- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- A2.-2329-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01921-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. F.-T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. F.-T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. F.-T. laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. kovo 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), nepakankamai prižiūrėjo savo mažametę dukrą M. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 29 d. 10.38 val. R. F.-T. buvo girta savo minėtos mažametės dukros akivaizdoje (nustatytas 1.22 prom. girtumas), o 2020 m. kovo 2 d. 16.42 val. neleido pasiimti dukrai asmeninių daiktų, todėl minėta mažametė patyrė stresą ir negali tinkamai pasiruošti ugdymo procesui. Šiuo atveju R. F.-T. neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų būtinų vaiko fiziniam, protiniam, emociniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei naudojo savo valdžią kaip motina priešingai vaiko interesams.
Šiais savo veiksmais R. F.-T. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama R. F.-T. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad vasario 28 d. pas ją atvažiavo mama su dukra ir nakvojo. Vasario 29 d. dukra buvo su jos mama. Vasario 29 d. ryte atvažiavo jos buvęs vyras, pradėjo įžeidinėti ir ji iškvietė 112 pagalbą, kad jis išeitų iš namų, nes pagal jų susitarimą jis savo noru išsikraustė. Atvažiavus pareigūnams vaikas pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo su jos tėvais, pripažįsta, kad buvo išgėrusi tą dieną. Kovo 2 d. buvo atvykęs jos buvęs vyras ir jam pasakė, kad vaikas be problemų gali užeiti į namus, o vyras ne. Dukra tą dieną buvo mokykloje. Kovo 2 d. su ja kalbėjo tik vyras. Ji buvo namuose, tačiau į duris skambino ne dukra, o vyras. Per akutę matė tik vyrą, nematė vaiko, mamos. Jeigu būtų dukra, tai ją būtų įleidusi. Kovo 3 d., kai jai paskambino dukra iš mokyklos ir pasakė, kad po mokslų su seneliu užeis pasiimti knygų, jie atėjo, buvo įleisti ir pasiėmė daiktus. Kovo 3 d. vyras laužėsi į duris, išlaužė viršutinę spyną. Nuo vasario 29 d. iki kovo 5 d. vaikas buvo pas jos tėvus. Po to buvęs vyras pasiėmė vaiką, vaikas verkdamas skambino jai, kad jį pasiimtų. Vyras nedavė vaiko, todėl skambino socialinėms darbuotojoms, kurios jam paskambino ir pasakė, kad jis neturi teisės vaiką laikyti pas save, nes jai vaiko teisės nėra apribotos ir jis leido vaikui grįžti. Šiuo metu vaikas gyvena su ja, buvęs vyras nereiškia noro su ja matytis ir ją prižiūrėti. Balandžio 15 d. buvo skyrybos su vyru. Įvykio metu pas ją sugyventinio nebuvo, buvo tik draugas. Su mama santykiai yra geri. Šiuo metu viską kitaip darytų. Gailisi, kad neatidarė durų, bet negalėjo atidaryti, nes nežinojo, kad čia atvyko mama su vaiku, jeigu jie būtų paskambinę ir pasakę, kad ateis pasiimti daiktų, tai būtų atidariusi duris.