- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-532-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00549-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- O. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl 2017 m. kovo 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-504/2017 pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)” dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo, kompensacijos išmokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. O. V. ieškiniu prašė panaikinti AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. paskirtą nuobaudą- atleidimą iš darbo; priteisti piniginę kompensaciją už nedirbtą laiką iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti teismo išlaidas ir išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti . Ieškovas nurodo, kad darbdavys jam 2016 m. balandžio 5 dienos įsakymu Nr. 29 paskyrė drausminė nuobaudą – atleidimą iš darbo. Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jis nesilaikė darbo taisyklių 7.8 punkto, t.y. 2016 m. kovo 7 d. pastebėjęs kitus darbuotojus vartojančius alkoholį, nepranešė apie tai administracijai. Už tai, kad 2016 m. kovo 21 d. inicijavo seniūnijai priklausančių keletos (6-8) rąstelių pakrovimą į automobilį ir jų iškrovimą prie savo namų, turėdamas galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės 2017 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu O. V. atleidimą iš darbo ir panaikino AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo 2016 m. balandžio 5 d. Nr. 29, ir AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, 2016 m. balandžio 5d. Nr. 11, nustatydamas, kad su O. V. darbo sutartis, sudaryta 2013 m. gegužės 7 d., Nr. 1305, su pakeitimais, nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas priteisė iš atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ O. V., 2560,32 Eur priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo dienos – 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d.. Teismas atsakovą įpareigojo nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovas O. V. ir atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 7 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 1305 ( toliau - Sutartis), kuria susitarė, kad O. V. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini). Sutartis neterminuota ( I t., b.l.25-26). AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 29, (toliau – Įsakymas ) kuriuo O. V. paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo.AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. DS-44, patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 7.8 punkte nustatyta, kad darbuotojas, pastebėjęs kitą neblaivų darbuotoją, privalo apie tai nedelsdamas pranešti administracijai ar prevencijos komisijai ir, esant reikalui, imtis priemonių galimai nelaimei užkirsti (b. l. 34-43). O. V. su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas 2013 m. gegužės 7 d. (b.l.4).Ieškovas, žinodamas, kad nepasibaigus darbo laikui, darbininkai V. D. ir E. P. vartojo alkoholinius gėrimus, juos parvežęs į darbovietės teritoriją, nedelsdamas nepranešė administracijai ar prevencijos komisijai apie neblaivius darbuotojus, jis pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7,8 p. reikalavimus, tuo pačiu padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 6 p. ).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia teigti, kad O. V. prašymu, kartu dirbantiems asmenims padedant, galimai 6-8 skirti susmulkinimui rąstai buvo nuvežti ir iškrauti prie O. V. namų, t. y. O. V. minėtą medieną neteisėtai pasisavino, todėl darbdavys O. V. padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.Pažeidimų, dėl kurių padarymo O. V. taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, metu O. V. neturėjo galiojančios nuobaudos.Teismas, vertindamas tai, kad 2016 m. kovo 7d., darbininkai V. D. ir E. P. alų gėrė atlikę jiems pavestus darbus, grįždami iš darbo objekto į įmonės teritoriją, dėl savo neblaivumo nei sau, nei kitiems asmenims savo elgesiu pavojaus nekėlė, bei tai, kad alų darbo metu gėrę asmenys, kaip nustatyta byloje, buvo nubausti daug švelnesnėmis nuobaudomis (negavo mokamų priedų), sprendė, kad už padarytą pažeidimą (nepranešimas administracijai ar prevencijos komisijai apie asmenis, gėrusius alų) O. V. