Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2342-535/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-25
Bylos Nr.: eI3-2342-535/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03033-2018-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas: City Service SE
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Povilas Gruodis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2342-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03033-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.3; 12.19; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjos City Service SE atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Agnei Dragūnaitei, Jūratei Dapkevičiūtei ir Mindaugui Česnauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos City Service SE skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja City Service SE Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) 2018-08-13 sprendimą Nr. 402-15 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui“; 2) įpareigoti atsakovę išnagrinėti City Service SE prašymą iš naujo; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 37¹ straipsnio nuostatomis, 2018-06-01 kreipėsi į VMI su prašymu pateikti įsipareigojimą dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo pareiškėjos prašyme nurodytoms paskolų sandorių pagrindu skaičiuojamoms palūkanoms. VMI 2018-08-12 sprendimu Nr. 402-15 atsisakė pateikti įsipareigojimą.

Pareiškėja teigia, kad atsakovės sprendime nurodyti argumentai yra nesuderinami su 2006-11-28 Tarybos direktyvos Nr. 2006/112/EB (toliau – PVM direktyva) 174 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojama atsitiktinio sandorio sąvokos aiškinimo praktika.

Pareiškėja pažymi, kad prašė pritarti prašyme nurodytų iš esmės skirtingų (iš nuosavų lėšų ir iš banko perskolintų lėšų) paskolos sandorių kvalifikavimui, kaip atsitiktinių sandorių PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Paskolų atveju atsitiktinio sandorio sąvoka teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, o paskolų sandorių priskyrimas atsitiktinių sandorių kategorijai priklauso išimtinai nuo mokesčių administratoriaus vertinimo, t. y. vertinamojo pobūdžio kategorija. Atsitiktinio sandorio sąvoka nėra apibrėžta ir PVM direktyvoje, o dėl atsitiktinio sandorio sąvokos aiškinimo ir įvairių faktinių aplinkybių reikšmės sandorio kvalifikavimui kaip atsitiktinio, dažnai kreipiamasi su paklausimais į ESTT.

Pareiškėja nesutinka su VMI vertinimu, jog paskolų teikimas yra bendrovės savarankiška ekonominė veikla, kaip ji suprantama PVM direktyvos prasme, kadangi tai yra bendrovės pasirinkta kontroliuojamų bendrovių veiklos finansavimo forma, kuri, kaip ir įnašų į įstatinį kapitalą atveju, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrovės teikiamos paskolos gali būti laikomos savarankiška ir neatsitiktinio ir komercinio pobūdžio ekonomine veikla PVM direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsniu, dėl VMI 2018-08-13 sprendime Nr. 402-15 nurodytų aplinkybių galimybės naudoti kaip sandorio atsitiktinumą kvalifikuojančius požymius PVM direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, prašo kreiptis į ESTT, siekiant gauti išaiškinimą dėl VMI 2018-08-13 sprendime Nr. 402-15 nurodytų aplinkybių (banko paskolos perskolinimo, paskolų ir kontrahentų skaičiaus, paskolų portfelio dydžio, skolinimo kaip įprastinės veiklos) reikšmės sandorio kvalifikavimui, kaip atsitiktinio sandorio PVM direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, remdamasi MAĮ 37¹ straipsniu, 2018-06-01 kreipėsi į VMI su prašymu pritarti PVMĮ nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams. Bendrovė prašė priimti įpareigojantį sprendimą ir pritarti, kad bendrovės po 2018-07-01 gaunamos palūkanos, nuo UAB „Žirmūnų būstas“ suteiktos 300 000 Eur paskolos ir nuo UAB „Mano aplinka plius“ suteiktos 315 000 Eur paskolos, būtų apskaitomos kaip atsitiktiniai sandoriai (ūkinės operacijos) PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. VMI, išnagrinėjusi bendrovės prašymą ir papildomus dokumentus, 2018-08-13 sprendimu nepritarė bendrovės prašymui, kad po 2018-07-01 gaunamos palūkanos, nuo suteiktų paskolų būtų apskaitomos kaip atsitiktiniai sandoriai (ūkinės operacijos) PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėdama bendrovės prašymą leisti eliminuoti pajamas, gautas iš paskolų teikimo, skaičiuojant PVM atskaitos procentą, buvo vertinama, ar bendrovės paskolų teikimo sandoriai UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ yra atsitiktinio pobūdžio ir ar bendrovė įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla (paskolų teikimo veikla). Prašymo nagrinėjimo metu iš pateiktos bendrovės informacijos buvo nustatyta, kad bendrovė Lietuvoje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, turi žmogiškuosius išteklius (10 darbuotojų), patalpas ((duomenys neskelbtini)), o gautas pajamas iš paskolų (palūkanas) tiek pelno mokesčio (toliau – PM), tiek PVM prasme, deklaruoja, apskaito ir apmokestina kaip Lietuvos nuolatinės buveinės pajamas. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad paskolos yra teikiamos per padalinį, esantį Lietuvoje. Kaip nurodo bendrovė, valdymo paslaugų vykdymas yra pagrindinė bendrovės vykdoma veikla, kurios vykdymui bendrovė skiria visus turimus savo žmogiškuosius resursus, instrumentus, ilgalaikį turtą ir veiklai vykdyti reikalingų PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų pirkimus. Valdymo paslaugas bendrovė teikia 100 proc. kontroliuojamai UAB „Mano Būstas“, kuri 100 proc. kontroliuoja UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“. Bendrovė netiesiogiai, per savo kontroliuojamą įmonę, valdo UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“, kurioms ir suteikė ilgalaikes paskolas.

