- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- 1-482-783/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49539-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, nukentėjusiajai A. P. (2021 m. gegužės 27 d. teisiamajame posėdyje), kaltinamajam M. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodo, jog gyvenamąją vietą deklaravęs prie Kupiškio rajono savivaldybės, teistas: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 1991 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 250 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. sausio 1 d.) 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 1993 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 250 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. sausio 1 d.), pritaikius BK 42 straipsnį, 3 m. laisvės atėmimo bausme; 3) Kupiškio rajono apylinkės teismo 1996 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. sausio 1 d.) 3 m. laisvės atėmimo bausme; 4) Panevėžio apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. sausio 1 d.) 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 263 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 8) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 9) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 10) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, dalis, 5 dalies 2 punktą, 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 11) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai M. J. nuteistas 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme; 12) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu , 6 dalimi, 9 dalimis, subendrinus tarpusavyje ir su 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrinus tarpusavyje ir su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. J. paskirta galutinė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 13) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6 mėn. laisvės atėmimu; Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 m 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. J. paskirti galutinė 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 14) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi subendrintos pagal 2018 m. birželio 14 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžius skirtomis bausmėmis, M. J. skirta galutinė 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurią M. J. atliko 2020 m. spalio 1 d., teistumai neišnykę,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. J. buvo kaltinamas tuo, jog 2020 m. gruodžio 20 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: medicinos personalui nustačius, kad negalavimams, kuriais jis skundžiasi, nereikalingas medikamentinis gydymas, jis, matant slaugytojai D. Ž. ir bendrosios praktikos slaugytojai R. M., garsiai plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir šaukdamas grasinimus bei demonstratyviai išsitraukęs ir greta savęs pasidėjęs peilį reikalavo gydytoją A. P. suleisti raminamųjų vaistų, taip sutrikdė normalų VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbą ir pažeidė viešąją tvarką.
Kaltinamasis M. J. kaltės nepripažino. Parodė, jog tą 2020 m. gruodžio 20 d. buvo atvykęs į VšĮ Kupiškio ligoninę, nes jam buvo reikalinga medicininė pagalba, juto širdies sutrikimą, krūtinės spaudimą, buvo įsitikinęs, jog suleidus raminamųjų sveikatos sutrikimai praeis. Tačiau medikės atsisakė jam suteikti pagalbą, suleisti raminamuosius, nedarė kardiogramos, neatliko kitų veiksmų, vietoje to pasakė, kad jis varytų iš ligoninės, todėl jis medikes iškeikė, o šios iškvietė policiją. Neigia grasinęs peiliu, paaiškinęs, jog turėjo su savimi atlenkiamą peiliuką, jį laikė kišenėje, tačiau ištraukęs iš kišenės nebuvo, juo negrasino. Mano, jog tas peilis, kuris buvo perduotas policijai, jam iškrito iš kišenės ir nukrito. Jeigu būtų grasinęs kam nors tuo peiliu, būtų jį atlenkęs. Taip pat neigia buvęs neblaivus, nes niekas jam girtumo nenustatinėjo nei ligoninės priimamajame, nei policijos komisariate Panevėžyje, Tulpių g. 60.