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. T. nurodė, kad kovo 2 d. buvo darbe, darbo pabaigoje paskambino dukra ir pasakė, kad jos neįsileidžia į namus pasiimti mokyklai daiktų. Iki tol pagal vaikų teisių sprendimą ji gyveno pas senelę. Iš darbo per 30 min. privažiavo iki (duomenys neskelbtini), durys buvo uždarytos ir iš kitos pusės matėsi, kad į spyną įkištas raktas, girdėjo pašalinį vyrišką balsą. Atvykę skambino į duris. Ten buvo dukra, jos seneliai ir dukros draugė. Skambino į duris, niekas neatidarė. Tada paskambino į vaiko teises, klausė ką daryti, jam pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Iškvietė policiją, bet vis tiek niekas neatidarė durų. Pareigūnai išvažiavo ir pasakė, kad dėl šio įvykio turėtų kreiptis į komisariatą. Dar prieš tai buvo konfliktas, prieš dieną, per išeigines, atėjo su dukra, žadėjo dukrai, kad nueis pačiuožinėti. Užėjo į butą, ten buvo seneliai, R. ir jos sugyventinis. Pasakė R., kad ji neteisingai elgiasi, nes dar nebuvo išsiskyrę, o ji jau atsivedė kitą žmogų ir tada sugyventinis iškvietė policiją. Neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti buvusią žmoną, kol kas su ja nelabai randa kalbą, santuoka nutraukta abiejų sutikimu.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. F. nurodė, kad kovo 2 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su anūke paimti jos daiktus, drabužius, knygas. Bute buvo jos dukra su savo draugu ir jų neįleido. Prie buto durų buvo ji, M., dukros buvęs vyras ir jos vyras. Durų niekas neatidarė, nors labai ilgai skambino, beldė į duris, viduje lojo šuo, durys buvo užrakintos iš kitos pusės, matėsi raktas. Ilgai skambino į duris, vėliau paskambino į vaiko teises, pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Atvyko du pareigūnai, jie policijos irgi neįleido. Tai buvo nuo 16 val. iki 17 val. Vėliau nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Kovo 2 d. M. gyveno su ja ir jos vyru, vaiko teisės paskyrė jai gyventi pas juos. Santykiai su dukra buvo geri, bet paskui ji pradėjo bendrauti su V. O. ir santykiai su ja pagedo. Nėra priežasčių dėl kurių norėtų apkalbėti dukrą.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. F. atsisakė duoti parodymus. 2020 m. kovo 3 d. apklausos metu R. F. parodė, kad 2020 m. vasario 29 d. jam paskambino žmona V., kad atvyktų į jo dukrai R. priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Žmona kvietė nuvykti į butą dėl to, kad tarp žmonos ir dukros bei jos draugo V. buvo kilęs žodinis konfliktas. Atvykus į butą dukra ir jos draugas V. būdami bute buvo užsirakinę kambaryje ir nenorėjo nieko įsileisti. Būdamas kambaryje V. nurodė, kad jis ir jo žmona iš buto pasišalintų, tačiau, tai padaryti atsisakė. Iš buto pasišalinti atsisakė, kadangi žmona prižiūrėjo bute likusią anūkę M. Atsisakius išvykti V. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad bute buvusi jo dukra R. F.-T. yra neblaivi. Dukrai buvo nustatytas 1,22 prom girtumas, kurį nustatė atvykę policijos pareigūnai. Vėliau į butą atvyko dukros vyras V. T. ir vaikų teisių apsaugos darbuotojai, kurie nurodė, kad jis su žmona ir anūke gali vykti namo adresu (duomenys neskelbtini), todėl išvyko. 2020 m. kovo 2 d., apie 16 val., kartu su žmona, anūke ir V. nuvyko į dukros butą, kad paimtų anūkei priklausančius daiktus. Atvykus į butą paaiškėjo, kad buto durys yra užrakintos iš vidaus. Būnant prie buto durų, jų niekas neatidarė, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams į butą patekti nepavyko, todėl išvyko namo. Šiuo metu anūkės laikina globa paskirta jos tėvui V. Tarp jo dukros ir V. šiuo metu vyksta skyrybų procesas (b. l. 18).