Atsakovė paaiškina, kad remdamasi bendrovės pateikta papildoma informacija nustatė, kad be paskolų UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“, dar viena paskola yra suteikta Lietuvos apmokestinamajam asmeniui – UAB „Šilalės būstas“ (202 000 Eur) ir kad Lietuvoje suteiktų paskolų suma surado 0,8 mln. Eur (arba 3,6 proc. bendro bendrovės paskolų portfelio). Paskolų portfelis ne Lietuvoje sudaro 96,4 proc. viso bendrovės paskolų portfelio: Lenkijoje – 49 proc. paskolų sumos arba 11 102 661,5 Eur, Latvijoje – 24 proc. paskolų sumos arba 5,4 mln. Eur paskolų iš bendro 22,5 mln. Eur paskolų portfelio. Didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.). Bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms, o bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur. Bendrovė paskolų teikimo veikla užsiima pastoviai (kelis metus iš eilės), paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla, todėl tokių paskolų teikimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Atsakovė nurodo, kad bendrovė 2018-06-01 pateikė prašymą dėl sandorių grupės vertinimo. Todėl, vadovaujantis Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių, patvirtintų 2011-10-19 VMĮ viršininko įsakymu Nr. VA-105 (toliau – Taisyklės), 9 punktu, VMI sprendime, kurį ginčija bendrovė, pateiktas sandorių grupės, o ne dviejų skirtingų sandorių vertinimas. Atsitiktinio pobūdžio sandorio kvalifikavimui PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme perskolintų lėšų (paskolos) kilmės pobūdis (nuosavos ar banko) įtakos neturi. Sprendime buvo konstatuota aplinkybė, kad didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos ir, kadangi bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms bei atsižvelgiant į tai, kad bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur, padarė išvadą, kad paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla.

Atsakovė prieštarauja bendrovės prašymui kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo. Šį prieštaravimą motyvuoja tuo, jog nagrinėjamu atveju nėra neaiškumų dėl bendrovės nurodytų ES teisės normų, taikomų ginčo teisiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio aiškinti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus kreipiantis į ESTT.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius priėmė sprendimą, kuriuo nepritarė bendrovės siūlomam mokesčių teisės aktų (šiuo atveju – PVMĮ) nuostatų taikymui būsimajam sandoriui, t. y. priėmė sprendimą, nustatytą MAĮ 37¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte. Mokesčių mokėtojui ginčijamas sprendimas nesukuria pasekmių, nes pagal MAĮ 37¹ straipsnio 7 dalį mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis šiuo mokesčių administratoriaus sprendimu. Ginčijamu sprendimu mokesčių administratorius nenustatė įpareigojimo bendrovei, nesuformulavo privalomo PVMĮ nuostatų taikymo, nepriskaičiavo mokestinių prievolių – sprendime išdėstyta tik mokesčių administratoriaus pozicija, t. y. nesukėlė materialaus pobūdžio neigiamų pasekmių. Todėl ginčijamas sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl PVMĮ nuostatų aiškinimo. Bendrovė dėl, jos nuomone, netinkamų PVM nuostatų taikymo savo teises galėtų ginti kitais gynimo būdais – inicijuodama mokestinį ginčą – jeigu po mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų būtų priskaičiuojami ir nurodomi mokėtini mokesčiai.

