Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Ž. L., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. L. skundą dėl 2016 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-75977223-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-75977223-16, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 4 dalį paskirta 579 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. apie 13.30 val. Tauragės r. sav., kelias Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 159,00 km, UAB „Ž.“ vairuotojas J. R. transporto priemone „Mercedes Benz – Actros 2643“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Ovriga“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno krovinį (medienos rąstus). Krovinys pasvertas ir viršsvoris nustatytas sertifikuotomis svarstyklėmis, esančiomis Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste, adresu: Pagėgių sav., Šakininkų kaime. Pagal svėrimo pažymą Nr. 6LK41017252 nustatyta, kad krovininio automobilio bendras svoris su kroviniu 45380 kg (leistinas svoris su paklaida 40060 kg) ir 5320 kg viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalų) leistiną kelių transporto priemonių svorį. Vairuotojas J. R. su savimi neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, suteikiančio teisę važiuoti didžiagabarite (didesnių matmenų) transporto priemone magistraliniu valstybinės reikšmės keliu, viršijant bendrą leidžiamą maksimalų svorį. Nustatyta, kad UAB „Ž.“ vadovas Ž. L., būdamas atsakingu už įmonės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vežant krovinį jo išdėstymas ir masė pasiskirstytų į ašis taip, jog neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonės matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendros masės, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą. Tokia veika Ž. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį (aktuali redakcija) ir Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus.

Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovė R. Gervelytė teismui pateiktu atsiliepimu ir paaiškinimu teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atstovė paaiškino, kad UAB „Ž.“ vairuotojo J. R. vairuotos pakrautos transporto priemonės su priekaba svoris buvo nustatytas sertifikuotomis platforminėmis svarstyklėmis, svėrimas atliktas kaip tai numatyta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2001-10-10 įsakymo Nr. 613 „Dėl automobilių svarstyklių naudojimo muitinės postuose tikslų ir funkcijų bei tuščių transporto priemonių svorių duomenų kaupimo“ 1.2 punkte. Skundą padavusio Ž. L. versija, kad turėjo būti mažesnis transporto priemonės junginio (su kroviniu) svoris yra grįsta tik prielaidomis. Institucija neginčija gabento krovinio (juodalksnio) masės, kadangi atskirai krovinio masė nebuvo sveriama, nes buvo sveriama krovinio su transporto priemonės junginiu, masė. Institucijai nėra žinoma jokių duomenų, kad transporto priemonės su junginiu svėrimo metu vairuotojas J. R. būtų išreiškęs pretenzijas dėl svorio, netinkamo svėrimo ir pan. Svarstyklių paklaida nustatoma pagal svarstyklių gamintojo instrukcijoje nustatytas paklaidas.

