- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-808-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- J. L.
Teisėja N.Tankevičienė Proc. sprendimo kategorija:77.3;78;78.2;78.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
atsakovui V. L.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo M. L. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. L. a.k. (duomenys neskelbtini) kuris yra jo tėvas, išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 litų nuo ieškinio teismui padavimo dienos t.y. 2008 metų vasario 13 dienos iki ieškovas mokysis mokymo įstaigoje (vidurinėje, aukštojoje ar profesinėje mokykloje) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai (b.l. 1-2).
Nurodė, kad šiuo metu jau yra pilnametis, tačiau mokosi gimnazijoje. Jo poreikių tenkinimui reikalingi ne mažiau kaip 900 litų per mėnesį. Išaugo jo poreikiai, padidėjo išlaidos, kadangi reikalingi įvairūs kanceliariniai reikmenys: knygos, pratybų sąsiuviniai, interneto ir repetitorių paslaugos, išlaidos fotografijos būrelio lankymui. Jo motinos J. L. pajamos yra apie 1100 litų per mėnesį. Motina ieškovo išlaikymui skiria 400 litų per mėnesį, tačiau jų nepakanka kitiems būtiniems ieškovo poreikiams patenkinti. Tėvo (atsakovo) pajamos yra apie 5000 litų per mėnesį.
Atsakovas. V. L. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti ( b.l. 25-27)
Nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą–remontuoja butus, atlieka kitus statybos darbus. Jo pajamos yra apie 18000 litų per metus, be to jis išlaiko du mažamečius vaikus, kuriais privalo materialiai pasirūpinti. Kadangi papildomai dirba muzikos mokykloje, iš viso jo pajamos yra apie 1600 litų per mėnesį. Šeimos turtinė padėtis sunki, yra įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Sūnus būdamas pilnametis galėtų užsidirbti pats, sutiktų sūnaus išlaikymui skirti po 130 litų per mėnesį.
Tretysis asmuo J. L. sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sūnaus Mariaus išlaikymui vien jos gaunamų pajamų nepakanka, sūnus gyvena pas močiutę adresu( duomenys neskelbtini) Vilniuje. Seneliai padeda auginti ir išlaikyti sūnų. Atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, todėl iš vaiko tėvo prašė priteisti po 500,00 litų per mėnesį dydžio išlaikymą.
I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies; iš atsakovo, jo sūnaus M. L. naudai, teismas priteisė kas mėnesį mokamas 400 litų dydžio per mėnesį periodines išmokas, pradedant jas mokėti nuo 2008 metų vasario 13 dienos ir tęsti mokėjimus iki M. L. mokysis vidurinėje mokykloje ir įgys vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau negu jam sukaks 24 metai; iš atsakovo priteisė 155,61 litus bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendė, kad išlaikymas priteisiamas, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio11d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.
Ieškovo mokymasis gimnazijoje yra pagrindas pripažinti, kad ieškovui iš tikrųjų reikalinga tėvo parama. Būdamas moksleiviu ieškovas pats neturi galimybės dirbti visą dieną bei užsidirbti pragyvenimui reikalingas lėšas.
Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti išlaikymą iki ieškovas mokysis aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai - netenkintinas.
Teisė į išlaikymą ieškovui atsirado nuo ieškovo pilnametystės (2008-01-09), kadangi ieškovas pilnametystės sulaukė, besimokydamas gimnazijoje. Ieškovas iš atsakovo reikalavo išlaikymo iki aukštosios ar profesinės mokyklos pabaigimo, t.y. ir po vidurinės mokyklos baigimo, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai, tačiau atsakovas šiuo metu privalo teikti ieškovui išlaikymą iki jis mokysis ir įgys vidurinį išsilavinimą. Dėl išlaikymo priteisimo po vidurinės mokyklos baigimo, klausimas turėtų būti sprendžiamas tik esant dokumentams ir įrodymams, kad ieškovas mokosi, įvertinus jo gaunamą stipendiją, kitas pajamas, galimybę užsidirbti savarankiškai bei gauti kreditą studijoms ir kitas svarbias aplinkybes, kurios šiuo metu nežinomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (toliau- apeliantas) apeliaciniu skundu prašė sprendimą panaikinti.
Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neįvertino bylos aplinkybių, vien tai, kad ieškovas mokosi gimnazijoje ir jam reikalinga tėvo parama nėra pakankamas pagrindas priteisti išlaikymą. Teismo sprendimas, priteisti išlaikymą, neatitinka būtinumo sąlygų ir LR Konstitucinio teismo išaiškinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad įstatyme numatytos tik trys išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo sąlygos.
CK 3.194 str. 3 dalis nustato, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametystės. Pilnametystės sulaukusiam vaikui teismas išlaikymą priteisia kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio11d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų, ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutai nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi (10 p.), išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams. Įstatymu įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo, paramos reikalingus pilnamečius vaikus negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, išlaikytiniams, kitiems šeimos nariams). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo iš esmės pablogintų tėvų ar kitų asmenų padėtį (12.3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai nustatė ieškinio sumą. Teismas neteisingai apskaičiavo ir sprendime nurodė, kad atsakovo pajamos yra apie 2300 litų per mėnesį ir kad kiekvienam šeimos nariui tenka po 575 litus.