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra aiškiai pergriežta. Nors O. V. veiksmai atitinka DK 235 str. 2 d.7 p. numatytą pažeidimą, tačiau teismas įvertino tai, kad nei darbdaviui, nei kitam asmeniui jo veiksmai žalingų padarinių nesukėlė, bei tai, kad komisijai, tyrusiai 2016 m. kovo 21 d. padaryto pažeidimo aplinkybes, ir nustačius, kad ir darbuotojai E. P., A. V., V. D., G. T. grubiai pažeidė darbo drausmę, įmonės vidaus tvarkos taisykles, tačiau jiems skirtos švelnesnės nuobaudos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad E. P. ir V. D. buvo padarę ir kitą darbo drausmės pažeidimą – alkoholio vartojimas darbo metu, O. V. už pažeidimą paskirta griežčiausia nuobauda, atleidimas iš darbo, yra nepagrįstai griežta.Teismui konstatavus, kad darbdavys AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui už padarytų darbo drausmės pažeidimų padarymą skyrė aiškiai per griežtą bausmę, pripažintino neteisėtu O. V. atleidimą iš darbo ir panaikinto AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, 2016-04-05, Nr. 29, ir įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, 2016-04-05, Nr. 11 (CPK 417str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės 2017 m. kovo 16 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo O. V. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 29 O. V. atleidimas iš darbo buvo taikytas už veiksmus, kurie atitiko DK 235 straipsnio 2 dalyje 3,4,6, 7 punktuose nurodytus veiksmus.Pirmosios instancijos teismas aptarė tik DK 235 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose bei įsakyme nurodytas aplinkybes dėl kurių O. V. buvo taikyta drausminė atsakomybė. Todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Vien šių aplinkybių vertinimas bei jų taikymo pripažinimas griežtomis nuobaudomis, apriboja bet kokio darbdavio teises ne tik taikyti savo darbuotojams drausminę atsakomybę, bet ir spręsti kokio pobūdžio jas taikyti.Nurodo, kad didžiausia žala O. V. veiksmais buvo padaryta bendrovės įvaizdžiui. Bendrovė teikia paslaugas dideliam kiekiui klientų, todėl medžiagų darbe pasisavinimo faktas bei neblaivių asmenų toleravimas, neigiamai veikia pasitikėjimą bendrove, sudaro pašalinių žmonių nuomone, kad dirbant atsakovo įmonėje galimi darbo drausmės pažeidimai.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepadarė žalos, nes žala ne visada gali būti įvertinta pinigais, kaip šioje byloje, rąstelių kaina.Teismas, spręsdamas kad O. V. skirta nuobauda per griežta, suvienodina bausmes žmonėms, kurie savo nusižengimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir savo veiksmais padėjo išsiaiškinti juos. Pagal teismo sprendimą ieškovui, kuris visą laiką neigė savo veiksmus, atvirai demonstravo savo nihilistinį požiūrį į egzistuojančias tvarkas bei taisykles, suteikė savotišką malonę bei nepagrįstai priteisė ir piniginę kompensaciją. Taisyklių laikymąsi ieškovas ir teismo posėdžio metu vadino „skundimu“. Taikant atsakomybę bet kokiam asmeniui, privaloma atsižvelgti to asmens požiūrį į savo veiksmų neteisėtumą, jų pakartotinumą, galimai sukeliamas pasekmes.Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. V. prašo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kokius teisės aktus teismas pažeidė ir kokius įrodymus teismas neteisingai vertino. Apelianto teiginys, kad ne visada žalą galima įvertinti pinigais, nesudaro pagrindo nevertinti tiek materialinės, tiek moralinės žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ginčijami rąsteliai buvo menkaverčiai, tai patvirtino liudytojas, Rokiškio seniūnijos darbuotojas. Apie nematerialinę žalą, jos dydį teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo minima.Apeliantas nesutinka, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad darbo metu girtavę darbininkai buvo nubausti daug švelnesnėmis nuobaudomis. Duomenų apie tai, kad kiti pažeidėjai gailėjosi ir nuoširdžiai pripažino kaltę, byloje nėra. Tai deklaratyvūs apelianto teiginiai, nepagrįsti įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagos duomenis, pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepagrįstai pritaikė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.Byloje nustatyta, kad ieškovas O. V. dirbo pas atsakovą AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. gegužės 7 d. Darbo sutartį Nr. 1305 (toliau - Sutartis). AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2016 m. balandžio 5 d. priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 29, (toliau – Įsakymas) kuriuo O. V. paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jis nesilaikė darbo taisyklių 7.8 punkto, t.y. 2016 m. kovo 7 d. pastebėjęs kitus darbuotojus vartojančius alkoholį, nepranešė apie tai administracijai. 2016 m. kovo 21 d. iniciavo seniūnijai priklausančių keletos (6-8) rąstelių pakrovimą į automobilį ir jų iškrovimą prie savo namų, turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.Bylos duomenys, šalių paaiškinimai patvirtino, kad ieškovas O. V., žinodamas, kad nepasibaigus darbo laikui, darbininkai V. D. ir E. P. vartojo alkoholinius gėrimus, juos parvežęs į darbovietės teritoriją, nedelsdamas nepranešė administracijai ar prevencijos komisijai apie neblaivius darbuotojus, jis pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7,8 p. reikalavimus, tuo pačiu padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 str. 2d. 6p. ).O. V. 2016 m. kovo 21 d., su kitais darbininkais tvarkydamas teritoriją ir iš medžio atliekų ruošdamas kurą, iš Rokiškio miesto seniūnijos išpjautų medelių ir krūmų, inicijavo keleto ( 6 ar 8) rąstelių pakrovimą į automobilį Nr.(duomenys neskelbtini) ir jų iškrovimą prie savo namų (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Tuo metu galiojančių nuobaudų ieškovas neturėjo.Ginčo dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo, nėra. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, pagrįstumo. Apelianto nuomone, teismas neaptarė visų įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytų ieškovo atleidimo pagrindų, todėl netinkamai įvertino paskirtos baudos teisėtumą ir pagrįstumą, pripažindamas ją per griežta. Nebuvo aptarti Darbo kodekse (toliau - DK) 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai. Teismas apribojo darbdavio teises darbuotojams taikyti drausminę atsakomybę. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Teismas, esant ginčui, turi teisę vertinti darbdavio paskirtos bausmės teisėtumą t.y. ar nuobauda adekvati atliktam darbo drausmės pažeidimui ir tai negali būti laikoma darbdavio teisių suvaržymu.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka: tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluoti darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu kriterijai. Apie šiurkštumą gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas formaliai padarė šiukščius darbo pažeidimus (nepranešė darbdaviui apie alkoholį vartojančius įmonės darbuotojus, siekė pasisavinti rąstelius), tačiau vertino, kad paskirta nuobauda atleidimas iš darbo, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo padaryta materialinė žala, kad kiti asmenys, padarę iš esmės didesnius nusižengimus, gavo mažesnes nuobaudas, nustatytomis aplinkybėmis yra per griežta.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas – rąstelių, skirtų smulkinimui, galimas pasisavinimas, būtų sukėlęs atsakovui sunkias pasekmes, nes nagrinėjamu atveju, visa tvarkant teritoriją susidariusi mediena seniūnijos perduota atsakovui, buvo skirta smulkinimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, rąsteliai nebuvo įvertinti, atsakovas jų nesiekė susigrąžinti, todėl išvada, kad rąsteliai atsakovui nebuvo vertingi, pagrįsta. Taigi darytina išvada, kad realių materialinių nuostolių atsakovas dėl ieškovo veiksmų nepatyrė. Padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą darbdavys gali taikyti ne tik atleidimą iš darbo, bet ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį, darbdavys netinkamai įvertino DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, kadangi ieškovas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, jo veiksmai/neveikimas sunkių pasekmių darbdaviui nesukėlė. Be to, teismas atsižvelgia, kad ieškovui drausminės nuobaudos skirtos už jo veiksmus per 2016 m. kovo mėnesį, nors ieškovas