji, jeigu sutiks, tai susitaikys. Ji atvažiavo, jokių pretenzijų neturėjo, nes jau buvo nusiteikusi, kad jei jai grąžina pinigus, tai ji jokių pretenzijų neturi. Pasirašė, kad susitaiko, jos atsiprašė, kad paėmė jos pinigus. Viskas buvo gražiuoju, bet paskui gavo skambutį iš tyrėjos, kad byla keliauja į teismą. Ji pasakė, kad vyrukas turi problemų su teismais ir norėtų, kad ši byla patektų į teismą. Išsikvietė ją iš naujo. Kaltinamasis parašė, kad jis nepaėmė tų pinigų, todėl turėjo iš naujo atvykti pas tyrėją ir vėl parašyti viską kaip buvo, kad jis paėmė pinigus. Jis jai grąžino pinigus. Kai kaltinamasis jai grąžino pinigus, tai nieko praktiškai ir nekalbėjo, atsiprašė, kad paėmė, geranoriškai, ji irgi geranoriškai pasirašė, kad jokių pretenzijų neturi, kad susitaiko, taip baigėsi viskas ir išsiskirstė. Neatsimins, ar prie bankomato buvo didelė eilė, kai atėjo ten stovėjo žmonės ir ji pati stovėjo eilėje. Neatsimena kaltinamojo prie bankomato. Gal 5 min. kokios daugiausiai praėjo, kai grįžo prie bankomato. Būtent neatsimena to momento, kai jai buvo išduoti pinigai, ten tikrai kažkas pypsėjo kaip visą laiką. Pinigų nematė, o gal tiesiog nežiūrėjo į tą pusę ir viskas. Nematė, kokiomis kupiūromis buvo išduoti pinigai. 2012 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokole (bylos l. 21) parašyta apie tai, kad prieš tai irgi nusiiminėjo 200 Lt., tai buvo gal prieš pusvalandį gerą. Du kartus buvo išiminėti pinigai. Pirmą kartą tikrai pinigus pasiėmė, nes tada tais pinigais kavinėje apsimokėjo, paskui ėjo į parduotuvę ir jai reikėjo grynųjų, todėl ji antrą kartą ėjo ten pat ir iš to paties bankomato išiminėjo 200 Lt. Pirmą kartą irgi 200 Lt nuiminėjo, tikrino sąskaitoje.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. A. paaiškino, kad yra 6 PK vyresnioji tyrėja. Daug laiko praėjo, nelabai smulkmenų atsimena. Dėl vagystės pinigų iš bankomato buvo pareikštas įtarimas (F.). Kaip jis buvo iškviestas, neprisimena. Jam atvykus apklausai, buvo pareikštas įtarimas jam ir jis savo kaltę iš pradžių pripažino, atlygino žalą. Buvo kviesta nukentėjusioji ir jie tarpusavyje bendravo, žala buvo atlyginta. Po to kaltinamasis pakeitė parodymus, kai buvo nuspręsta užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu. Jis tokio pasiūlymo atsisakė ir kaltės nepripažino. Šioje byloje buvo galimybė užbaigti bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis nebuvo teistas. Jam buvo paaiškinta. Tokiais atvejais ji paprastai duoda kodeksą, kur numatytos sąlygos, paskaityti arba paaiškina žodžiais. Žmogus pats pripažino kaltę, sakė, kad žalą atlygins. Ji nežino dėl ko byla nukeliavo į teismą. Ji jam paaiškino, kadangi jis pripažino kaltę, kad viena iš galimybių – susitaikyti. Jie susitaikė. Po to buvo nuspręsta kitaip užbaigti bylą. Ji žmogaus nesuklaidino. Prieš bendraujant su žmogumi, jie visada tariasi su prokurore, kokį geriau sprendimą priimti. Viena iš galimybių buvo kalba apie tai. Nuo jos niekas nepriklauso. Ji nepriima sprendimų. Galutinai ne tyrėja priima sprendimą, o priima prokuroras ir tvirtina teisėjas. Dirba 20 metų ir puikiai suvokia, kad žmonės negirdi tų žodžių „yra galimybė“ „kad galimai byla bus nutraukta“. Niekada savo darbe nieko nežada, čia vienas iš principų. Telefonu jokių paaiškinimų, jokių pokalbių apie bylos aplinkybes, nebuvo. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo kabinete tuo metu, kai buvo kviečiama į komisariatą nukentėjusioji. Kaltinamasis išreiškė norą atlyginti žalą prisipažinęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-30 kaltinamasis D. F. parodė, kad 2012-08-31, apie 18.40 val., buvo prekybos ir pramogų centre „Akropolis", esančiame Vilniuje, Ozo g. 25. Norėdamas išgryninti pinigus stovėjo eilėje prie “Swedbanko” bankomato. Prieš jį stovėjo moteris. Kaip pastaroji atrodė tiksliai apibūdinti negali, tik jam atrodo buvo tamsiaplaukė. Pastaroji atliko operacijas prie bankomato ir iš karto greitai nuėjo nuo bankomato. Priėjęs prie bankomato, jis pradėjo kišti savo banko mokėjimo kortelę, tačiau automatas ją atmetinėjo atgal. Bankomatas pradėjo cypsėti ir jis pastebėjo, kad langelyje, kuriame išduodami pinigai yra 200 Lt. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Kiek norėjo išgryninti pinigų šiuo metu tiksliai negali pasakyti. Paėmęs minėtus pinigus išėjo iš Akropolio. Tik vėliau suprato, kad tai buvo svetimi, palikti, išgryninti pinigai. Pinigų banko darbuotojams negražino, nes kai suprato, kad tai svetimi pinigai praėjo laiko tarpas ir pinigus jau išleido. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 49-50).