Nurodė, kad pateiktoje teismui deklaracijoje nurodyta, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą ir per metus uždirba 18 170 litų (vidutiniškai 1515 litų per mėnesį). Taip pat papildomai pateiktuose pažymose nurodyta, kad atsakovas papildomai keturis mėnesius dirba ūkvedžiu Elektrėnų meno mokykloje. Jo uždarbis 1 325,30 litai (vidutiniškai 332 litai per mėnesį). Vidutiniškai per 12 mėnesių uždarbis sudaro 110,4 litų. Teismui buvo pateiktos ir pažymos apie atsakovo žmonos V. L. gaunamą 400 litų per mėnesį atlyginimą. Bendros šeimos pajamos per mėnesį sudėjus gaunamas lėšas 2 025,44 litai. Vienam šeimos nariui tenka 506 litai, o ne 575 litai.
Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į atsakovo galimybes prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo bei nepagrįstai pablogino atsakovo nepilnamečių vaikų padėtį. Priteisus iš atsakovo 400 litų išlaikymą, jo pilnamečiam sūnui, atsakovo nepilnamečių vaikų padėtis taptų nepalyginamai prastesnė negu ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau-LAT) 2002 metų vasario 11 dienos nutartyje yra nurodęs, kad jeigu tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o, kiti auginami šeimoje ir gyvena kartu su vienu iš tėvų, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios, jeigu vykdant išlaikymo pareigą vaikams, kurie negyvena su vienu iš tėvų, pastarasis turi pagrindą spręsti, kad materialiai nukenčia kiti jo vaikai, gyvenantys kartu su juo, tai šis tėvas (motina) turi teisę prašyti vaikų išlaikymo sąlygas suvienodinti (nutartis 3K-3-245/2002). Atsakovas per mėnesį 2 nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui gali skirti po 500 litus. Tai yra per puse mažiau nei išlaikymui reikalauja ieškovas. Iš atsakovo priteisus po 400 litų per mėnesį mokėti ieškovui, jo šeimos pajamos sumažėtų iki 1625,44 litų. Taip pat sumažėtų išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam tektų po 406, 36 litus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad mokslas gimnazijoje nėra pakankamas pagrindas priteisti išlaikymą. Mokslas yra pagrindas įstoti į aukštąją mokyklą ir taip užsitikrinti geresnę ateitį.
Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad priteisus išlaikymą pilnamečiam vaikui pablogėtų jo nepilnamečių vaikų padėtis. Atsakovas yra darbingas žmogus, dirba statybų versle ir jo pateikti įrodymai apie pajamas neatitinka realios situacijos. Pateikta medicininė pažyma neleidžia suprasti realios ligos apimties ir to kaip liga iš tikrųjų įtakoja atsakovo darbingumą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą (CPK 185 str.), apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su apelianto nurodytais skundžiamojo teismo sprendimo argumentais, kuriais iš dalies patenkintas ieškovo M. L. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo.
Atsakovas, komentuodamas CK 3.194 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 10 ir 12.3 p. nepasisako dėl to paties nutarimo 12.2 p.
Minėto nutarimo 12.2 p. Konstitucinis Teismas suformavo nuostatą, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas yra pažangus moksleivis, nori sėkmingai baigti vidurinį mokslą ir siekti aukštojo išsilavinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovui būtinas išlaikymo teikimas ir atsakovas privalo teikti sūnui M. L. išlaikymą iki ieškovas baigs vidurinį mokslą, nepriklausomai nuo to, kad sūnus yra pilnametis.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais teismas grindė išlaikymo dydžio nustatymą. Iš ieškovo pateikto į bylą straipsnio interneto portale www.delfi.lt (b.l. 19) seka, kad atsakovas savo pasisakyme teigia, jog jo profesijos darbuotojas, remontuodamas butus, gali į mėnesį uždirbti 5000 Lt. Šį teiginį patvirtino apeliacinės instancijos teismui ir pats apeliantas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi galimybes gauti tokį uždarbį, kuriuo galėtų prisidėti prie besimokančio sūnaus išlaikymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovui priteisus 400 Lt išlaikymą į mėnesį, jo mažamečiai vaikai atsidurs blogesnėje padėtyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo vaikai yra aštuonerių ir penkerių metų amžiaus, taigi jų poreikių negalima laikyti vienodais su ieškovo – suaugusio ir besimokančio jaunuolio poreikiais. Iš ieškovo paaiškinimo teismui seka, kad ieškovas prašo išlaikymo ne pramogoms, o išlaidoms, susijusioms su pragyvenimu bei mokymuisi (CPK 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 400 Lt išlaikymą ž, atsižvelgdamas į ieškovo poreikius, tėvo ir motinos galimybes teikti išlaikymą savo vaikui.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmos instancijos teismas, paskaičiuodamas atsakovo šeimos pajamas, padarė aritmetinę klaidą. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas šią klaidą, konstatuoja, jog atsakovo šeimos pajamos į mėnesį sudaro 2025,44 Lt sumą, tačiau pažymi, kad ši aritmetinė klaida neturėjo reikšmės nustatant išlaikymo ieškovui dydį bei atsakovo galimybes gauti didesnį atlyginimą ir juo prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, nes pagal suformuotą teisminę praktiką bei šeimos teisę reglamentuojančias teisės normas darbingi tėvai privalo užtikrinti savo vaikų būtiniausius poreikius. Apeliantas įrodymų, kad yra pripažintas nedarbingu ar dalinai nedarbingu, į bylą nepateikė (CPK 178 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo V. L. apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas (CPK 3256 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V. L. apeliacinį skundą atmesti.