Atsiliepimas

Atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 37¹ straipsnio 3 dalimi, teigia, kad nuspręsti ar prisiimti išankstinį įsipareigojimą dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo ar neprisiimti tokio įsipareigojimo yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Atsakovės atstovai teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti vadovaudamiesi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta pritarti mokesčių mokėtojo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja City Service SE 2018-06-01 kreipėsi į VMI su prašymu pritarti jos siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams dėl po 2018-07-01 planuojamų skaičiuoti ir gauti palūkanų, kurios bus skaičiuojamos nuo ilgalaikių sandorių, t. y. nuo bendrovės suteiktų paskolų UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka“. Bendrovė prašyme nurodė, kad palūkanas nuo nurodytų ilgalaikių skolinimo sandorių planuoja skaičiuoti ir apskaityti kaip atsitiktinius sandorius (ūkines operacijas) PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Bendrovė prašyme nurodė, kad ji vykdo PVM apmokestinamąją kontroliuojamų įmonių grupės valdymo veiklą – teikia PVM apmokestinamas valdymo paslaugas 100 proc. kontroliuojamai UAB „Mano Būstas“. UAB „Mano Būstas“ kontroliuoja 100 proc. veiklos vykdymo UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ akcijų paketus. PVM apmokestinamųjų valdymo paslaugų vykdymas yra pagrindinė bendrovės vykdoma PVM apmokestinama ekonominė veikla, kurios vykdymui ji skiria visus turimus savo žmogiškuosius resursus, instrumentus, ilgalaikį turtą ir veiklai vykdyti reikalingų PVM apmokestinamųjų prekių ir paslaugų pirkimus. Bendrovė nėra pasirinkusi skaičiuoti PVM nuo PVMĮ 28 straipsnio 1-4 dalyse nurodytų finansinių paslaugų ir PVM nuo suteiktų paskolų palūkanų neskaičiuoja.

Bendrovė prašyme taip pat nurodė, kad iki prašymo pateikimo momento ji yra suteikusi paskolas UAB „Mano Būstas“ kontroliuojamoms grupės bendrovėms, t. y. UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“. Bendrovė prašyme atkreipė mokesčių administratoriaus dėmesį, jog paskola UAB „Žirmūnų būstas“ suteikta iš nuosavų lėšų, paskola UAB „Mano aplinka plius“ suteikta iš Nordea Bank AB investicinio kredito lėšų, pasiskolintų tikslu finansuoti įmonių (kapitalo dalių) įsigijimą. Suteiktoms paskoloms administruoti bendrovė PVM apmokestinamųjų sąnaudų nepatiria.

Bendrovė prašyme atkreipė mokesčių administratoriaus dėmesį, kad prašyme nurodyti paskolų sandoriai gali būti išskirti į du atskirus paskolų tipus pagal paskolintų lėšų kilmę.

Bendrovė paskolą, sudarytą su UAB „Žirmūnų būstas“ apibūdino šiais požymiais: 1) paskola suteikta bendrovės valdomos UAB „Mano Būstas“ kontroliuojamoms grupės įmonėms (dukterinėms bendrovėms); 2) paskola suteikta iš bendrovės nuosavų lėšų (iš paskirstyto pelno gauto kapitalo perskolinimas); 3) palūkanų norma atitinka minimalią visos įmonių grupės naudojamą palūkanų normą 4 proc.; 4) paskola suteikta su tikslu sudaryti galimybę UAB „Žirmūnų būstas“ laikinai pasinaudoti laisvu kapitalu, siekiant įvairių su įmonės veikla ir jos vystymu susijusių tikslų; 5) palūkanų norma ir paskolos suma nėra susijusi su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis UAB „Mano Būstas“, su teikiamų valdymo paslaugų apimtimi nekoreliuoja ir nuo jos nepriklauso.

Bendrovė prašyme paskolą, sudarytą su UAB „Mano aplinka plius“ apibūdino šiais požymiais: 1) paskola suteikta kontroliuojamai grupės įmonei (dukterinei bendrovės valdomos UAB „Mano Būstas“ bendrovei UAB „Mano aplinka plius“); 2) paskola suteikta iš Nordea Bank AB banko suteikto tikslinio kredito lėšų, kurio paskirtis yra užtikrinti kontroliuojamųjų dukterinių bendrovių aprūpinimą kapitalu; 3) paskola suteikta su tikslu sudaryti galimybę bendrovės visiškai kontroliuojamos UAB „Mano Būstas“ dukterinei bendrovei UAB „Mano aplinka plius“ laikinai pasinaudoti pagrindinės grupės bendrovės (pareiškėjos) kreditingumo reitingu ir pasiskolinti iš trečiųjų šalių siekiant su dukterinių įmonių veikla ir jos vystymu susijusių tikslų; 4) palūkanų norma ir paskolos sumos nėra susijusios su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis UAB „Mano Būstas“, su teikiamų valdymo paslaugų apimtimi nekoreliuoja ir nuo jos nepriklauso.