2012-12-05 papildomos apklausos metu D. F. paaiškino, kad kai 2012-08-31, apie 18.40 val., prekybos ir pramogų centre, esančiame “Swedbanko” bankomate, paėmė 200 Lt, manė, kad tai jo pinigai, kuriuos jis nusiėmė nuo savo mokėjimo kortelės. Kad paėmė svetimus pinigus sužinojo, tik kai buvo pareikštas įtarimas. Tai sužinojęs, pasitikrino savo sąskaitą ir įsitikino, kad 200 Lt nuo jo sąskaitos nurodytą dieną nurašyti nebuvo, todėl pinigus gražino nukentėjusiajai. Tačiau kaltu neprisipažįsta, nes tikslo pagrobti minėtus pinigus nebuvo (b. l. 52).

2012-12-07 papildomos apklausos metu D. F. paaiškino, kad 2012-08-31, apie 18.40 val., stovėdamas prie “Swedbanko” bankomato norėjo nuo savo sąskaitos nuimti pinigus. Kiek tiksliai šiuo metu neatsimena, bet atrodo 200 litų. Eilėje prie bankomato buvo daug žmonių, kas stovėjo priešais jį neatsimena ir ar tai buvo vyras ar moteris tiksliai pasakyti negali. Kai atėjo jo eilė, jis į bankomatą įkišo savo mokėjimo kortelę, tačiau bankomatas jos nepriėmė. Tada po kurio laiko įkišo antrą kartą, suvedė kodą ir nuo sąskaitos nuėmė 200 Lt ar 300 Lt, kiek tiksliai neatsimena. Langelyje kur išduodami pinigai buvo tik viena 200 Lt kupiūra, kurią jis ir paėmė, manydamas, kad tai pinigai nuo jo sąskaitos. Kad paėmė svetimus 200 Lt sužinojo apklausos metu policijos komisariate (b. l. 53).

Apklausta liudytoja M. B. parodė, kad datos šiuo metu jau neatsimena, bet tai galėjo būti 2012-08-31, buvo prekybos ir pramogų centre „Akropolis”, adresu Vilniuje, Ozo g. 25. Apie 18.40 val., norėdama nuo savo sąskaitos nuimti 200 Lt priėjo prie “Swedbanko” bankomato, įdėjo savo mokėjimo kortelę, suvedė PIN kodą. Po kelių sekundžių bankomatas jai gražino mokėjimo kortelę, kurią paėmė, ir pamiršo paimti išduotus pinigus, nuėjo nuo bankomato. Nuėjusi iki parduotuvės, maždaug po 5 minučių suprato, kad bankomate pamiršo paimti išduotus 200 Lt. Iškart atbėgo atgal prie bankomato, tačiau nei pinigų langelyje, kur išduodami pinigai, nei žmonių prie bankomato nebuvo. Pagalvojusi, kad bankomatas jos pinigus įtraukė atgal, kreipėsi į “Swedbanko” administratorę ir parašė pretenziją. Kadangi reikėjo sumokėti už pirkinį, maždaug po 15 minučių antrą kartą “Swedbanko” bankomate atliko finansinę operaciją ir paėmė 200 Lt. Iš karto į policiją, dėl minėto įvykio nesikreipė. Tačiau maždaug po 5 dienų jai paskambino “Swedbanko” darbuoja, kuris paaiškino, kad išnagrinėta jos pretenzija ir pasiūlė kreiptis į policiją, nes paaiškėjo, kad jos pinigus paėmė kitas žmogus, ir jos pinigai į sąskaitą grąžinti nebuvo. “Swedbanko” darbuotojai papildė, kad turi vaizdo įrašą. Tada ji nuvykusi į policiją parašė pareiškimą dėl pinigų vagystės. Šiuo metu padaryta turtinė žala yra atlyginta, todėl kaltam asmeniui pretenzijų neturi (b. l. 10,11-12).

