Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-164/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
1A-164/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
D., ir D
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-164/2011Proceso Nr. 1–04–1-00708-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.4.3; 1.2.17.1; 1.2.23.3; 2.4.6.3.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. K. išieškota 36,57 Lt proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. G. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. G. , turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei D. K. organizavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, D. G. pasikėsino jas kontrabanda pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent :

D. K. 2009 m. birželio 8 d., laikotarpyje tarp 20.19 val. ir 20.41 val., tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 843,72 gramo, narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams – kokaino, E. S. vairuojamu automobiliu „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nugabeno ją į aikštelę Panevėžio rajone, Uliūnų kaime, prie svetainės – baro „Prie židinio“, kur apie 21 val. minėtą narkotinę medžiagą perdavė D. G. ir nurodė gabenti ją į Rusiją bei perduoti ten tyrimo nenustatytiems asmenims, o D. G. tokiu būdu iš D. K. neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 843,72 gramo narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams – kokaino, autovežiu „Mercedes Benz 1841“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Aksoylu XXL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno ją iki Kalvarijos savivaldybės, Salapėraugio kaime esančios Kalvarijos užkardos, bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, pasikėsino šią narkotinę medžiagą pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau šio nusikaltimo nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – 2009 m. birželio 8 d., apie 23.45 val., Kalvarijos užkardoje buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistojo D. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir D. K. išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl ko priėmė neteisėtą, nepagrįstą, grubiai pažeidžiantį žmogaus teises, nuosprendį. Nuteistojo gynėjo teigimu, D. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu niekada neprisipažino ir visuose savo parodymuose nurodė, jog iš D. G. pigiau pirkdavo dyzelinį kurą, D. G. jokio paketo, tame tarpe su kokainu, lapelio su telefono numeriu ar kitų daiktų nuvežti į Rusiją neperdavė. Šie D. K. parodymai byloje nepaneigti, juos iš dalies patvirtina E. S. ir A. N. parodymai. Tai, kad D. K. iš D. G. norėjo pirkti dyzelinio kuro patvirtina ir D. G. parodymai, taip pat iš dalies telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad D. K. su D. G. bendravo įvairiomis temomis, kurios nėra susijusios su šia byla. Apeliantas skunde nurodo, kad D. G. pirmosios instancijos teisme kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad paketą su, kaip vėliau paaiškėjo jį sulaikius, kokainu, jam perdavė iš matymo pažįstamas I. P. , kuris paprašė paketą nuvežti į Maskvą. D. G. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje tvirtindamas, jog paketą su narkotinėmis medžiagomis jam perdavė D. K. , pastarąjį apkalbėjo iš pykčio – D. K. tarpininkavo jam įsigyjant butą, kuris, kaip pasirodė vėliau, buvo su skolomis. Ši D. G. versija, anot gynėjo, nebuvo paneigta.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas D. K. kaltę grindė telefoniniais pokalbiais, ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais D. G. parodymais, akistata, dėl kurios teisėtumo kyla abejonės, bei operatyviniais duomenimis. Anot gynėjo, nors pirmosios instancijos teisme buvo pateikti duomenys apie tai, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka buvo sankcionuotas, kaip tai numato LR Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 9 p., tačiau teismas neištyrė, ar buvo pagrindas pradėti operatyvinį tyrimą, kaip tai numato LR Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str., t. y. teismas nepatikrino, ar operatyvinis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir, ar nebuvo suvaržytos D. K. įstatymais garantuotos žmogaus teisės.