Teismo posėdžio metu Ž. L. paaiškino, kad transporto priemonė su junginiu buvo ne kartą sverta anksčiau ir jos svoris yra mažesnis nei VĮ Regitra transporto priemonių liudijimuose. Transporto priemonė su junginiu buvo pakrauta nepilna, ja buvo gabenami 24,02 kub. metrai juodalksnio. Jis, kaip miškininkas, iš patirties žino, kad 24,02 kub. metrai juodalksnio, atsižvelgiant į jo drėgnumą, turėtų sverti apie 19864,54 kg (1 kub. metras sveria 827 kg). Atsižvelgiant į tai, kad medienos drėgnumas gali skirtis priklausomai nuo nukirtimo laiko ir pan., nustatydamas gabentos medienos svorį, jis rėmėsi maksimaliu, ką tik nukirsto juodalksnio, drėgnumu. Ž. L. taip pat nurodė, kad klaida turėjusi būti svėrime, tačiau persverti transporto priemonės junginio su kroviniu, neprašė. Svėrimo pažyma negali būti tinkamu įrodymu, kadangi joje nėra visų reikalaujamų rekvizitų (svarstyklių konkretaus modelio, svėrimo greičio, neaiškiai apskaičiuota paklaida). Kadangi nebuvo „nulinės“ svarstyklės, atsirado tokia transporto priemonės junginio su kroviniu masė. Be to, Institucijos naudotų svarstyklių metrologinės patikros sertifikatas buvo besibaigiantis, todėl jos blogai svėrė. Institucija turėtų remtis krovinio važtaraščiu ir jame įrašytu gabentos medienos kiekiu, o ne tik transporto priemonės su kroviniu mase, kuri nustatyta Institucijos svarstyklėmis.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad keletą metų dirbo UAB „Ž.“ vairuotoju, tačiau nuo 2016 m. gruodžio mėnesio buvo atleistas iš pareigų. Išėjimas iš darbo buvo susijęs su šiuo pažeidimu. Institucijos atstovams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, siekiant nustatyti transporto priemonės junginio su kroviniu svorį, jam buvo nurodyta užvažiuoti ant svarstyklių. Pasvėrus transporto priemonės junginį su kroviniu jam buvo parodytas nustatytas svoris, tačiau prieš sveriant, svarstyklių rodmenys parodyti nebuvo – pradinio svorio jis nematė. Jam iš karto pasakė, kad yra viršsvoris. Svarstyklės rodė apie 45300 kg svorio. Institucijos pareigūnai patys nustebo, kad toks didelis svoris, J. R. taip pat nustebo, nes negalvojo, kad toks didelis svoris, tačiau pakartoti svėrimo neprašė. Darbdaviui paskambino, bet jau kai buvo netoli Šakių. Iš karto nuvažiavęs nuo platformos neskambino. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskirtą 144 Eur baudą sumokėjo. Medienos svorį matuodavo pagal UAB „Ž.“ vadovo duotos tūrių lentelės svorį. Liudytojas suprato, kad ateityje vežti krovinį su tokiu kiekiu, koks leidžiamas, jam bus nepelninga, todėl nusprendė išeiti iš darbo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas, skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

145 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t. Taip pat numatyta atsakomybė įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-23-2014). Atsakomybė nurodytiems subjektams taikoma, nepaisant įmonės rūšies ir vykdomos veiklos, nes visi nurodyti subjektai savo veiksmais gali užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus dydžius.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Šie bendrieji reikalavimai taikomi tiek licencijuojamą krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, tiek ir nelicencijuojamą veiklą vykdančioms įmonėms, t. y. įmonės, vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, taip pat privalo laikytis Lietuvoje galiojančių transporto veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų. Kelių įstatymo 2 straipsnio 18 punkte įtvirtinta, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte įtvirtinta, kad <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais <...> galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais <...> sunkiasvore transporto priemone.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintas Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų (toliau – Parametrai) nuostatas didžiausia leistina kelių transporto priemonės bendroji masė 40 tonų.

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Finansavimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių <...>, kurių <...> ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio <...> ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.

Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“, 15 punkte nustatyta, jog už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų, atsako vežėjas. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. V. K. transporto kodekso vežėjui nustatytą pareigą, įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę.

Kaip matyti iš skundo, Ž. L. jam inkriminuotą teisės pažeidimą neigia iš esmės, teigdamas, jog jo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties, todėl administracine tvarka yra nubaustas nepagrįstai. Ž. L. savo skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad Institucija neobjektyviai nustatė transporto priemonės junginio faktinę masę, t. y. Institucija, prieš sverdama transporto priemonės junginį, UAB „Ž.“ vairuotojui neparodė svarstyklių rodmenų – svarstyklių rodmenys vairuotojui buvo parodyti tik nustačius transporto priemonės junginio su kroviniu srovį. Institucija nepagrįstai vadovavosi VĮ Regitra išduotuose transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytu transporto priemonių svoriu, nes UAB „Ž.“ priklausančios transporto priemonės buvo pasvertos keletą kartų ir jų faktinis svoris skiriasi nuo nurodytųjų VĮ Regitra transporto priemonių registracijos liudijimuose. UAB „Ž.“ gabeno 24,03 kubinius metrus juodalksnio ir visiškai neįmanoma, kad jis svertų 23200 kg.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamam pažeidimui nustatyti yra svarbūs Institucijos pareigūnų kelyje užfiksuoti UAB „Ž.“ vairuotojo J. R. vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku, kitose vietose ir kitokiu būdu (transporto priemonės su junginiu be krovinio, krovinio galimo svorio tonomis įvertinimas pagal gabentos medienos kiekį kubiniais metrais) užfiksuoto svėrimo rezultatai. Be to būtinas objektyvus ir patikimas transporto priemonės padidinto svorio nustatymo momentas ir jo metu gauti tikslūs transporto priemonės su kroviniu svorio rodmenys, o ne subjektyvus skundą padavusio asmens vertinimas, koks iš pažiūros galėjo būti transporto priemonės svoris ar po kurio laiko, kad ir panašiomis sąlygomis atliktos svėrimo procedūros metu gauti duomenys.