Iš “Swedbanko” pateiktų nuotraukų matyti, kad M. B. bankomate H246, esančiame Ozo g. 25 atliko operaciją 2012-08-31 18:40:28-18:40:36. Po minėtos operacijos 18:40:43-18:40:45 bankomate buvo naudota mokėjimo kortelė, išduota D. F. (b. l. 24-26).

Iš “Swedbanko” pateiktos informacijos matyti, kad 2012-08-31 18:44 bankomate H177/HB Ozo g. 25 D. F. iš savo sąskaitos išgrynino 240 Lt (b. l. 29-30).

Iš “Swedbanko” pateiktos informacijos matyti, kad M. B. kortelę (paskutiniai skaičiai 3256) įdeda 2012-08-31 18 val.40 min.28 s., pinigai išduodami 18 val.40 min., 43 s., tačiau jau stovi prie bankomato D. F., 18 val. 40 min. 52 s. kortelę, kurios paskutiniai skaičiai 2192 įdeda D. F. ir su šia kortele paima pinigus (b. l. 107-114).

CD iš “Swedbanko”, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje (b. l. 22) reikšmingos bylai informacijos nėra, kadangi tai vaizdo įrašas apie įvykius, kuomet tą pačią dieną kitu laiku M. B. gryninasi pinigus.

Iš D. F. priklausančios banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-08-31 jo sąskaitoje pinigų buvo ir jis tą dieną nusiėmė 240 Lt. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kaltinamąjį D. F. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 4 d. Jis kaltinamas vagystės (atsižvelgiant į sumą baudžiamojo nusižengimo) padarymu. Kaltinamasis D. F. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šią išvadą teismas grindžia šiais argumentais.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmuo atlikdamas veiksmus, suvokia pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nori taip veikti, t. y. veikia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šioje byloje, teismo vertinimu, neabejotinai nustatyta, kad po to, kai nukentėjusioji M. B. bankomate siekė išsigrįninti pinigus – 200 Lt, tačiau juos pamiršo pasiimti iš bankomato, iš karto bankomato paslaugomis naudojosi D. F.. Tai neginčijamai patvirtina iš „Swedbanko“ gauta informacija (b. l. 107-114). Galima daryti prielaidą, kad niekas kitas M. B. pinigų neturėjo galimybės paimti, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pinigai išduodami 18 val. 40 min., 43 s., tačiau jau stovi prie bankomato D. F. (b. l. 110). Atsižvelgiant į tai, teismas tiki, kad paliktus pinigus paėmė D. F..