Savo paaiškinime R. F.-T. nurodė, kad augina dukrą M. T. Su buvusiu vyru dabar sutaria taikiai. 2020 m. kovo 2 d. neįleido į butą dukros su seneliais, nes grįžusi namo 2020 m. vasario 29 d. su draugu rado suniokotą butą. 2020 m. kovo 2 d. dukrai leido pasiimti daiktus su sąlyga, kad ji viena užeitų, tačiau tėvas prieštaravo, vaikas liko be daiktų. 2020 m. vasario 29 d. ryte su draugu grįžusi namo rado vaiko tėvą ir savo tėvus. Vaiką prižiūri tinkamai, prie vaiko alkoholio nevartoja (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policija adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 29 d. buvo kviesta du kartus, registruota policijos registruojamų įvykių registre, taip pat minėtu adresu policija buvo kviesta 2020 m. kovo 2 d. Visi trys minėti pranešimai yra susiję dėl R. F.-T. netinkamos savo dukros M. T., gim. (duomenys neskelbtini) priežiūros. Į visus minėtus pranešimus buvo išsiųstos policijos pajėgos, kurioms atvykus policijos pareigūnai apie jų atliktą darbą ir nustatytas aplinkybes pažymėjo policijos registruojamų įvykių registre kortelės grafoje „papildoma informacija apie patikrinimą“. Be to atkreiptinas dėmesys, kad R. F.-T. buvo nustatytas girtumas, kurio rezultatai taip pat pažymėti grafoje „papildoma informacija apie patikrinimą“ (b. l. 13).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nustatyta, kad pranešėjas nurodė, jog įvyko žodinis konfliktas tarp besiskiriančiu vyro ir žmonos, R. F.-T. ir V. T., dėl to kad jo žmona neprižiūri jų dukters M. T. ir šiuo metu yra neblaivi bute su savo draugu V. O.. R. T. nustatytas 1,22 prom girtumas. Tėvas blaivus. Kartu bute buvo R. tėvai R. F., V. F. (b. l. 7-8). Papildomai BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nustatyta, kad pareigūnus pasitiko pranešėja V. F., kuri paaiškino, kad jai paskambino anūkė M. T., kuri nurodė, kad jos mama R. F. kartu su savo sugyventiniu V. O. girtauja, sugyventinis mergaitei grasina, kad atiduos ją į vaikų namus ir pan. Močiutė po skambučio iškarto atvyko pas anūkę. Iki atvykstant pareigūnams neblaivi mama su sugyventiniu pasišalino. Mergaitė rami, nesusijaudinusi, reaguoja į situaciją labai ramiai ir brandžiai. Į įvykio vietą taip pat atvyko mergaitės tėvas V. T., kuris pasiims mergaitę prižiūrėti. Pasak vyro, kovą jau bus oficialios skyrybos, šiuo metu vyras ir žmona tiesiog kartu negyvena (b. l. 9-10).
2020 m. kovo 3 d. apklausos metu V. T. parodė, kad šiuo metu tarp jo ir R. F.-T. vyksta skyrybų procesas. Turi mažametę dukrą M. T.. Dukra su R. F.-T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jis gyvena kitu adresu. Jo žiniomis kartu su dukra ir R. minėtu adresu dar gyvena R. draugas V. O.. Butas, kuriame gyvena R. su dukra yra įgytas jo su R. santuokos metu. R. F.-T. netinkamai naudoja savo valdžią dukros atžvilgiu, nes dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir dėl to negali tinkamai pasirūpinti dukra. Pati dukra 2020 m. vasario 29 d. nakties metu, laiko nežino, kvietė policiją, kad motina yra girta namuose ir konfliktuoja su savo draugu V. O.. Pats tą naktį nematė R., nes kaip minėjo gyvena atskirai, bet dukra jam paskambino ir pranešė, kad ką tik iškvietė policiją, nes mama girta ir konfliktuoja su savo minėtu draugu V., o jam atvykus apie 00.25 val. bute minėtu adresu rado tik pačią minėtą dukrą, vaiko močiutę V. F. ir policijos pareigūnus. R. su V. namuose nebuvo, o dukra su V. pasakė, kad iki atvykstant policijai jiedu iš namų pabėgo. 