Iš Institucijos transporto priemonės svėrimo pažymos Nr. 6LK41017252, matyti, kad svėrimas atliktas Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste KL10 (svėrimą atliko pareigūnas D. B. KL1079) 2016 m. rugsėjo 8 d. 14.16 val., automobilinėmis stacionariomis platforminėmis svarstyklėmis „Avery Berkel L225“, transporto priemonės junginio nuosava masė 22180 kg, transporto priemonės junginio faktinė masė 45380 kg, krovinio svoris 23200 kg, leistinas svoris įvertinus paklaidą – 40060 kg, perkrova 5320 kg (Kauno teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 642/2016 nuorašas, b. l. 22). Skundą padavęs Ž. L. neginčija, kad UAB „Ž.“ priklausanti transporto priemonė su junginiu buvo pasverta Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste esančiomis platforminėmis svarstyklėmis, neteigia, kad minėtame kelio poste platforminių svarstyklių yra daugiau nei viena, neginčija, kad nei transporto priemonės su junginiu vairuotojas, tuoj po galimai netikslaus svėrimo, nei jis pats, sužinojęs apie svėrimo rezultatus, nedelsiant į minėtą kelio postą nevyko, neprašė pakartotinai atlikti svėrimą, atskirai krovinio (juodalksnio taros rąstelių) nepasvėrė.

Skundą padavęs Ž. L. ir jo atstovė nurodė, kad transporto priemonės junginio su kroviniu bendras svoris nustatytas naudojant galimai netikslias svarstykles, neaiški svarstyklių paklaida, transporto priemonės junginio vairuotojui nebuvo parodyti svarstyklių rodmenys prieš pasveriant transporto priemonės junginį su kroviniu. Be to, Transporto priemonės svėrimo pažymoje nenurodytas konkretus platforminių svarstyklių modelis.

