- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-1020-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30881-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S
- Atsakovas
- UAB „Algirdai“
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą ieškinį atsakovui UAB „Algirdai“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (UADBB) „Sagauta“, dėl dalies sumokėtos draudimo išmokos, ir teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Algirdai“ žalos atlyginimą 17 364,15 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 03 15 dėl atsakovo darbuotojo, vairavusio transporto priemonę „Scania R420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio metu buvo apgadintas degalinės turtas. Transporto priemonė „Scania R420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group, sutarties Nr. AMA/0123548. Ieškovas degalinės savininkui išmokėjo draudimo išmoką 34 728,29 Lt už eismo įvykio metu apgadintą turtą. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl dalies išmokos grąžinimo, nes draudėjas, pažeisdamas sutartį, savo rizika išvyko už Lietuvos Respublikos ribų ir nesumokėjo papildomos įmokos, tokiu būdu prisiėmė visą susijusią riziką. Todėl draudėjas privalo atlyginti 50 proc. draudimo išmokos- 17 364,15 Lt. Taip pat ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė kad 2012 03 09 pranešė apie planuojamą krovinio gabenimą į Jungtinę Karalystę, atsakovas tinkamai vykdė draudimo sutarties nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti 50 proc. draudimo išmokos. Atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi šį terminą ieškovas praleido be svarbių priežasčių, dėl savo pasyvaus elgesio ir neveikimo. Ieškovas atsakovui pretenziją pateikė tik praėjus 10 mėn. po to, kai buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl teiginys, kad šalių santykiai nagrinėjant ieškovo pretenziją turėjo esminės įtakos ieškinio senaties termino praleidimui, yra teisiškai nepagrįstas. Dėl nurodytų faktinių pagrindų atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo UADBB „Sagauta“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad draudikas buvo informuotas apie padidėjusią draudimo riziką 2012 03 09 pranešimu. Šis trečiasis asmuo tvirtina, kad jis pateikė ieškovui visą būtiną informaciją, kurią turėdamas ieškovas galėjo nepraleisti ieškinio senaties termino. Todėl, jei ieškinys būtų atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, trečiojo asmens- UADBB „Sagauta“ kaltės dėl to nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senatį be pateisinamų priežasčių. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos- 2012 09 04 iki 2013 07 09 pretenzijos surašymo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išsireikalauti iš atsakovo dalį draudimo išmokos. Teismas konstatavo, jog toks ilgas delsimas nėra pateisinamas profesionalaus draudiko, siekiančio atgauti dalį draudimo išmokos, elgesys. Svarbių delsimo pretenzijai pareikšti priežasčių ieškovas nenurodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group, veikiantis per Compensa Towarzystwo Ubezpieczeń S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas nurodė, kad Ieškovą ir Atsakovą siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Todėl šiems santykiams taikomas didžiausio pasitikėjimo principas. Ieškovas elgėsi sąžiningai ir pasibaigus pretenzijoje nurodytam terminui nesikreipė į teismą, nes toks buvo atsakovo prašymas. Ieškovas tikėjosi atsakovo sąžiningo elgesio. Tuo tarpu, atsakovo tikslas buvo kitas, suklaidinti ieškovą ir iš esmės pripažinus reikalavimą, prievolę atsisakyti vykdyti sulaukus ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtina ir tai, kad atsakovas gavęs pretenziją neneigė prievolės, o reikalavo papildomų dokumentų ir prašė išieškojimą sustabdyti. Atsakovas neginčijo skolos buvimo fakto, tačiau piktnaudžiaudamas teise, sulaukęs senaties termino, pareiškė, kad prievolės nebevykdys dėl senaties. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi tik aritmetiniais ieškinio senaties skaičiavimais, t.y atsižvelgė tik į formalų įstatyme nurodytą sutrumpintą terminą ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Algirdai“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje pritaikytas pagrįstai ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Šioje byloje ieškovą su atsakovu sieja draudimo teisiniai santykiai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal įstatymą, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko ieškinio senatį tik skolininko (atsakovo) reikalavimu, todėl tai laikytina vienu iš materialinių teisinių atsakovo interesų gynimo būdų. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Šioje byloje pagrindinė prievolė buvo įvykdyta 2012-09-04, apeliantas pareiškė ieškinį 2013-09-17, t.y. praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašė atnaujinti, tačiau pateisiančių priežasčių nenurodė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos- 2012 09 04 iki 2013 07 09 pretenzijos (b. l. 28) surašymo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išsireikalauti iš atsakovo dalį draudimo išmokos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks ilgas delsimas nėra pateisinamas profesionalaus draudiko, siekiančio atgauti dalį draudimo išmokos, elgesys.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.