dirba pas atsakovą nuo 2013 m. ir dėl tiesioginių darbo funkcijų atlikimo ieškovas iki tol nėra turėjęs drausminių nuobaudų.Teismas pripažįsta, kad darbuotojai turi laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklių ir toks darbuotojo elgesys, kuomet be darbdavio žinios pasisavinamas įmonei priklausantis, nors ir menkavertis turtas, neturi būti toleruojamas, turi būti baudžiamas.Tačiau apeliacinės instancijos nuomone, įmonės darbo tvarkos taisyklės ir įstatymai turėtų būti vienodai teisingai taikomi visiems darbuotojams. Nagrinėjamu atveju įmonės darbuotojams, kurie darbo metu vartojo alkoholį bei dalyvavo pasisavinant rąstelius, buvo skirtos daug švelnesnės nuobaudos (negavo priedų) arba jie liko visai nenubausti, nes jie neva elgėsi po to kitaip, nei ieškovas, jie prisipažino ir gailėjosi. Šiomis aplinkybėmis O. V. skirta bausmė atleidimas iš darbo pagrįstai pripažinta per griežta. Ieškovas šį darbuotoją baudė griežčiausiai, o su juo buvusius ir neteisėtai besielgiančių darbuotojų elgesį toleravo tik dėl jų lojalumo darbdaviui. Toks veiksmų įvertinimas nėra tinkamas. Nenustatyta, kad O. V. tiesiogines darbo pareigas vykdė netinkamai, kai kiti darbuotojai būtent darbines pareigas tiesiogiai pažeidinėjo. Jeigu principingumo būtų reikalaujama iš visų darbuotojų vienodai, darbo nurodomų drausmės pažeidimų pas atsakovą nebūtų, nenukentėtų darbdavio reputacija. Darbdavys turi būti teisingas visiems vienodai. Nors apeliantas nurodė, kad didžiausią žalą O. V. veiksmai padarė bendrovės įvaizdžiui, tačiau pirmosios instancijos teisme ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama, neturtinės žalos dydis nebuvo nustatinėjamas, dėl to atsakovas negali šių aplinkybių įrodinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.). Kaip minėta, dėl bendrovės įvaizdžio negalima kaltinti vien O. V., nes darbo drausmę pažeidė ne vien jis.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas neištyrė visų darbo drausmės skyrimo pagrindų, kurie buvo nurodyti atsakovo įsakyme.Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo ir jų nenagrinėjo, nes apeliantas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, atitinkančio DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus. DK 235 str. 2 d. 3 p. nurodyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimas galimas, kai darbuotojas nustatytus apribojimus pažeidžia arba dalyvauja veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis, tiek darbo, tiek ir ne darbo metu, išskyrus įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių numatytas išimtis. Tokiu pažeidimu pagal kasacinio teismo išaiškinimą gali būti laikoma, kuomet asmuo pažeidžia nustatytą draudimą dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas kitose įmonėse arba darbuotojas pažeidžia darbo sutartyje sulygtą sąlygą nedirbti konkuruojančioje įmonėje. DK 235 str. 2 d. 4 p. suprantamas kaip darbuotojo pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų, reiškiasi tuo, kad darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu. Nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad ieškovas, pasinaudodamas savo pareigomis, gavo pajamų ar pažeidė nustatytus apribojimus ar dalyvavo veikloje, nesuderinamoje su darbo funkcijomis. Jeigu darbuotojas, pasinaudodamas pareigomis, įvykdo veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo ar neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o ne pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45).Darbdavys, taikydamas drausminę nuobaudą, turi parinkti darbuotojo veiksmus atitinkančią nuobaudą, o ne įsakyme nurodyti beveik visus DK 235 straipsnyje esančius punktus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kokie ieškovo veiksmai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalyje 6,7 punktuose numatytus, pagrįstai kitų pagrindų nenagrinėjo, nes veika neatitinka DK 235 str. 2 dalyje nurodytų 3,4 punktų.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (500 Eur) (CPK 88 str. 6 p., 93 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, į.k.173000664, O. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penki šimtai eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliaciniame procese.