Apeliantas pažymi, kad, atliekant akistatą tarp D. K. ir D. G. , jos metu dalyvavo ir protokole neužfiksuotas asmuo, kuris atliko tiek operatyvinį tyrimą, tiek dalyvavo ikiteisminiame tyrime – Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. . Dėl to Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo gauti D. G. ir advokato Ž.Rutkausko skundai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę nekreipė dėmesio, nurodydamas, kad po apklausos niekas nesiskundė, o skundai paduoti jau po to, kai D. G. pakeitė parodymus. Apeliantas pažymi, kad D. G. skunde nurodė, kad jam buvo daromas spaudimas ir, kad A. B. įtakojo jo parodymus, o tai yra Lietuvos Respublikos BPK 190 str. pažeidimas, šio procesinio veiksmo metu gauti duomenys pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. turi būti atmesti. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišnaudojo visų galimybių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės bylai išspręsti teisingai.

Kadangi D. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., yra kildinama ir tiesiogiai susijusi su inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., ji atskirai apeliaciniame skunde neanalizuojama. Gynėjas tik nurodo, kad D. K. šios nusikalstamos veikos neorganizavo ir nevykdė, narkotinių medžiagų D. G. neperdavė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijama D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, padarė esminių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų bei nepagrįstai D. K. pripažino kaltu ir nuteisė už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos organizavimą. Šie nuteistojo gynėjo teiginiai neatininka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neigė 2009 m. birželio 8 d. perdavęs D. G. paketą su narkotine medžiaga – kokainu, tvirtino, kad iš D. G. jis pirkdavo dyzelinį kurą, būtent, norėdamas įsigyti dyzelinio kuro, jis su D. G. susitiko ir 2009 m. birželio 8 d. Uliūnų kaime. Nuteistasis D. G. pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad D. K. jis parduodavo dyzelinio kuro, 2009 m. birželio 8 d. su D. K. kalbėjosi telefonu ir susitikimo Uliūnų kaime metu tarėsi tik dėl dyzelinio kuro pirkimo. D. G. nurodė, kad paketą, kuriame buvo narkotinė medžiaga - kokainas ir kuris buvo surastas jo vairuojamame automobilyje, 2009 m. birželio 6 d. jam perdavė iš matymo pažįstamas asmuo I. P. , kuris ir paprašė paketą nuvežti į Maskvą. Šie nuteistojo D. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu įvairių procesinių veiksmų atlikimo metu D. G. davė visiškai kitokius parodymus, tvirtindamas, jog paketą su narkotinėmis medžiagomis 2009 m. birželio 8 d. aikštelėje Panevėžio rajone, Uliūnų kaime, prie kavinės – baro ,,Prie židinio“, jam išvažiuojant į Lenkiją, atvežė ir perdavė D. K. . Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo D. G. parodė, kad 2009 m. birželio 8 d., jam ruošiantis išvykti į reisą, į Rusiją, apie 17 val. jam paskambino D. K. ir paklausė, ar galėtų nuvežti į Rusiją siuntinuką, jis atsakė D. K. , kad nuveš, jei šis atveš siuntinį iki 19 val. Vėliau D. K. skambino jam kelis kartus ir prašė palaukti, jis laukė D. K. prie baro Uliūnų kaime. Atvažiavęs į tą vietą, D. K. padavė jam polietileninį maišelį ir lapelį, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris, kuriuo jis turėjo paskambinti nuvykęs į Rusiją, D. K. sakė, kad už paketo nuvežimą atsiskaitys sugrįžus. Kalvarijos pasienio poste jis buvo sustabdytas patikrinimui, supratęs, kad D. K. perduotame maišelyje gali būti narkotinės medžiagos, maišelį išmetė išeidamas iš patikrinimo angaro (t. 2, b. l. 124 – 128). Akistatos su D. K. metu D. G. taip pat nurodė, kad paketus su narkotine medžiaga Panevėžio rajone, Uliūnų kaime, aikštelėje prie kavinės jam perdavė D. K. . Akistatos metu D. G. paneigė D. K. parodymus, kad įvykio dieną jie tarėsi dėl dyzelinio kuro pirkimo – pardavimo (t. 2, b. l. 144 – 146). Nuteistojo D. K. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija akistatos teisėtumą, nurodo, kad, atliekant akistatą tarp D. K. ir D. G. , dalyvavo akistatos protokole neužfiksuotas asmuo – Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. , kuris atliko tiek operatyvinį tyrimą, tiek dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje bei darė spaudimą ir įtakojo D. G. parodymus. Dėl šių priežasčių, nuteistojo gynėjo teigimu, akistatos metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Lietuvos Respublikos BPK 179 str., reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą, pirmoje dalyje nurodyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai, o antroje dalyje nustatyta, kad protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas; tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą (Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant akistatą tarp D. K. ir D. G. , buvo padarytas procesinis pažeidimas, t. y. akistatos protokole iš tiesų nebuvo įrašytas šiame ikiteisminio tyrimo veiksme dalyvavęs asmuo - Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. . Tačiau, kaip matyti iš akistatos protokolo, akistatoje dalyvavę įtariamieji D. K. ir D. G. bei jų gynėjai šio procesinio veiksmo atlikimo metu ir jį pabaigus, pastabų nepareiškė, pareigūno A. B. į protokolą įrašyti nereikalavo, pastabų, kad dėl šio pareigūno dalyvavimo akistatoje kaip nors buvo pažeistos įtariamųjų teisės taip pat nepareiškė. Akistatos protokole yra įtariamųjų ir jų gynėjų parašai, patvirtinantys šiame dokumente nurodytų duomenų teisingumą, jokių pastabų protokole nebuvo pareikšta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors akistatą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė, neįrašydama į protokolą akistatoje dalyvavusio pareigūno A. B. pavardės, padarė procesinį pažeidimą, tačiau šis pažeidimas nesuvaržė ir nepažeidė įtariamųjų teisių, šis pažeidimas formalus, nelaikytinas esminiu, leidžiančiu abejoti akistatos metu gautų ir protokole užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu bei viso šio procesinio veiksmo teisėtumu. Todėl, tiek akistatos su D. K. metu duoti D. G. parodymai, tiek D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, šiuos parodymus patvirtina ir D. G. parodymai, duoti pirmųjų apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis ir, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų D. G. tvirtino, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis jam atvežė ir perdavė D. K. (t. 2, b. l. 120 – 122, 136 – 137), apklausos 2009 m. lapkričio 20 d. metu (t. 2, b. l. 139 – 140) D. G. smulkiai ir detaliai nurodė jo telefoninių pokalbių su D. K. 2009 m. birželio 8 d. detales, iš šių D. G. parodymų matyti, kad D. K. 2009 m. birželio 8 d., sužinojęs, jog D. G. tą dieną važiuoja į Rusiją, ėmėsi skubiai derinti siuntinio gavimo ir perdavimo D. G. detales, kelis kartus skambino D. G. , prašė palaukti ir Uliūnų kaime, aikštelėje prie kavinės, susitikimo su D. G. metu, perdavė D. G. paketą su narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo A. B. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gauti duomenys. Liudytoju apklaustas Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. parodė, kad operatyvinės informacijos pagrindu jis žinojo, jog D. K. gali disponuoti narkotinėmis medžiagomis, organizuoti jų kontrabandą. Kontroliuojant D. K. pokalbius telefonu, paaiškėjo, kad D. K. ieško asmens, galinčio narkotines medžiagas nugabenti į Rusiją. D. K. skambindavo D. G. , domėjosi, kada šis išvyks į Rusiją. 2009 m. birželio 8 d. D. K. kelis kartus skambino D. G. , derino laiką, prašė palaukti. Tą dieną D. K. buvo stebimas nuo jo išėjimo iš namų Panevėžyje iki Uliūnų kaime esančios užeigos, kur jis susitiko su D. G. . Pakeliui iki minėtos užeigos automobilis, kuriuo į susitikimą su D. G. atvažiavo D. K. , niekur nebuvo sustojęs. Po susitikimo su D. K. D. G. nuvažiavo link Kalvarijos, pakeliui su jokiais kitais asmenimis susitikęs nebuvo. Pasienio ruože netoli Kalvarijos PKP jis paprašė muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų sulaikyti ir apžiūrėti D. G. vairuojamą automobilį.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad tuo metu, kai D. G. nevykdavo į Rusiją, pokalbių tarp D. K. ir D. G. būdavo mažai, pokalbiai būdavo pakankamai trumpi ir konkretūs, tuo tarpu, 2009 m. birželio 8 d., kai D. K. sužinojo, kad D. G. tą dieną išvyksta į Maskvą, nuteistieji kalbėjo dešimt kartų. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, jog 2009 m. birželio 8 d., 11.46 val. D. K. , sužinojęs, kad D. G. išvyksta į Maskvą, pradėjo rūpintis siuntinio gavimu ir perdavimu D. G. , negavęs narkotinių medžiagų iki 19 val., D. K. prašė D. G. ,,ištraukti“ iki 20 val., nes jis pats dar laukė ,,ko jam reikia“, po 20 val. D. K. prašė D. G. palaukti dar 5 – 10 minučių ir apie 20.41 val., pranešęs, kad ,,viską ką tik baigė“ nuvažiavo susitikti su D. G. (t. 2, b. l. 86 – 106). Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie tai, kad paketą su narkotine medžiaga – kokainu į aikštelę, esančią Uliūnų kaime, Panevėžio rajone, atvežė ir jam perdavė D. K. , prašydamas nuvežti šią narkotinę medžiagą į Rusiją, D. G. parodymai, duoti pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei akistatos su D. K. metu, buvo nuoseklūs, aiškūs, atitinkantys nustatytas faktines bylos aplinkybes, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duotus D. G. parodymus patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys. Nuteistojo D. G. pirmosios instancijos teisme nurodyti teiginiai, kuriuos nuteistojo D. K. gynėjas akcentuoja ir apeliaciniame skunde, jog pirminiai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad narkotines medžiagas jam perdavė D. K. yra neteisingi, išgauti policijos pareigūnams prieš jį naudojant smurtą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, beveik visose D. G. apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu dalyvavo D. G. gynėjas, apie tai, kad narkotines medžiagas atvežė ir jam perdavė D. K. D. G. parodė ir apklausiamas teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo, kur joks smurtas prieš jį negalėjo būti ir nebuvo vartojamas.

Nepagrįstu pripažįstamas ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje liko nepatikrinta aplinkybė, ar D. K. atžvilgiu atlikti operatyvinio tyrimo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Iš byloje esančio 2009 m. lapkričio 17 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus Nusikaltimų tyrimų poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. B. , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. nuostatomis, siekiant gauti duomenų apie nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., 260 str. 1 d. požymius, pagal Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. sausio 16 d. nutartį Nr. 41KF bei Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį Nr. 32 ir 2009 m. gegužės 18 d. nutartį Nr. 270, kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliavo telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus dėl D. K. galimų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. K. bei kitus nusikalstamos veikos bendrininkus (t. 2, b. l. 107). Kaip matyti iš bylos duomenų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 1 d., Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str. 2 d. bei atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti operatyvinių veiksmų atlikimo teisinis pagrindas – teismo nutartis ar išrašas iš jos, buvo išslaptinti Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus raštai dėl teikimo techninių priemonių naudojimo specialia tvarka (t. 4, b. l. 104, 105, 106), Panevėžio apygardos prokuratūros teikimai dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka (t. 4, b. l. 101, 102, 103) bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2009 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 41KF, kuria buvo sankcionuota slapta nenustatyto asmens telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas telefonu, kurio abonento Nr.868913833, nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. vasario 16 d. (t. 4, b. l. 109), taip pat Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 32, kuria buvo sankcionuota slapta D. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas telefonu, kurio abonento Nr. 868913833, nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2009 m. gegužės 20 d. (t. 4, b. l. 99) bei Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 270, kuria buvo sankcionuota slapta D. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei jos fiksavimas telefonais, kurių abonento Nr. 868913833 ir 863680116, nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. (t. 4, b. l. 100). Visi šie duomenys yra baudžiamosios bylos medžiagoje, su kuria turėjo galimybę susipažinti tiek nuteistasis D. K. , tiek jo gynėjas. Byloje liudytoju apklaustas Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2008 m. rudenį Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriuje buvo atliekamas operatyvinis tyrimas asmenų, organizuojančių ir vykdančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, disponavimą ir platinimą. Tuo metu jam tapo žinoma apie D. K. galimai organizuojamas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu buvo pradėtas detalesnis tyrimas, Panevėžio ir Šiaulių apygardų teismuose buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, jų metu gauta operatyvinė informacija patvirtino pirminę informaciją ir 2009 m. birželio 8 d. buvo vykdoma informacijos realizacija, t. y. pas D. G. surasta narkotinė medžiaga – kokainas, narkotikų