Nukentėjusioji A. P. parodė, jog 2020 m. gruodžio 20 d. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), kuomet ją pakvietusi slaugytoja R. M. informavo, jog yra atvykęs pacientas. Nuėjusi į priimamąjį jį pamatė akivaizdžiai susijaudinusį ir piktą vyriškį, bandė išsiaiškinti, dėl ko šis atvykus. Vyriškiui jau iki jos atėjimo į priimamąjį buvo padaryta širdies kardiograma, pamatytas spaudimas ir pulsas. Ji matė, kad tiek vyriškio širdies darbas, tiek pulsas su spaudimu yra normos ribose, bandė išsiaiškinti, dėl ko vyriškis atvyko į ligoninę. Tačiau vyriškis priežasčių neaiškino, pradėjo keiktis, reikalauti jam suleisti raminamųjų, taip pat klausė, ar ji norinti, kad jis išdaužytų langus, o netrukus pradėjo keikti ją, įžeidinėti, iš kišenės išsitraukė peilį ir numetęs ant sofos pasakė, kad ir peilį turi. Ji tai suprato kaip grasinimą jai peiliu, pakvietė į pagalbą slaugytoją, ši paėmė peilį, o slaugytoja R. M. iškvietė policijos pareigūnus. Kai vyriškis išsitraukęs peilį jį numetė ant lovos ji persigando, nežinojo, kaip elgtis, juto baimę ir stresą. Įėjus slaugytojai ir paėmus peilį, ji išėjo iš kambario, kur buvo kaltinamasis, ir stovėdama tarpduryje laukė policijos. Tuo metu kaltinamasis pasiliko kambaryje, supratęs, jog iškviesta policija, pradėjo vaikščioti po kambarį, grasinti, bandė praeiti pro ją, tačiau ji jo neišleido, liepė laukti policijos. Atvykę policijos pareigūnai vyriškį išsivežė. Nukentėjusioji teigia, jog dėl kaltinamojo M. J. tokio elgesio ji buvo išmušta iš vėžių, po to, kai vyriškis buvo išvežtas, turėjo kažkiek pasėdėti, nusiraminti, kad toliau galėtų tęsti darbą. Mano, jog jeigu tuo metu, kai kaltinamasis triukšmavo apžiūros kambaryje, būtų atvykęs koks kitas pacientas, jo apžiūrėti nebūtų galėjusi, nes tuo metu apžiūros patalpose vaikščiojo kaltinamasis ir visi buvo susikoncentravę ties juo. Daro prielaidą, jog kaltinamasis buvo neblaivus.
Liudytoja D. Ž. parodė, jog 2020 m. gruodžio 20 d. atėjusi į priimamąjį pamatė prie durų stovintį vyriškį, paprašyta kitos tą dieną budėjusios slaugytojos R. M., per mikrofoną klausė, ko šiam reikia. Vyriškis sakė, kad jam stoja plaučiai ir jam reikia daktaro. Ji vyriškį įleido, šis nuėjo į priimamąjį, su juo pasiliko R. M., ruošėsi daryti kardiogramą. Ji paliko vyriškį su R. M. priimamajame, o pati nuėjo į savo skyrių. Po kurio laiko grįžusi atgal į priimamąjį matė, jog gydytoja A. P. jau atėjusi, apžiūrų patalpoje kalbėjosi su vyriškiu, o ji tuo metu su R. M. buvo gretimoje patalpoje. Girdėjo, kaip vyriškis elgiasi agresyviai, kelia balsą, keikia gydytoją, grasina išdaužyti langus, suspardyti gydytojai galvą, netrukus išgirdo, jog gydytoja jas šaukia į pagalbą, nurodė, jog jai yra grasinama peiliu. Ji iškart nuėjo į apžiūrų kambarį, pamatė ant kušetės numestą peilį, matė, kaip vyriškis išpūtęs akis šaukia gydytojai, jog jam reikia raminamųjų, reikalavo suteikti jam gydymą. Ji praėjusi pro vyriškį nuo kušetės paėmė peilį ir įsidėjusi į kišenę išėjo iš apžiūrų kambario, o R. M., paprašyta gydytojos, iškvietė policiją, ši netrukus atvažiavo ir išsivežė jį. Ar vyriškis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne, negalinti pasakyti, alkoholio kvapo nejuto, tačiau vyriškio elgesys buvo neadekvatus, jis buvo labai piktas. Parodė, jog ir anksčiau priimamajame yra girdėjusios įvairių grasinimų, tačiau iki šiol niekas peilio nebuvo išsitraukęs. Patvirtino, jog dėl tokio vyriškio elgesio buvo susijaudinusi, pagreitėjusi širdies veikla, jautėsi nesaugiai. Taip pat nurodė, jog priėmimo skyriuje yra ir kitas apžiūrų kabinetas, atvykusius kitus pacientus būtų priėmusios kitame kabinete.