Iš svarstyklių metrologinės patikros sertifikato Nr. 0244149 matyti, kad svarstyklių metrologinė patikra atlikta 2015 m. gruodžio 8 d., svarstyklės tinkamos naudotis, sertifikatas galioja iki 2016 m. gruodžio 7 d., svarstyklės yra III (vidutinės) tikslumo klasės, matavimo ribos: minimalus svoris – 200 kg, maksimalus svoris – 60000 kg, paklaida – e=10 kg (b. l. 19, 28). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atlikta metrologine svarstyklių patikra bei atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius skundą padavusio Ž. L. argumentus, kad svarstyklės galimai klaidingai sveria, nes metrologinės patikros galiojimas turėjo baigtis 2016 m. gruodžio 7 d., kai svėrimas atliktas 2016 m. rugsėjo 8 d. Šiuo atveju pripažintina, kad svėrimas atliktas svarstyklėmis, kurių metrologinės patikros galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, metrologinėje patikroje nurodyta, kad svarstyklės laikomos Panemunės kelio poste. Pripažintina, kad svarstyklių metrologinės patikros sertifikate nurodytas pilnas svarstyklių modelis „Avery Berkel L225“, serijinis Nr. 20 490007, o Transporto priemonės svėrimo pažymoje nurodyta, kad naudotos svarstyklės „Avery Berkel L“, tačiau, skirtinguose dokumentuose nurodytas netapatus įrenginio pavadinimas, savaime nereiškia, jog Panemunės kelio poste yra dvi stacionarios platforminės svarstyklės ir, kad UAB „Ž.“ transporto priemonės junginio su kroviniu bendras svoris nustatytas su kitomis, o ne Panemunės kelio poste esančiomis svarstyklėmis. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad Transporto priemonės svėrimo pažymoje pilnas svarstyklių modelio pavadinimas nesimato galimai dėl programinės įrangos trūkumų (negalint įvesti modelio pavadinimo), tačiau Institucijos vadovo įsakymu yra patvirtinta kokios konkrečiai platforminės svarstyklės naudojamos skirtinguose kelio postuose, todėl abejoti, kad svėrimas atliktas metrologiškai patikrintomis, būtent Panemunės kelio poste esančiomis platforminėmis svarstyklėmis, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad metrologinės patikros metu, t. y. 2015 m. gruodžio 8 d. platforminės svarstyklės „Avery Berkel L225“, serijinis Nr. 20 490007, buvo įrengtos Panemunės kelio poste, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimo metu Panemunės kelio poste būtų buvę kitos svarstyklės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ž.“ transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimas atliktas galiojant platforminių svarstyklių patikros sertifikatui, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atliktos metrologinės patikros galimą rezultatų nepatikimumą, todėl pripažintina, kad Panemunės kelio poste stovinčios platforminės svarstyklės 2016 m. rugsėjo 8 d. galėjo būti naudojamos pagal paskirtį. Vien ta aplinkybė, kad dėl nenustatytų priežasčių (galimai dėl nurodomų programinės įrangos trūkumų, negalint įvesti modelio pavadinimo, pažymos spausdinimo ar kopijavimo trūkumų, pavyzdžiui, dešinėje paraštėje netilpo visas svarstyklių modelio pavadinimas), Panemunės kelio poste Transporto priemonės svėrimo pažymos formoje nebuvo įrašytas tikslus platforminių svarstyklių modelis, nepaneigia nei metrologinės patikros rezultatų, nei transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimo fakto, nei nustatyto bendro svorio, nei nustatytos perkrovos ir atitinkamai padaryto pažeidimo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Panemunės kelio poste svėrimą atlikusių pareigūnų tinkamai apskaičiuota svėrimo paklaida, kai iš svėrimo pažymos matyti, kad pritaikyta 60 kg paklaida.

Atmestinas kaip nepagrįstas skundą padavusio Ž. L. argumentas, kad Institucijos atstovai, prieš atlikdami transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimą, galimai neanuliavo svarstyklių ankstesnių rodmenų ir rodmenys nebuvo nuliniai. Transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimo metu UAB „Ž.“ vairuotojas jokių pastabų ar priekaištų dėl atlikto svėrimo nepareiškė, ant svėrimo pažymos pasirašė (Kauno teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 642/2016 nuorašas, b. l. 22). Nors transporto priemonės junginio vairuotojas liudytojas J. R. nurodė, kad tiek jį, tiek Institucijos atstovus, svėrusius transporto priemonės junginį, svėrimo rezultatai nustebino, tačiau atlikti pakartotinį svėrimą J. R. neprašė. Jis taip pat neprašė parodyti svarstyklės rodmenų prieš pasvėrimą. Be to, liudytojas J. R. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, savo ranka parašė paaiškinimą (Kauno teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 642/2016 nuorašas, b. l. 20). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad prieš liudytoją J. R. buvo naudojama prievarta, kad jis buvo verčiamas rašyti paaiškinimą, kad jam būtų buvę uždrausta patikrinti svarstyklių rodmenis ar prašyti atlikti pakartotinį svėrimą. Teismas neturi pagrindo abejoti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios Institucijos atstovės paaiškinimais, kad transporto priemonės su priekaba svėrimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Skundą padavęs Ž. L., teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Institucijos atstovai ar svėrimą atlikę muitinės pareigūnai nepagrįstai siektų jį apkalbėti ar apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu, turėtų kokį nors suinteresuotumą pateikti neteisingus svėrimo rezultatus. Be to, nei skundą padavęs Ž. L., nei liudytojas J. R. nepateikė jokių duomenų, kad prieš pat UAB „Ž.“ transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimą būtų buvęs atliktas kitos transporto priemonės svėrimas, dėl ko galimai galėjo būti iškreipti svėrimo rezultatai, nepateikė jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad galimai dirbtiniu būdu buvo padidintas transporto priemonės junginio su kroviniu bendras svoris. Pažymėtina ir tai, kad sužinojęs apie svėrimo rezultatus, Ž. L. į Panemunės kelio postą nevyko, neprašė atlikti pakartotinio svėrimo, transporto priemonės vairuotojui grįžti į Panemunės kelio postą ir atlikti pakartotinį svėrimą nesiūlė.

