Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. U. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 21 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2970 nutarta taikyti nuteistajam A. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. kovo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėta riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, yra įvykdęs Komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas, laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. U. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK ) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 15 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis A. U. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir, kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo elgesyje nėra nustatyta nei vieno apsauginio, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio, kas vis tik suponuoja išvadą, jog nuteistojo integracijos į visuomenę proceso metu iškilsiantys sunkumai, nuteistąjį gali paskatinti priimti netinkamus ir visuomenės normoms nepriimtinus sprendimus, todėl įvertinus šią aplinkybę dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, teismas negali daryti išvados jog nuteistojo pataisos procesas yra toks akivaizdus jog nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistojo A. U. elgesio pokytis visos laisvės atėmimo bausmės metu nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurie buvo atlikti 2015 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d., parodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima tik nuo 2022 m. lapkričio 15 d., be kita ko, nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis nebuvo linkęs struktūruotoje įstaigoje laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių, o būtent tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs net 6 kartus, o paskutinis fiksuotas pažeidimas buvo 2022 m. sausio 25 d. (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. vasario 15 d. pažyma Nr. RV-22-1637), kai tuo tarpu visos bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas vos vieną kartą, todėl įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima nuo 2022 m., toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos, juo labiau, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuteistasis daugiau nei karto nebuvo skatintas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad siekiant sėkmingos asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, teigiama, pastovi ir ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste, atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 211 275,95 Eur, išieškota – 2250,77 Eur, savanoriškai skolų nedengė. Vertinant tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m., toks pasyvus turimų įsiskolinimų dengimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, be to, lėšų tvarkymo veiksnys sąveikauja su kitais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurie didina riziką nuteistajam vėl nusikalsti, o galimas finansinio stabilumo nebuvimas gali paskatinti nuteistąjį grįžti prie senų gyvenimo įpročių, kadangi nekontroliuojant savo emocinio stabilumo, bei negalint tinkamai spręsti probleminių gyvenimo sričių ir konfliktinių situacijų šios aplinkybės gali paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Šią išvadą sustiprina tai, jog byloje nėra duomenų apie patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos darbinės reintegracijos, kadangi nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai yra itin dideli ir nuteistasis šią probleminę sritį koreguoja itin pasyviai, o tai dabartiniame pataisos procese dar neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir nebelinkęs elgtis nusikalstamai, jau vien ta prasme, kad nuteistojo ateities planai nėra tikslūs ir nukreipti į finansinį stabilumą, kadangi šis rizikos veiksnys yra turintis itin didelę reikšmę pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai, ir tai neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis šiuo metu jau galės sėkmingai reintegruotis visuomenėje, dirbti, o gaunant darbo užmokestį, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų elgesio taisyklių, nepažeidžiant įstatymų. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. U. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių ir 24 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar nėra išskirtinai teigiamos ir stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo A. U. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. RV-22-2970.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. RV-22-2970 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.