Liudytoja R. M. parodė, jog 2020 m. gruodžio 20 d. dirbo priėmimo skyriuje kaip bendrosios praktikos slaugytoja, matė, kaip prie priėmimo durų atėjęs vyriškis prašosi būti įleidžiamas. Ji pasiėmusi elektrinį termometrą nuėjo prie durų, klausė, ar vyriškis nesirgęs Cvodi-19, tačiau šis tik greičiau reikalavo jį įleisti, sakė, kad jam stoja plaučiai ir yra bloga. Atsakius, kad nesirgęs, ji įleido vyriškį į ligoninės priimamąjį, pamatavo temperatūrą ir nuvedė į procedūrų kabinetą. Matė, kad vyriškis yra agresyvus, reikalavo gydytojos ir raminamųjų, tačiau ji pasakė, kad yra reikalinga padaryti kardiogramą, yra reikalinga pasirašyti sutikimą dėl procedūrų. Vyriškis kaip ir nenorėjo to daryti, tačiau pasakius, jog padarius kardiogramą ateis ir gydytoja, sutiko. Padariusi kardiogramą, išmatavusi deguonies kiekį ji iškvietė gydytoją A. P., šiai atėjus, grįžo į savo kabinetą, atsiliepė telefonu ir kalbėjo su paskambinusiu asmeniu. Kalbėdama telefonu matė, kaip į priimamąjį atėjo kita slaugytoja, D. Ž., girdėjo, kad procedūrų kabinete yra triukšmaujama, o netrukus išgirdo šaukiančią pagalbos gydytoją. D. Ž. nubėgo į procedūrų kambarį ir netrukus grįžusi paprašė skambinti į policiją. Ji nutraukė pokalbį su prieš tai skambinusiu ir paskambino į policiją, policijos pareigūnai labai greitai atvyko. Iki atvykstant pareigūnams D. Ž. jai pasakė, kad paėmė peilį. Dėl tokio vyriškio elgesio visos buvo išsigandusios ir tos dienos naktį buvo baisu dirbti.
Liudytojas policijos pareigūnas N. K. parodė, jog gavę pranešimą apie grasinimus peiliu (duomenys neskelbtini) nedelsdami nuvyko į ligoninės priimamąjį, ten rado persigandusias gydytoją, dvi slauges, apžiūrų kambaryje sėdintį agresyvų neblaivų M. J.. Kad M. J. yra neblaivus, matėsi iš jo nekoordinuotų judesių, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Medikės teigė, jog atėjęs M. J. reikalavo jį gydyti, duoti medikamentų, taip pat teigė, jog M. J. joms grasino peiliu. Liudytojas parodė, jog viena iš medikių jam perdavė ir peilį, kuriuo M. J. grasino. Pats M. J. įvykio aplinkybių ir priežasčių nieko neaiškino. M. J. pristatė į policijos komisariatą.
Įvykių registracijos žurnalo išraše nurodyta, jog pranešimas apie VšĮ (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyriuje agresyvų pilietį, peiliu grasinantį gydytojai, gautas 2020 m. gruodžio 20 d. 15.25 val., policijos pareigūnai pagal šį pranešimą į VšĮ (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių atvyko 2020 m. gruodžio 20 d. 15.27 val., M. J. į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pristatytas 2020 m. gruodžio 20 d. 15.40 val. (1 t. 17-21 b. l.)
Įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo pridėtose foto lentelėse užfiksuota įvykio vieta – pacientų apžiūros kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog kabinete stovi gydytojo stalas, aplink jį yra dvi kėdės, už apie 1,5 m atstumu nuo gydytojo stalo stovi apžiūrų lova, šalia lovos – elektrokardiografas. (1 t. 22-26 b. l.)
