Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 25 procentų darbingumo lygį, duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus kreditorinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. gegužės 7 d. sudarė 75 716,69 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu nuo 2018 m. liepos 16 d. vykdomas išieškojimas pareiškėjo naudai, kuris nėra įvykdytas. Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2018 m. buvo nemoki. Tuo S. S., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad faktiškai jo įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 metų. Iki to laiko įmonės veikla buvo automobilių pardavimas. Pripažįsta, kad įmonėje buvo visi automobiliai, kurie yra nurodyti byloje esančiame VĮ “Regitra“ transporto priemonių registro išraše. Mano, kad 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte paskaičiuoti per dideli mokesčiai, tačiau nei šio akto, nei 2017 m. birželio 20 d. Kauno apskrities VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo neskundė dėl blogos savo sveikatos. Pripažįsta, kad buvo gavęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 7 d. pranešimą, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tam reikėjo apie 1000 Eur, o tokių pinigų neturėjo. Jei būtų skirta nuobauda, prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, į tai, kad dėl mažo darbingumo neturi galimybės susirasti darbo, o jo gaunama invalidumo pašalpa yra tik 280 Eur.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas Aleksejus Bugajus paaiškino, kad 2017 m. Institucija atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą už 2013-2016 metų laikotarpį, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai ir paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis – 50 918,67 Eur, delspinigiai – 16988,59 Eur, skirta pridėtinės vertės mokesčio bauda – 5092 Eur, iš viso paskaičiuota 72 999,26 Eur. 2017 m. birželio 20 d. Institucijos sprendimu buvo patvirtintas 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktas. Šių dokumentų, kiek žinoma, S. S. neskundė. 2017 m. gruodžio mėnesį buvo užklaustas antstolis dėl UAB (duomenys neskelbtini) turimo turto ir buvo gautas atsakymas, kad bendrovė turto neturi. 2018 m. balandžio 27d. Institucija priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. 2018 m. gegužės 7 d. buvo išsiųstas bendrovei pirmas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. 2018 m. liepos 16 d. išieškojimas buvo perduotas antstoliui. 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2018 m. birželio 14 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-5); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7-8); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istoriniai duomenys (b. l. 9-10); integruota UAB (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 11-17); integruota kliento informacija – prievolės (b. l. 8-11); UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamų asmenų sąrašas (b. l. 18); mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (b. l. 19); VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro balansas (b. l. 20); paieškos pagal juridinį asmenį duomenys (b. l. 21); Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (b. l. 22-24); antstolių informacinės sistemos duomenys (b. l. 25); 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nutarta iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (b. l. 26-28); 2018 m. gegužės 7 d. VMI pranešimas UAB (duomenys neskelbtini) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 29); 2017 m. birželio 20 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 52-57); 2017 m. birželio 08 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas (b. l. 58-76).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. gegužės 7 d. sudarė 75 716,69 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu nuo 2018 m. liepos 16 d. vykdomas išieškojimas pareiškėjos naudai, kurie nėra įvykdyti. VMI prie FM 2018 m. gegužės 7 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.1-08) RNA-12918 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. S. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Kauno apygardos teisme tik 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2267-601/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, kadangi jis tęsiasi tol, kol egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Sprendžiant ANK 39 straipsnyje numatytų senaties terminų klausimą, svarbu nustatyti nuo kurio laiko S. S. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada Bendrovės vadovui jau buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, tačiau jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktą buvo nustatyta, kad Bendrovė turi mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 50 896,83 Eur pridėtinės vertės mokestis, 5 092,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos ir 19 727,86 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM 2018 m. gegužės 7 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.1-08)-RNA-12918 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 75 716,69 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (b. l. 20). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog 2018 m. Bendrovė yra nemoki. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal pareiškėjos VMI prie FM pareiškimą nutarta iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Tai patvirtina, jog galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki 2018 m. gegužės 7 d. dienos nebuvo nutrauktas, todėl iki pareiškimo padavimo teismui dienos nebuvo pasibaigę ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog 2018 m. Bendrovė yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI prie FM 2018 m. gegužės 7 d. informacinio pobūdžio raštas Nr. (23.1-08)-RNA-12918, kuriame VMI Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 75 716,69 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (b. l. 29) Duomenų, kad iki 2018 m. gegužės 7 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2018 m. gegužės 7 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S., kaip vadovas ir vienintelis akcininkas, nesiėmė jokių priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas S. S. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais S. S. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2018 m. gegužės 7 d. VMI prie FM Bendrovei pranešus apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Duomenų apie S. S. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Skiriant nuobaudą S. S., atsižvelgiama į tai, jog jis anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklę, jo mažas pajamas, į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei priežastis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad S. S. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.