Bendrovė prašyme nurodė, kad ūkinės operacijos, dėl kurių kreipiasi, bus sudaromos (palūkanos skaičiuojamos) nuo 2018-07-01 iki paskolos sutartyse nurodyto kredito grąžinimo termino, kuris yra skirtingas kiekvienai paskolos sutarčiai: UAB „Žirmūnų būstas“ palūkanos bus skaičiuojamos iki 2022-12-31, UAB „Mano aplinka plius“ palūkanos bus skaičiuojamos iki 2022-12-31-12-31.

VMI, nagrinėdama pareiškėjos City Service SE 2018-06-01 prašymą, 2018-06-29 raštu Nr. (18.45) RT-21 kreipėsi į bendrovę su prašymu pateikti papildomą informaciją apie planuojamus būsimuosius sandorius : 1) paaiškinti, kokiu pagrindu bendrovė PVM tikslais vykdo veiklą Lietuvoje; 2) jei bendrovė veiklą Lietuvoje vykdo per padalinį, įpareigojo bendrovę nurodyti ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, ar bendrovės padalinys, esantis Lietuvoje, veiklai vykdyti turi pakankamus resursus, t. y. žmogiškuosius ir techninius išteklius, bei tinkamą struktūrą finansinėms (paskolų teikimo) paslaugoms savarankiškai teikti (pvz., kiek padalinyje Lietuvoje dirba darbuotojų, ar darbuotojai turi įgaliojimus sudaryti padalinio vardu sutartis ir priimti administracinius sprendimus savarankiškai ); 3) ar nagrinėjamu atveju paskolos yra teikiamos per padalinį, esantį Lietuvoje, ar skolinamos ir padalinio lėšos; 4) ar paskolos yra teikiamos ir kitiems (ne tik UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“) apmokestinamiesiems (susijusiems ar nesusijusiems) asmenims.

Pareiškėja City Service SE 2018-07-19 raštu pateikė VMI papildomą informaciją, o taip pat ir Buhalterinę pažymą dėl banko paskolos likučio 2018-06-30 ir Buhalterinę pažymą dėl bendrovės suteiktų paskolų likučio 2018-06-30.

VMI 2018-08-13 priėmė sprendimą Nr. 402-15 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui“, kuriuo nusprendė nepritarti PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams.

Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018-12-18 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021-02-24 nutartimi pareiškėjos City Service SE apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-12-18 sprendimą ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymi, kad LVAT nagrinėjamoje byloje, siekdamas formuoti administracinių teismų praktiką nagrinėjant ginčus dėl MAĮ 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją, nurodė, kad siekis užtikrinti tinkamą įstatyme įtvirtintų mokesčių mokėtojo teisių apsaugą ir efektyvią šių teisių gynybą viešojo administravimo subjektams galimai jas pažeidus – svarbus tikslas, pateisinantis teismų praktikos kaitą.

LVAT nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ,,Tai, jog įstatymų leidėjas Mokesčių administravimo įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu sprendimu nesiekė, jog mokesčių administratorius pateiktų išaiškinimą dėl sandoriui taikytinos teisės, pirmiausia aiškiai matyti iš šio straipsnio nuostatų turinio – vertinamas tik mokesčio mokėtojo nurodytas mokesčių teisės aktų nuostatų taikymas. Be to, tai, jog, skirtingai nei klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais atveju (Mokesčių administravimo įstatymo 37 str., 141 str. 1 d. 4 p. (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija), įstatymas eksplicitiškai nenumato mokesčio mokėtojo atleidimo nuo atsakomybės (baudų, delspinigių mokėjimo), kai mokesčių įstatymų pažeidimas būtų padarytas dėl aptariamame sprendime pateikto klaidingo išaiškinimo, taip pat patvirtina, jog įstatymų leidėjas nesiekė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame sprendime būtų pateiktas išaiškinimas dėl mokesčių mokėtojo būsimojo sandorio kvalifikavimo apmokestinimo tikslais“.

Pagal MAĮ 37¹ straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Šiame prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po šioje dalyje nurodyto prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio.

Prašymo pritarti mokesčių mokėtojo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, prašymo formą, mokesčių administratoriaus sprendimo dėl prašymo priėmimo ir sprendimo pakeitimo tvarką, atitinkamo sprendimo formą nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie prašymo pridėtinų dokumentų sąrašą (MAĮ 37¹ straipsnio 8 dalis).

Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2011-10-19 įsakymu Nr. VA-105 (VMI viršininko 2017-07-24 įsakymo Nr. VA-64 redakcija).