2020 m. vasario 29 d., apie 10.35 val., atvyko pasiimti dukros minėtu adresu, kad M. nuvežtų į būrelį. Dukros laukiant kieme, pastaroji paskambino ir paprašė užeiti į namus. Užėjus, namuose rado dukrą, sutuoktinę R., jos draugą V. bei R. tėvus V. ir R. F.. Pastebėjo, kad R. yra neblaivi, todėl pradėjo jai reikšti priekaištus, kad ji dėl savo girtavimo neprižiūri dukros, o jos draugas tuo metu iškvietė policiją. Smurto nebuvo, tik žodinis konfliktas, atvykus policijos pareigūnams, R. buvo nustatytas 1.22 prom. girtumas. Jam taip pat patikrino blaivumą ir alkotesterio rodmenys rodė 0.00 prom. Policija iškvietė vaiko teisių tarnybą ir atvykus tarnybos specialistams pastarieji priėmė sprendimą, kad laikinai globai dukrą M. skiria jos seneliams V. F. ir R. F. gyvenantiems Vilniuje, Ūmėdžių g. 82-2. Paskyrus laikiną globą dukrai su minėtais seneliais ir dukra išėjo iš buto palikę vienus du R. su V. Būnant namuose nepastebėjo, kad namuose būtų buvę alkoholinių gėrimų taros. 2020 m. kovo 2 d. dukrą su minėtais seneliais turėjo pasiimti iš buto adresu (duomenys neskelbtini), dukros asmeninius daiktus, tačiau patekti į butą negalėjo, nes buto durys buvo užrakintos iš vidaus ir palikti spynose raktai. Tada jam paskambino apie 15.30 val. dukra ir pranešė, kad negali patekti į butą pasiimti savo daiktų. Apie 16.30 val. atvykus prie minėto buto, rado dukrą su minėtais seneliais ir įsitikino, kad buto durys iš vidaus užrakintos, o buto viduje girdėjosi V. O. balsas. Į prašymus atidaryti duris nereagavo. Mano, kad tuo metu namuose buvo ir dukros motina R. Iki šiol dukra negali patekti į minėtą butą ir pasiimti savo daiktų. Be to nori paminėti, kad nuo 2020 m. kovo 3 d. Vaiko teisių tarnyba dukros globą skyrė jam ir nuo šiandien dukra gyvens su juo (b. l. 14-15). V. T. pareiškime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2020 m. kovo 3 d. apklausos metu (b. l. 5).
2020 m. kovo 3 d. apklausos metu M. T. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su mama R. F.-T. ir jos draugu V. O.. Dažnai mato savo mamą neblaivią, bet niekada nėra mačiusi kaip ji vartoja alkoholį. Nėra malonu matyti girtą mamą. 2020 m. vasario 29 d. nakties metu, laiko nepamena, paskambino močiutei V. ir pasakė, kad mama vėl girta, nes nuo jos skido alkoholio kvapas bei buvo išsigandusi, nes V. jai pasakė, kad ją uždarys į psichiatrinę ir atiduos vaikų globos namams, nes prašė mamos duoti jai jos gimimo liudijimą, kurį turėjo perduoti tėčiui, nes jis jai žadėjo atidaryti sąskaitą. Močiutei V. atvykus, močiutė liepė V. išeiti iš namų, nes jis daro blogą įtaką mamai ir jis susirinkęs savo daiktus išėjo, o mama tada supyko ir pradėjo rėkti ant močiutės ir jai liepė išeiti iš namų, bei mama pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ant jos ir klausė, kodėl pakvietė į namus močiutę. Tada išsigandusi iškvietė policiją. Iki atvykstant policijos pareigūnams mama pabėgo iš namų. Dar paskambino tėčiui ir viską pasakė. Atvykus policijai ir tėčiui buvo nuspręsta, kad močiutė liktų pas ją namuose. Mama kiek žino namo grįžo tik ryte. 2020 m. vasario 29 d., dienos metu, laiko nepamena, grįžus mamai