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 20 d. 15.30 val. D. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnei perdavė lenktinį peilį (48 b. l.), šis peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. (75 b. l.) Peilio apžiūros metu nustatyta, jog tai yra daugiafunkcinis kišeninis sulenkiamas peilis, prekės ženklas „Mičman“ (kirilica), peilis yra lygiomis ašmenimis, bendras peilio ilgis yra 225 mm, geležtės ilgis – 100 mm, geležtė yra nerūdijančio plieno, smailiu priekiu, geležtės plotis ties viduriu yra 2,3 cm, ties rankena – 2 cm pločio. Į peilio rinkinį įeina butelio atidarytuvas, kamščiatraukis. Peilio gale pritvirtintas metalinis žiedas, prie kurio prikabintos dvi monetos, iš kurių viena yra proginė, skirta II pasaulinio karo dalyviui pergalės 40- mečiui (užrašai kirilica), antra moneta - norvegiška krona; prie žiedo taip pat pritvirtina miniatiūrinė pakabinama spyna.
Vaizdo įraše, kurio Nr. 2020_1220_152807_003.mp4, darytame nuo policijos pareigūno uniformos, užfiksuota, jog į VšĮ (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių atvykusius policijos pareigūnams pasitiko moteris, įsileidžia pareigūnus į ligoninės patalpas, nurodo, jog jos labai išsigando, įėjus pareigūnams į patalpas, matoma koridoriuje priešais apžiūrų kabinetą stovinčios dvi moterys, apžiūrų kabineto tarpduryje stovintis vyriškis (kaltinamasis M. J.), kuris, priėjus pareigūnui (N. K.) prie jo, traukiasi į kabineto vidų, kalba pakeltu tonu, keikiasi. Pareigūnui bendraujant su M. J. fone girdima, kaip viena moteris iš ligoninės personalo nurodo, jog peilis pas ją, sako, jog norėjo daktarei, lenkėsi prie šios, kita moteris sako, jog sėdėjo viename kabinete su juo, šis šoko ant jos ir tą peilį išsitraukė. Toliau įraše matyti, kaip pareigūnas (N. K.) bendrauja su M. J., atlieka jo dalinę apžiūrą, tuo metu fone girdimas moters balsas, ji pasakoja, kad sėdėjo ant „šios kėdės ir jis sėdėjo ten pat, kur dabar sėdi, aš jam aiškinau, kodėl aš raminančių suleisti jam negaliu, jis pradėjo rankomis mosikuotis ir ant manęs rėkti“, ką toliau sakė, nesuprantama dėl suveikusios pareigūno (-ės) racijos bei įsiterpusio M. J., teigiančio, jog jis gali nešiotis peilį. Įraše užfiksuota, jog M. J. akivaizdžiai yra neblaivus arba apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, vartoja necenzūrinę, įžeidžiamąją leksiką tiek apskritai, tiek aplinkinių ir pareigūnų atžvilgiu, neigia grasinęs, be priežasties juokiasi, į pareigūnės klausimus atsako, jog jam yra negera, pripažino, jog prašė raminamųjų, nenori užmušti žmonių, jog jam daug kas nepatinka, taip pat nurodė, jog jeigu gautų raminamųjų, eitų miegoti ir nieko nežudys. Įraše užfiksuota, kaip pareigūnai uždeda antrankius M. J. ir išsiveda. Kiti pateikti įrašai nesusiję su skubios pagalbos kabinetu, todėl neaprašomi. (1 t. 81-83 b. l.)