D. F. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis jokių svetimų pinigų neėmė, nusiėmė savo pinigus (tokius parodymus jis vėliau davė ir ikiteisminio tyrimo metu) iš bankomato, Pin kodą buvo surinkęs ar tai 2-3 kartus ir nusiėmė pinigus. Šioje byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad D. F. paimdamas M. B. pinigus suvokė, jog bankomatas išdavė ne jo pinigus. Teismo vertinimu, kyla abejonės, ar paimdamas savo pinigus (nėra ginčo, jog savo pinigus jis tąkart nusiėmė) suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad jis ne savo, o svetimus pinigus ima. D. F. pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pirmiausia, jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (tyrėjui), duotais 2012 m. spalio 30 d. (b. l. 49-50), jo paties pateiktu vadinamu prisipažinimu. Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką tokie faktiniai duomenys nelaikomi įrodymais. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, gali būti teisiamajame posėdyje perskaitomi tikslu patikrinti kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau patys savaime tokie parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme ir negali būti pagrindu paneigti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nežiūrint į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. F. teigė, jog kaltę pripažįsta gailisi, tačiau perskaičius jo parodymus kyla abejonių dėl subjektyviosios pusės. Jis teigia, kad “norėdamas išsigryninti pinigus stovėjo eilėje prie “Swedbanko” automato. Prieš jį eilėje stovėjo moteris. Kaip pastaroji atrodė tiksliai apibūdinti negali tik jam atrodo buvo tamsiaplaukė. Pastaroji atliko operacijas prie bankomato ir iš karto greitai nuėjo nuo bankomato. Priėjęs prie bankomato, jis pradėjo kišti savo banko mokėjimo kortelę, tačiau automatas ją atmetinėjo atgal. Bankomatas pradėjo cypsėti ir jis pastebėjo, kad langelyje, kuriame išduodami pinigai yra 200 litų. Iš pradžių jis nesuprato kas įvyko. Tik vėliau suprato, kad tai buvo svetimi, palikti išgryninti pinigai. Pinigų banko darbuotojams negrąžino, nes kaip suprato, kad tai svetimi pinigai jau buvo praėjęs laiko tarpas”. Esant tokiems jo parodymams, teismo vertinimu, negalima teigti, kad jis prisipažino pavogęs M. B. pinigus, kadangi taip ir lieka abejonė, ar jis imdamas tuos 200 litų suprato, kad tai ne jo pinigai, ir ar nebuvo įsitikinęs, jog grobia niekam nepriklausantį (bešeimininkį) turtą. Kita vertus, jo versija, kad tyrėja jam “pasakė, kad turėtų atlyginti M. B. žalą ir tada nutrauks viską” lieka nepaneigta. Teisiamajame posėdyje tyrėja I. A. paaiškino, kad šioje byloje buvo galimybė užbaigti bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis nebuvo teistas. Jam buvo paaiškinta. Tokiais atvejais ji paprastai duoda kodeksą, kur numatytos sąlygos, paskaityti arba paaiškina žodžiais. Žmogus pats pripažino kaltę, sakė, kad žalą atlygins. Taigi, neatmestina galimybė, kad D. F. turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, nedalyvaujant gynėjui, paaiškino aplinkybes patariant tyrėjai taip, kad būtų galimybė (būtų visos sąlygos) nutraukti bylą susitaikius. Ką parodo ir byloje esantis 2012-11-05 susitaikymo protokolas (b. l. 57). Taigi, kaltinamojo versija, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius (pripažino, kad įvykdė vagystę, atlygino žalą) parodymus nei teisiamajame posėdyje įkalbėtas (pakonsultuotas) tyrėjos, lieka nepaneigti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimu turtu BK 178 straipsnio prasme nėra laikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio daikto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme. Už šiuos veiksmus asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė, o esant atitinkamoms sąlygoms ir baudžiamoji atsakomybė už radinio pasisavinimą (BK 185 straipsnis). Nėra byloje tokių duomenų, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog pinigus paliko nukentėjusioji M. B., veikiau buvo įsitikinęs, kad nėra aiškus pinigų savininkas. Galima tik samprotauti, daryti prielaidą, kad turėjo D. F. pareigą kreiptis į banką tikslu surasti savininką, tačiau to nepadarė. Moraline prasme, D. F., jeigu suprato, jog ne jo pinigai, o svetimi, pasielgė nesąžiningai, tačiau jokiu būdu ne nusikalstamai BK 178 straipsnio prasme.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nedidelės vertės atsitiktinai patekusio (rasto) turto pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal BK 178 straipsnį. Ypatingai svarbu nustatyti kokiomis aplinkybėmis daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Teismo vertinimu, šioje byloje savininko nustatytas buvo apsunkintas – nėra duomenų, jog kaltinamasis D. F. matė, jog būtent M. B. paliko pinigus (jeigu ir matė laukdamas eilėje prie bankomato, kad prieš jį stovėjo moteris, tačiau nėra aišku, ar matė ją, kai pastebėjo, jog yra palikti pinigai). Tai, kad tie pinigai buvo ne banko akivaizdu, kadangi M. B., kai ji kreipėsi į banką buvo paaiškinta, jog pinigai buvo išduoti. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad nėra aišku, kada ir ar suprato (suvokė) D. F., jog paėmė ne savo pinigus, jeigu suprato, kad ne savo pinigus paėmė, ar suprato, jog ima svetimą turtą ar laikė jį bešeimininkiu ir pan. Į visus šiuos klausimus, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes, nėra galimybės atsakyti, todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti kategoriškos, neabejotinos ir vienareikšmės išvados, kad kaltinamasis D. F. suvokė (suprato), jog atlieka pavojingus veiksmus – grobia svetimus, M. B., priklausančius pinigus.

Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta kaltinamajam, o abejonės, išnaudojus visas įstatymo numatytas galimybes joms pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali remtis prielaidomis, išvedžiojimais ir samprotavimais. Nesant neginčytiniems kaltės įrodymams apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, D. F. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 178 str. 4 d., turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.