Pagal MAĮ 371 straipsnio ir Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui pateikimo, prašymo nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir pakeitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1 papunktį būsimasis sandoris – mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Kai ilgalaikis sandoris sudarytas iki prašymo pateikimo mokesčių administratoriui, būsimajam sandoriui priskiriamos ūkinės operacijos, kurios vykdomos po prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymą mokesčių mokėtojas gali pateikti tik dėl būsimųjų sandorių ir prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio (Taisyklių 5 ir 6 punktai).

Mokesčių mokėtojo pateiktame prašyme turi būti nurodytas mokesčių mokėtojo pavadinimas (jei tai fizinis asmuo – vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas; nurodyta, dėl kurių sandorių ir mokesčių teisės aktų taikymo kreipiamasi; tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdintas būsimasis sandoris, kiekvieną faktą pagrindžiant prie prašymo pridedamais dokumentais, nurodant sandorio šalis bei jų tarpusavio ryšius, kai tai turi įtakos apmokestinimui; detaliai aprašytos visos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą; nurodyti kiti su būsimuoju sandoriu susiję sandoriai, kurie turi įtakos sprendimo priėmimui, bei kita apmokestinimui reikšminga informacija; nurodytas laikotarpis, per kurį numatoma sudaryti ir / ar vykdyti sandorį; suformuluoti klausimai dėl neaiškumų, susijusių su mokesčių teisės aktų taikymu, ir aprašyta problema; nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, kurios, mokesčių mokėtojo nuomone, taikytinos aprašytam būsimajam sandoriui; tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas yra kreipęsis dėl paaiškinimų iš mokesčių administratoriaus gavimo, pridėti šiais klausimais gauti mokesčių administratoriaus paaiškinimai; patvirtinta, kad prašyme pateikta informacija yra teisinga, ir nurodytos visos aplinkybės, reikšmingos apmokestinimui (Taisyklių 11 punktas).

Taisyklių 12 punktas nustato, kad prie prašymo turi būti pridedami dokumentai arba jų kopijos (įrodymai), patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, sudaryta sutartis, parengtas sutarties projektas, ketinimo protokolas, oficialūs raštai su būsimomis sandorio šalimis bei kiti dokumentai).

Pagal MAĮ 37¹ straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Priėmęs šį sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar šis mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti mokesčių teisės aktų nuostatas būsimajam sandoriui taip, kaip nurodyta sprendime, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus; 2) nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Šiame sprendime mokesčių administratorius turi nurodyti nepritarimo priežastis (Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taisyklių 26 punkte taip pat nustatyta, kad mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo prašymą, įvertinęs su prašymu pateiktą medžiagą, priima sprendimą, kuriuo: arba pritaria prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (26.1 papunktis); arba nepritaria prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui (26.2 papunktis). Pagal Taisyklių 30 punktą, jeigu mokesčių administratorius nepritaria mokesčių mokėtojo pateiktam apmokestinimo variantui, sprendime turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai ir priežastys. Taigi, šis sprendimas sukelia tam tikras teises ir pareigas mokestinių teisinių santykių dalyviams. Tokios pat pozicijos laikosi ir LVAT.

Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad VMI detaliai ir aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su būsimaisiais sandoriais. Bendrovės prašyme nurodytus paskolų sandorius įvertino išskirdama juos į atskirus paskolų tipus pagal paskolintų lėšų kilmę. Sprendime pažymėjo, jog 300 000 Eur paskola UAB „Žirmūnų būstas“ yra suteikta iš nuosavų lėšų, kurių pagrindas yra bendrovės dukterinių įmonių uždirbtas ir bendrovei dividendų pavidalu paskirstytas pelnas (iš paskirstytojo pelno – dividendų) uždirbtos lėšos. Paskola suteikta su tikslu leisti dukterinei bendrovei laikinai pasinaudoti bendrovės uždirbtu (sukauptu) kapitalu, siekiant pagerinti įvairius įmonės veiklos rodiklius, apyvartinį kapitalą, reikalingą dukterinės įmonės veiklos vykdymui. Už paskolą skaičiuojamos fiksuotos 4 proc. palūkanos. Paskolos palūkanos nėra susietos su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis, teikiamomis UAB „Mano Būstas“, valdymo paslaugų apimties bei kainos neįtakoja. VMI taip pat pažymėjo, jog bendrovė, kaip grupės kontroliuojanti įmonė, yra sudariusi tikslinę investicinio kredito sutartį su Nordea Bank AB (ankstesnis pavadinimas Nordea Bank Finland Plc) banku, kurios pagrindu bendrovė dalį iš banko pasiskolintų lėšų yra perskolinusi UAB „Mano aplinka plius“ su tikslu dalinai finansuoti UAB „Mano aplinka plius“ įvykdyta UAB „Toirenta“ kapitalo dalių įsigijimą. Paskolos sutarties su UAB „Mano aplinka plius“ pagrindu bendrovė skaičiuoja 4 proc. dydžio fiksuotas palūkanas. Paskolų palūkanos nėra susietos su bendrovės teikiamomis valdymo paslaugomis, teikiamomis UAB „Mano Būstas”, valdymo paslaugų apimties bei kainos neįtakoja.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, VMI įvertino ir bendrovės 2018-07-19 raštu papildomai pateiktus paaiškinimus, kad bendrovė Lietuvoje neturi įsteigusi atskiro struktūrinio padalinio, filialo, ar atstovybės, Bendrovė yra laikytina turinčia Lietuvoje nuolatinę buveinę, taip kaip ji suprantama Pelno mokesčio (toliau – PM) įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje. Bendrovė šiuo metu turi 10 darbuotojų, apie kuriuos informacija yra pateikta Sodros duomenų bazei. Bendrovė pajamas iš paskolų (palūkanas) tiek PM, tiek PVM prasme, deklaruoja, apskaito ir apmokestina kaip Lietuvos nuolatinės buveinės pajamas, todėl mokesčių administratorius laikė, kad Bendrovė paskolas teikia per Lietuvoje įregistruotą nuolatinę buveinę.