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu šių ištirtų įrodymų visuma yra nustatyta, kad kaltinamasis M. J., būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėdamas tikslą gauti raminamųjų vaistų, atėjęs 2020 m. gruodžio 20 d. apie 15 val. į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo - skubios pagalbos skyrių reikalavo suteikti jam medicininę pagalbą, suleisti raminamųjų vaistų, tačiau nustačius, jog medicinos pagalba kaltinamajam nėra reikalinga ir atsisakius suleisti raminamųjų vaistų, kaltinamasis M. J., sėdėdamas ant apžiūrų lovos, vartojo necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius nukentėjusiosios gydytojos A. P. atžvilgiu, pakeltu tonu klausė, ar ši norinti, kad jis išdaužytų įstaigos langus bei išsitraukęs iš kišenės šalia savęs pasidėjęs lenktinį peilį pasakė, jog su savimi turi ir peilį, šiais savo veiksmais kaltinamasis M. J. trikdė visuomenės rimtį. Teismas neįrodytais laiko kaltinamajam M. J. inkriminuotus grasinimus, kadangi to nepaliudijo pati nukentėjusioji A. P., liudytoja R. M., o liudytojos D. Ž. parodymai, jog kaltinamasis grasina gydytojai suspardyti galvą, kelia pagrįstų abejonių (tokio grasinimo nenurodė pati nukentėjusioji). Teismas atmeta kaltinamojo M. J. paaiškinimus, jog peilio jis nebuvo išsitraukęs, šis pats jam iškrito iš kišenės, kai sėdėjo ant apžiūros lovos, jie yra paneigti nukentėjusiosios A. P. parodymais, jais netikėti nėra pagrindo. Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamojo M. J. paaiškinimus, jog jam medikamentai buvo būtini dėl sveikatos būklės, jie yra paneigti liudytoja apklaustos D. Ž., atlikusios pirminį kaltinamojo sveikatos tyrimą, nukentėjusiosios A. P. parodymais, įvertinusios kaltinamojo M. J. tyrimo rezultatus. Tai, jog nebuvo jokio pavojaus kaltinamojo sveikatai, patvirtina ir ta aplinkybė, jog po to, kai kaltinamasis M. J. policijos pareigūnų buvo išvežtas iš gydymo įstaigos, jam jokia kita medicinos pagalba nebuvo teikiama. Tai, kad kaltinamasis M. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įrodo vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamojo elgesys, liudytojų parodymai. Ta aplinkybė, jog nebuvo nustatytas neblaivumas, nepaneigia aukščiau išvardintų įrodymų reikšmingumo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.). Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2013). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. J., atėjęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo – skubios pagalbos skyrių, negavęs pageidaujamų raminamųjų vaistų, kurie jam, nenustačius sveikatos sutrikimų, nebuvo būtini, pradėjo vartoti necenzūrinius ir įžeidžiamus žodžius nukentėjusiosios gydytojos A. P. atžvilgiu, klausinėjo šios, ar ji norinti, kad jis įstaigos langus išdaužytų, taip pat, sėdėdamas ant apžiūrų lovos, pasakęs, jog turi ir peilį, šalia savęs pasidėjo turėtą lenktinį peilį, dėl šių kaltinamojo veiksmų A. P. juto diskomfortą, apie kaltinamojo turimą peilį informavo kitoje patalpoje buvusias slaugytojas D. Ž. ir R. M., R. M. iškvietė policijos pareigūnus. Pripažįstama, jog kaltinamasis M. J., prieš atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus suvokė, jog nenustačius jam sveikatos sutrikimo, negali būti ir leidžiami norimi medikamentai, numatė, jog dėl pavartotos necenzūrinės ar įžeidžiamos leksikos, išsakytų teiginių apie galimybę sugadinti turtą ar padėto lenktinio peilio šalia savęs demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, trikdo visuomenės rimtį ir to siekė. Tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, kaip ir minėta aukščiau, būtina nustatyti, jog kaltinamo asmens veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis, dėl to buvo sutrikdyta normali įstaigos veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, jie buvo šokiruoti tokio kaltinamojo elgesio. Prokuratūra, kaltindama M. J. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymu, nurodo, jog kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė normalų VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo – skubios pagalbos skyriaus darbą. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog kaltinamasis M. J. vandališkais veiksmais sugadino ligoninės turtą ar tiesiogiai grasinęs peiliu gydytojai (klausimas, ar asmuo nori, jog būtų išdaužti langai, nėra vandališki veiksmai, o peilio padėjimas šalia savęs ir pasakymas, jog turi peilį, dar nėra realus grasinimas), nenustatyta, jog dėl kaltinamojo elgesio buvo sutrikusi ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus veikla (liudytoja D. Ž. teigė, jog atvykusius kitus pacientus būtų apžiūrėję kitose patalpose, pareigūnams po kelių minučių išvežus kaltinamąjį, tiek nukentėjusioji A. P., tiek liudytojos D. Ž. ir R. M., toliau tęsė darbą (duomenys neskelbtini)), toks elgesys, kai asmenys agresyviai elgiasi priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, pasak liudytojos D. Ž., medicinos personalui nebuvo naujiena. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusioji A. P., nors kaltinamasis M. J. ir elgėsi agresyviai, į kaltinamojo veiksmus sureagavo tik po to, kai šis pasidėjo lenktinį peilį šalia savęs, po ko ji paprašė kitoje patalpoje buvusių slaugytojų iškviesti policiją, tai yra rimtai ji į kaltinamojo agresyvų, įžeidžiamą elgesį, užuominas išdaužti įstaigos langus iki tol nereagavo. Be to, nustatyta, jog policijos pareigūnai į ligoninę atvyko praėjus 2 minutėms po pranešimo gavimo (1 t. 17-21 b. l.), o ne po 13-15 minučių, kaip baigiamosiose kalbose nurodė kaltinimą palaikiusi prokurorė D. Suvaizdytė-Makšimienė, per tą laiką, kol atvyko pareigūnai, pati nukentėjusioji A. P. kaltinamajam užstojo praėjimą iš apžiūrų kambario, kad kaltinamasis M. J. neišeitų iš kabineto (pačios nukentėjusiosios A. P. parodymai teismo posėdyje, pareigūnų darytame vaizdo įraše užfiksuota priešais apžiūrų kabinetą stovinti nukentėjusioji). Tai yra nukentėjusioji A. P. kaltinamojo M. J. realiai neišsigando, nors, sprendžiant iš teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios A. P., apklaustų liudytojų R. M. ir D. Ž., nukentėjusioji turėjo būti išsigandusi agresyvaus ir neprognozuojamo kaltinamojo elgesio, turėjo būti išsigandusios ir slaugytojos. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, atvykus policijos pareigūnams, pati situacija priėmimo skyriuje, praėjus dviem – trims minutėms po kaltinamojo veiksmo padėti peilį šalia savęs, nebuvo bauginanti: tiek nukentėjusioji gydytoja A. P., tiek pareigūnus pasitikusios slaugytojos D. Ž. ir R. M. neatrodė išsigandusios, pats kaltinamasis M. J., akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jokių aktyvių veiksmų, išskyrus įžeidžiamą leksiką, nevartojo, apskritai, atrodė, jog jis sunkiai orientuojasi aplinkoje ir nelabai supranta, kas vyksta (įraše užfiksuotas policijos pareigūnės pokalbis su kaltinamuoju). Todėl pripažįstama, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, pažeista viešoji tvarka, nėra nustatytas būtinas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, kaltinamojo veiksmuose yra tik administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 481 straipsnyje, požymiai, kaltinamasis M. J. yra išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Daiktas – iš kaltinamojo M. J. išimtas lenktinis daugiafunkcinis peilis su prie jo prikabintomis monetomis grąžinamas kaltinamajam M. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas
nusprendžia:
Kaltinamąjį M. J., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti kaltinamajam M. J. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Byloje esantį lenktinį daugiafunkcinį peilį grąžinti kaltinamajam M. J..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.