Skundą padavusio Ž. L. atstovė nurodė, kad transporto priemonės svėrimo pažyma turi būti laikoma negaliojančia, nes pažymos forma neatitinka Naudojimosi muitinės svarstyklėmis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-247 „Dėl reikalavimų svarstyklėms aprašo ir naudojimosi muitinės svarstyklėmis taisyklių patvirtinimo“, 1 priedo „Transporto priemonės svėrimo pažymos formos pavyzdys“ reikalavimų. Be to, pažymoje nėra užfiksuotas greitis sveriant (km/h). Teismas pažymi, kad Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad transporto priemonės svėrimo rezultatai įforminami dviem egzemplioriais pagal Taisyklių 1 priedą nurodytą formą, teritorinės muitinės viršininko nustatytos formos Transporto priemonės svėrimo pažymą arba Tarptautinę transporto priemonės svėrimo pažymą (b. l. 40-45). Iš Taisyklių 12 punkto darytina išvada, kad Taisyklių 1 priede patvirtinta forma yra pavyzdinė, o konkretus teritorinės muitinės padalinys gali pasitvirtinti ir kitokios formos Transporto priemonės svėrimo pažymą. Pripažinta, kad Transporto priemonės svėrimo pažyma idealiai neatitinka Taisyklių 1 priede patvirtintos pavyzdinės formos, tačiau ji nepaneigia transporto priemonės junginio su kroviniu svėrimo rezultatų, kadangi jų fiksavimui gali būti naudojama ir konkrečios teritorinės muitinės vadovo įsakymu patvirtinta Transporto priemonės svėrimo pažyma.

Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai – VĮ Regitra išduoti transporto priemonių registracijos liudijimai, patvirtina, kad transporto priemonės „Mercedes Benz Actros 2643“ svoris 14450 kg, priekabos „Ovriga MJIOLBYSLAPET VSP4-101-36“ svoris 7730 kg (Kauno teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 642/2016 nuorašas, b. l. 24). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti VĮ Regitra išduotų transporto priemonių registracijos liudijimų duomenų tikrumu, kurie, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas. Skundą padavęs Ž. L. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad oficialūs VĮ Regitra duomenys apie transporto priemonę bei priekabą, įregistruoti transporto priemonių gamintojų techninių gamyklinių parametrų pagrindu, yra klaidingi, taip pat nepateikė jokių transporto priemonės ir priekabos gamintojų oficialių duomenų, kurie patvirtintų, kad VĮ Regitra užfiksuoti duomenys yra klaidingi. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Regitra duomenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas 2016 m. spalio 17 d., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas 2016 m. spalio 27 d., o skundą padavęs Ž. L. transporto priemonės su junginiu (be krovinio) nepriklausomą svėrimą atliko 2016 m. lapkričio 14 d. (b. l. 8), t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos. Skundą padavęs Ž. L. pateikė ir transporto priemonės su junginiu svėrimą atlikusios UAB „Ekonovus“ svarstyklių patikros sertifikatą Nr. 0331459 (b. l. 9). Iš sertifikato matyti, kad svarstyklių patikra atlikta 2016 m. spalio 18 d., svarstyklės tinkamos naudoti, tačiau pripažintina, kad iš skundą padavusio Ž. L. pateikto svėrimo akto Nr. 2016/11-14, negalima nustatyti kokiomis svarstyklėmis buvo atliktas svėrimas. Pažymėtina ir tai, kad svėrimo rezultatus gali įtakoti ir transporto priemonės kuro bake esančio kuro kiekis, transporto priemonės sąstatas, pavyzdžiui, transporto priemonės ir priekabos ratų kiekis, nusidėvėjimo laipsnis.