VMI ginčijamame sprendime taip pat konstatavo, kad be paskolų UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ bendrovė yra suteikusi paskolą Lietuvos apmokestinamajam asmeniui UAB „Šilalės būstas“ (202 000 Eur). Daugiau paskolų Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims Bendrovė suteikusi nėra. Visas paskolas asocijuotiems asmenims bendrovė yra tinkamai deklaravusi Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitoje (FR0528).

VMI ginčijamame sprendime pažymėjo, kad Lietuvoje bendrovės suteiktų paskolų suma sudaro 0,8 mln. Eur (arba 3,6 proc. bendro Bendrovės paskolų portfelio), o taip pat tai, kad Bendrovės paskolų portfelis ne Lietuvoje sudaro 96,4 proc. viso bendrovės paskolų portfelio: Lenkijoje – 49 proc. paskolų sumos arba 11 102 661,5 Eur, Latvijoje – 24 proc. paskolų sumos arba 5,4 mln. Eur paskolų iš bendro 22,5 mln. Eur paskolų portfelio ir didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.). Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.), bei į tai, kad bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms, o bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla ir tokių paskolų teikimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad VMI ginčijamame sprendime ne tik nurodė faktines aplinkybes, bet ir pateikė išsamius argumentus bei motyvus, kuo remdamasi padarė išvadą, kad paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla ir kodėl tokių paskolų teikimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais. VMI savo apibendrintus argumentus ir prašymo vertinimą išdėstė sprendime ir taip atsakė į esminius pareiškėjos argumentus. Teismo įsitikinimu, VMI sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, iš jo aišku, jog sprendimas nepritarti pareiškėjos prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimiems sandoriams priimtas būtent vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus atliktų sandorių visumą ir tikrąjį turinį, o ne formą (MAĮ 10 straipsnis). Mokesčių administratorius sprendime nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui būsimajam sandoriui nurodė nepritarimo priežastis, t. y. paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla ir tokių paskolų teikimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais.

PVMĮ 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant PVM atskaitos procentą mišrios veiklos atveju, neatsižvelgiama į PVM mokėtojo gautas pajamas iš PVMĮ 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

Taigi PVMĮ nustato dvi esmines sąlygas, kada į pajamas iš finansinių paslaugų teikimo (bendrovės atveju - paskolų teikimo) neatsižvelgiama (galima šias pajamas eliminuoti) apskaičiuojant PVM atskaitos procentą mišrios veiklos atveju, t. y. kai sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

Pažymėtina, kad ESTT sprendime byloje C-306/94 konstatavo, kad sandorių eliminavimas iš proporcinės apskaitos vardiklio yra skirtas užtikrinti PVM atskaitos sistemos neutralumą. Iš to darytina išvada, kad tik teisingas ir pagrįstas sandorių eliminavimas iš proporcinės apskaitos vardiklio gali užtikrinti PVM sistemos neutralumą. Nepagrįstas sandorių eliminavimas neužtikrina PVM sistemos neutralumo ir iškraipo PVM atskaitos proporciją.