namo po kurio laiko grįžo ir V. Jam grįžus mama su močiute pradėjo bartis, kad V. vėl sugrįžo. Po to atvažiavo dar jos senelis R. F. Ruošėsi į būrelį ir jos turėjo atvažiuoti pasiimti tėtis. Jam atvykus paprašė, kad jis užeitų į namus. Ir jam atėjus po kurio laiko atvyko policiją, bet ką toliau jie veikė nežino, nes buvo išėjusi į laiptinę su drauge. Po to matė, kad buvo atvykę darbuotojai iš vaiko teisių apsaugos tarnybos ir jai pasakė, kad laikinai gyvens pas močiutę V. Tam neprieštaravo. 2020 m. kovo 2 d., dienos metu, su močiute nuvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasiimti savo asmeninius daiktus, kurių nespėjo pasiimti anksčiau, tačiau buto durys buvo užrakintos, rakto įkišti į spyną negalėjo, nes kaip supranta iš vidaus raktas buvo paliktas spynoje. Be to girdėjo bute V. balsą, tačiau į prašymus atidaryti duris niekas nereagavo, todėl paskambino tėčiui ir jis po kurio laiko atvyko ir pats iškvietė policiją. Policijai atvykus į butą taip ir nepavyko patekti ir iki šiol negali pasiimti savo asmeninių daiktų, tarp kurių nešiojamasis kompiuteris reikalingas mokslams bei uniforma su kuria reikia eiti į mokyklą bei pratybų sąsiuviniai. Kaip dažnai mamą mato girtą negali pasakyti, tačiau girtą mato ne vieną dieną, ir kai ji būna girta tada pas tėtį važiuoja (b. l. 16-17).
2020 m. kovo 3 d. apklausos metu V. F. parodė, kad 2020 m. vasario 29 d., apie 21.00 val., jai paskambino anūkė M. T. ir pasakė, kad mama R. F.-T. yra neblaivi ir neįleidžia jos į kambarį pasiimti daiktų. Atvykus į butą, ją įleido anūkė M., o motina tuo metu miegojo savo kambaryje kartu su draugu V. O.. Būnant kambaryje dukra ir jos draugas V. atsibudo ir prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas. Konflikto metu V. jai sakė „ko tu čia atvažiavai, kas tu tokia ir ko nori“. Žodinio konflikto metu anūkė pradėjo verkti ir kilo didelis triukšmas, akivaizdžiai matėsi jog dukra R. yra neblaivi, o kartu bute buvęs jos draugas V. buvo blaivus. Kol vyko žodinis konfliktas anūkė M. iškvietė policiją, dėl to jog labai išsigando. R. sužinojusi, jog yra iškviesta policija, kartu su V. iš buto pabėgo, nežino kur. Po jų pabėgimo atvyko policija ir nurodė likti bute su anūke. 2020 m. vasario 29 d., apie 9 val., į butą grįžo dukra R. ir po keleto minučių atėjo jos draugas V. Jiems grįžus į butą, jie užsidarė savo kambaryje ir sėdėjo. Apie 10 val. atvyko jos vyras R. F. Jiems visiems būnant bute kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. nurodė, jog ji su vyru išeitų iš buto. Išeiti atsisakė, todėl V. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nustatė jos dukrai R. 1.22 promilių girtumą. Vėliau buvo iškviesti vaikų teisių darbuotojai, kurie nurodė jog jie su vyru ir anūke M. grįžtų pas juos į namus adresu (duomenys neskelbtini), todėl grįžo namo. 2020 m. kovo 2 d., apie 16.30 val., kartu su vyru ir M. bei jos tėvu V. T. atvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų. Priėjus prie buto durų pastebėjo, jog iš vidaus durys yra užrakintos, nes raktas įkištas į spyna. Pasibeldus į duris jų niekas neatidarė, todėl iškvietė policiją, bet taip į butą patekti ir nepavyko. Tarp jos dukros ir jos vyro V. T. vyksta skyrybų procesas, kurio metu išaiškės vaiko globa (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.