Skundą padavusio Ž. L. ir liudytojo J. R. paaiškinimai, kad krovinio svoris skaičiuojamas pagal Vidutinio (apytikrio) medienos svorio ir tūrio lentelę (b. l. 5-6), todėl negalėjo būti toks svoris, koks nurodytas svėrimo pažymoje, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šie jų paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų, kadangi gabenamos transporto priemonės svoris su kroviniu skaičiuojamas pagal svėrimo pažymą, kurioje svoris nurodomas kilogramais, o ne kubiniais metrais kaip yra pateikta minėtoje lentelėje. Transporto priemonės junginio su kroviniu užfiksuotas bendras svoris ir perkrova abejonių nekelia, nes svoris nustatytas metrologiškai patikrintomis priemonėmis, abejoti jų patikimumu nėra jokio pagrindo, o Ž. L. versijos – galėjo ar negalėjo būti toks svoris, yra grįstos tik prielaidomis. Teismas pažymi, kad kitų būdų, kaip pavyzdžiui, pagal gabento krovinio svorio dokumentus, kuriuose gabento krovinio – medienos matavimo vienetas yra ne kilogramai ar tonos, bet kubiniai metrai, nustatyti transporto priemonių svorio, nebėra galimybės. Pažymėtina, kad nėra galimybės sužinoti gabento krovinio (juodalksnio taros rąstelių) tikslaus drėgnumo, kadangi jis gali kisti priklausomai nuo medienos nukirtimo laiko, oro bei sandėliavimo sąlygų ir pan., be to nei transporto priemonės junginio krovinį pakraunant, nei iškraunant, jis sveriamas nebuvo. Skundą padavęs Ž. L. taip pat nurodė, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad transporto priemonės junginys nebuvo pilnai pakrautas, todėl negalėjo būti perkrovos (Kauno teritorinės muitinės administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 642/2016 nuorašas, b. l. 26). Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi tokia transporto priemone galima gabenti ir žymiai didesnį kiekį medienos (35 – 40 kubinius metrus medienos), todėl nepilnai pakrautas transporto priemonės junginys nepaneigia Panemunės kelio poste atlikto svėrimo rezultatų.

Taigi, pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, 20 straipsnio 1 dalį, Finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4 punktą bei Institucijos pareigūnų atliktus UAB „Ž.“ vairuotojo J. R. vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatus matyti, kad UAB „Ž.“ vairuotojas J. R. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kuriai važiuoti keliais buvo reikalingas leidimas, nes bendras krovininio automobilio svoris su kroviniu buvo 45380 kg (leistinas svoris su paklaida 40060 kg) ir 5320 kg viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintą didžiausią (maksimalų) leistiną kelių transporto priemonės svorį, tačiau jis tokio leidimo neturėjo.

Pažymėtina, kad Ž. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidus bendrą pareigą organizuoti bendrovės, vykdančio krovinių vežimo darbus, darbus taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Taigi, bendrovės vadovas (šiuo atveju Ž. L.) yra atsakingas už visą įmonės veiklą, įskaitant ir įmonės krovinių vežimą. Taigi, Ž. L., būdamas įmonės vadovu ir kartu atsakingu už krovinių vežimą, privalo laikytis valstybėje galiojančių norminių aktų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. V. K. transporto kodekso vežėjui nustatytą pareigą, įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Nagrinėjamu atveju UAB „Ž.“ vadovas Ž. L., organizuodamas įmonės darbą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus ir UAB „Ž.“ vairuotojas nepadarytų administracinio teisės pažeidimo, elgėsi nerūpestingai, tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl Ž. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 145 straipsnio 4 dalį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-75977223-16, kuriuo Ž. L. paskirta 579 Eur bauda, paliktinas nepakeistas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kurio 459 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio 145 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, ANK 459 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta 145 straipsnio 4 dalyje, todėl Ž. L. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal 145 straipsnio 4 dalį, neperkvalifikuotinas pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis 300-302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. L. skundo netenkinti.

Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-75977223-16, kuriuo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirta 579 Eur bauda, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.