Kaip paaiškinta PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies komentare, „nustatant, ar minėti sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio, turėtų būti kreipiamas dėmesys į PVM mokėtojo įprastai vykdomą (pagrindinę) veiklą (kelias veiklas). Jeigu PVM mokėtojas įprastai tiekia prekes ar teikia kokias nors paslaugas (nesusijusias su sandoriais dėl vertybinių popierių, paskolų teikimu ar pan.), o laikinai laisvas lėšas investuoja į vertybinius popierius ir iš tų operacijų gali gauti pajamų, tai tokiu atveju neturėtų būti laikoma, kad PVM mokėtojas įprastai vykdo tokio pobūdžio veiklą, kadangi šiuo atveju sudaromiems sandoriams būdingi kiti požymiai nei įprastos veiklos atveju ir paskirstant pirkimo ir (arba ) importo PVM neturėtų būti atsižvelgiama į šias pajamas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti atskirai nagrinėjama pajamų, gautų iš įprastinės veiklos, pajamų, gautų iš finansinių operacijų ir (arba) nekilnojamojo turto sandorių, struktūra, siekiant išvengti tokių atvejų, kai formaliai bandoma atitikti įstatymo nuostatas. Tuo pačiu pažymėtina, kad sandorių atsitiktinumo kriterijumi negali būti laikomas vien sudaromų sandorių skaičius ar gautų pajamų suma.“

Taip pat akcentuotina, kad ESTT aiškindamas atsitiktinio sandorio sąvoką yra pažymėjęs:

finansiniai sandoriai, laikomi atsitiktiniais sandoriais, jei jie nėra apmokestinamojo asmens įprasta verslo veikla, t. y. jie - tik antraeilės svarbos atsižvelgiant į bendras veiklos pajamas. Tokie sandoriai nebūtų laikomi atsitiktiniais, jei jie yra tiesioginis, tęstinis ir būtinas apmokestinamos įmonės veiklos išplėtimas arba jeigu jie reikalauja žymaus PVM apmokestinamų prekių ar paslaugų panaudojimo (byla C-174/08 NCC Construction Danmark);

skaičiuojant PVM atskaitos procentą finansiniai sandoriai turi būti laikomi atsitiktiniais tiek, kiek jie apima tik labai ribotą apmokestinamų PVM prekių bei paslaugų naudojimą ir tas faktas, jog iš finansinių sandorių gaunamos pajamos yra didesnės už pagrindinės veiklos pajamas nėra pakankamas, kad neleistųjų klasifikuoti kaip atsitiktinių sandorių (byla C-77/01 EDM);

valdymo įmonės gautos palūkanos nuo paskolų, kurias ji suteikė savo dukterinėms bendrovėms tokiu būdu siekiant paskolomis užtikrinti kapitalo prieinamumą, sukuria ekonominę veiklą tik tada, kai tokia veikla yra daugiau negu tik turto valdymas ir turi tiesioginį ryšį su vykdoma ekonomine veikla (PVM apmokestinamomis valdymo paslaugomis), t. y. tik tais atvejais, kai galima konstatuoti, kad paskolų teikimo veikla yra tiesioginis, nuolatinis ir būtinas vykdomos PVM apmokestinamosios veiklos pratęsimas. Kaip pabrėžė ESU tiesioginio, nuolatinio ir būtino vykdomos PVM veiklos pratęsimo nėra tais atvejais, kai įmonės reinvestuoja iš dukterinių įmonių uždirbtus dividendus, juos laikinai paskolindamos dukterinėms bendrovėms, šių paskolų nesiejant su PVM apmokestinamomis valdymo paslaugomis, teikiamomis dukterinėms bendrovėms (byla C-142/99 Floridienne and Berginvest).

Kaip minėta, nagrinėjant bendrovės prašymą leisti eliminuoti pajamas gautas iš paskolų teikimo, skaičiuojant PVM atskaitos procentą, buvo vertinama, ar bendrovės paskolų teikimo sandoriai įmonėms UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Mano aplinka plius“ yra atsitiktinio pobūdžio ir ar bendrovė įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla (paskolų teikimo veikla). Prašymo nagrinėjimo metu iš pateiktos bendrovės informacijos buvo nustatyta, kad bendrovė Lietuvoje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, turi žmogiškuosius išteklius (10 darbuotojų), patalpas ((duomenys neskelbtini)), o gautas pajamas iš paskolų (palūkanas) tiek PM, tiek PVM prasme, deklaruoja, apskaito ir apmokestina kaip Lietuvos nuolatinės buveinės pajamas. Todėl VMI pagrįstai padarė išvadą, kad paskolos yra teikiamos per padalinį esantį Lietuvoje. Vertindama tai, kad didžioji dalis bendrovės suteiktų lėšų yra banko perskolintos lėšos (74,4 proc.), taip pat, kad bendrovė yra suteikusi keliolika paskolų skirtingoms įmonėms, o bendras paskolų portfelis siekia daugiau kaip 22 mln. Eur, VMI turėjo pagrindą teigti, kad bendrovė paskolų teikimo veikla užsiima pastoviai (kelis metus iš eilės), paskolų teikimas yra įprasta ir nuolatinė bendrovės veikla, o tokių paskolų teikimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