perdavėjas buvo D. K. . Iš aptartų duomenų matyti, kad policijos pareigūnai iš anksto gavo operatyvinės informacijos apie D. K. planuojamas nusikalstamas veikas, todėl siekdami nustatyti visus nusikalstamų veikų padaryme dalyvaujančius asmenis ir atskleisti planuojamas padaryti nusikalstamas veikas, atliko Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, kurie buvo sankcionuoti nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos sankcionavimo tvarkos. Pareigūnų turima operatyvinė informacija, kaip minėta, pasitvirtino 2009 m. birželio 8 d. sulaikius D. G. vairuojamą automobilį ir patikrinimo metu jame suradus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi D. G. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duoti D. G. parodymai apie tai, kad paketą su narkotine medžiaga – kokainu atvežė ir jam perdavė D. K. , atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir aptarti įrodymai bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ne kas kitas, o, būtent, D. K. 2009 m. birželio 8 d. E. S. vairuojamu automobiliu nugabeno labai didelį kiekį – 843,72 g narkotinės medžiagos – kokaino į aikštelę, esančią Uliūnų kaime, Panevėžio rajone, prie svetainės – baro ,,Prie židinio“ bei šią narkotinę medžiagą perdavė D. G. , kuris turėjo narkotinę medžiagą pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nugabenti į Rusiją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. D. K. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis nugabeno ir perdavė D. G. paketą su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino, šį paketą nurodė nugabenti į Rusiją, ten paskambinti jo nurodytu telefono numeriu ir perduoti siuntinį atvyksiantiems jį pasiimti asmenims, t. y. D. K. buvo narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorius. D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. bei 260 str. 3 d.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs D. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., be kitų aplinkybių (labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimo ir perdavimo) nustatė ir tai, kad D. K. 2009 m. birželio 8 d., laikotarpyje tarp 20.19 val. ir 20.41 val. tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 843,72 g narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams - kokaino. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis, kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 3 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. K. ne tik gabeno ir perdavė labai didelį kiekį – 843,72 g. narkotinės medžiagos – kokaino, bet šią narkotinę medžiagą ir įgijo. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad labai didelio kiekio kokaino įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės kokaino įgijimo aplinkybės: kad, būtent, D. K. , kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo kokainą, nenustatytos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. K. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino 2009 m. birželio 8 d. nugabeno į aikštelę Uliūnų kaime, Panevėžio rajone ir perdavė D. G. , tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. įgijo narkotinę medžiagą nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, labai didelio kiekio kokaino įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis kokaino gabenimo ir perdavimo faktu. Neginčijamas konstatavimas, kad D. K. gabeno ir perdavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino, savaime nereiškia, jog, būtent, D. K. įgijo šią narkotinę medžiagą. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas, jog D. K. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kokaino nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl šių priežasčių teiginys, kad D. K. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 843,72 g narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams - kokaino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintinas.

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, D. K. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., padarymą paskyrė vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, mažesnę negu Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Dėl to, net ir susiaurinus D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

n u taria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio kiekio – 843,72 g narkotinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais – kokaino įgijimą tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Rūta MickevičienėLinas Šiukšta