R. F.-T. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino. Nors R. F.-T. savo kaltės ir nepripažino, jos kaltė įrodyta liudytojų V. T., V. F., M. T., R. F. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.
Teismas, ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą, įvertinęs liudytojų parodymus konstatuoja, jog R. F.-T. 2020 m. vasario 29 d. būdama girta savo mažametės dukros akivaizdoje (nustatytas 1.22 prom. girtumas) ir 2020 m. kovo 2 d. neįleisdama jos pasiimti asmeninių daiktų demonstravo amoralų elgesį, sukūrė žalingą socialinę aplinką bei trukdė savo mažametei dukrai M. T. visapusiškai ir harmoningai vystytis, tokiais savo veiksmais pažeidė vaiko teises ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. R. F.-T. parodymai viso tyrimo metu buvo prieštaringi. 2020 m. liepos 13 d. paaiškinime R. F.-T. nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. neįleido į butą dukros su seneliais, nes grįžusi namo 2020 m. vasario 29 d. su draugu rado suniokotą butą. 2020 m. kovo 2 d. vaikas liko be daiktų, nes buvo su tėvu. Nurodė, kad prie vaiko alkoholio nevartoja. Teismo posėdžio metu R. F.-T. teigė, jog 2020 m. vasario 29 d. buvo išgėrusi ir kvietė pagalbą, nes buvęs vyras pradėjo ją įžeidinėti. Kovo 2 d. buvo namuose, kadangi į duris skambino ne dukra, o vyras, todėl neįleido. Iš tokių administracinėn atsakomybėn traukiamos R. F.-T. teiginių matyti, kad jos parodymai nenuoseklūs, kadangi ji nurodė tarpusavyje prieštaraujančias aplinkybes.
Teismas pažymi, jog liudytojų V. T. ir V. F. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, taip pat kaip ir liudytojų R. F. ir M. T. duoti parodymai tyrimo metu. Nesiremti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių liudytojai galėtų nepagrįstai apkalbėti R. F.-T. Liudytojo V. T. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. vasario 29 d. R. buvo nustatytas 1,22 prom. girtumas, o kovo 2 d. R. F.-T. neįsileido dukros į namus pasiimti mokyklai daiktų. Paaiškino, kad durys buvo uždarytos ir iš kitos pusės matėsi, kad į spyną įkištas raktas. Skambino į duris, tuo metu ten buvo dukra, jos seneliai ir dukros draugė. V. F. nurodė, kad 2020 m. vasario 29 d. akivaizdžiai matėsi jog R. yra neblaivi, o kovo 2 d. R. F.-T. neįleido dukros pasiimti daiktų. Durų niekas neatidarė, nors labai ilgai skambino. Pati M. T. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 29 d. nakties metu paskambino močiutei V. ir pasakė, kad mama vėl girta, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. 2020 m. kovo 2 d., dienos metu, su močiute nuvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų pasiimti savo asmeninius daiktus, kurių nespėjo pasiimti anksčiau, tačiau buto durys buvo užrakintos, rakto įkišti į spyną negalėjo, nes kaip supranta iš vidaus raktas buvo paliktas spynoje. Į prašymus atidaryti duris niekas nereagavo, todėl paskambino tėčiui ir jis po kurio laiko atvyko ir pats iškvietė policiją.
Be aptartų liudytojų parodymų R. F.-T. kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą taip pat įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 13), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 7-12), bei kita bylos medžiaga.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, pripažįsta, kad R. F.-T. nepanaudojo savo, kaip motinos valdžios tinkamam vaiko auklėjimui ir priežiūrai ir netinkamai atliko savo, kaip motinos pareigas, todėl jos veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas R. F.-T. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta, neteista. R. F.-T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusižengimą ji padarė būdama neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. F.-T. skirtina ANK 73 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. F.-T. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.