Atsakovė į bylą pateikė 2021-04-16 rašytinius paaiškinimus, kuriame informavo teismą, kad pareiškėja dar 2015-12-22 VMI buvo pateikusi prašymą pritarti PMĮ nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams. Minėtame prašyme pareiškėja be kita ko, nurodė, kad 2015-08-10 užbaigtas Lietuvos įmonės AB „City Service“ (toliau – CS LT) ir Estijos įmonės „City Service EU“ jungimasis. Po jungimo CS LT baigė veiklą be likvidavimo procedūros, o Estijos įmonė pertvarkyta į pareiškėją City Service SE, prie kurios prijungta CS LT. City Service SE perėmė visą CS LT turtą, darbuotojus, teises ir įsipareigojimus bei tęsia vykdytą ir perimtą veiklą. Minėtame prašyme pareiškėja nurodė, jog planuojama, kad City Service SE (t. y. iždo valdytojas / pareiškėja) su Grupės įmonėmis sudarys paskolų sutartis ir joms paskolins City Service SE per nuolatinę buveinę Lietuvoje uždirbtus ir į nuolatinės buveinės pelno mokesčio bazę įtrauktus dividendus. Paaiškino, kad City Service SE iš šios veiklos planuoja uždirbti palūkanų pajamas. Atsakovė nurodytas aplinkybes vertina, kad City Service SE 2015-12-22 prašyme dėl PMĮ nuostatų taikymo būsimiesiems sandoriams savo vykdomos finansinės veiklos netraktavo kaip atsitiktinių sandorių.

Atsakovė taip pat pateikė pareiškėjos VMI pateiktų asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitų (FR0528) vėlesniais laikotarpiais (už 2018 ir 2019 metus), iš kurių matyti, kad pareiškėja ir toliau yra suteikusi paskolų keliolikai skirtingų įmonių. Taip pat iš pareiškėjos nuo 2018-07-01 VMI teikiamose PVM deklaracijose (FR0600) deklaruotų sumų matyti, kad PVM neapmokestinamos pajamos (tame tarpe palūkanos už suteiktas paskolas) yra kelis kartus didesnės už deklaruojamas PVM apmokestinamas pajamas.

Atsakovės į bylą pateikti papildomi įrodymai dar kartą patvirtina, kad VMI sprendimu pagrįstai nepritarė pareiškėjos 2018-06-01 prašyme nurodytam PVMĮ nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams, būtent, kad City Service SE po 2018-07-01 gaunamos palūkanos, nuo 100 proc. kontroliuojamos UAB „Mano Būstas“ grupės įmonėms UAB „Žirmūnų būstas“ suteiktos 300 000 Eur paskolos bei nuo UAB „Mano aplinka plius“ suteiktos 315 000 Eur paskolos, būtų apskaitomos kaip atsitiktiniai sandoriai (ūkinės operacijos) PVMĮ 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į ESTT su prašymu dėl prejudicinio sprendimo, suformuluojant šiame skunde nurodytus klausimus (banko paskolos perskolinimo, paskolų ir kontrahentų skaičiaus, paskolų portfelio dydžio, skolinimo kaip įprastinės veiklos) dėl PVM direktyvos 174 str. 2 dalies c punkto nuostatos aiškinimo reikšmės sandorio kvalifikavimui kaip atsitiktinio sandorio PVM Direktyvos 174 straipsnio 2 dalies c punkto prasme.

Teismas pažymi, kad ESTT praktikoje ne kartą yra pasisakyta dėl atsitiktinio sandorio sąvokos išaiškinimo. Teismas aukščiau sprendime jau aptarė ESTT sprendimų nuostatas, kuriais priimdama ginčijamą sprendimą vadovavosi ir VMI.

Teismui nekyla abejonių, jog aptartas ginčo santykių vertinimas, kiek jis yra susijęs su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka Sąjungos teisės aktų nuostatas (nėra neaiškumo (acte clair) dėl PVM direktyvos ir Sąjungos teisminių institucijų jurisprudencijos taikymo šioje byloje) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.). Be to, atsakymas į pareiškėjos siūlomus pateikti prejudicinįus klausimus nėra reikalingas (būtinas) ginčui išspręsti ir sprendimui priimti. Todėl atsisakytina tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-08-13 sprendimas Nr. 402-15 yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovę išnagrinėti City Service SE prašymą iš naujo.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos City Service SE skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičMefodija PovilaitienėJolanta Vėgelienė