Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-19 · Administracinė byla Nr. I-963-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-19
Bylos Nr.
I-963-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03163-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-963-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03163-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (2-9, 145-150 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 42 484,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (150 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013-08-24 iki 2015-07-16, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Nurodė, kad vienose kamerose sanitarinis mazgas buvo atskirai nuo kriauklės, kitose - sujungtas su kriaukle ir sudarė atskirą zoną. Kameros buvo siaubingos savo vidaus išvaizda ir higienos stoviu, jautėsi drėgmė. Kameros sanitarinis mazgas - tai patalpos kampe jų pačių paklodėmis atskirtas ar uždengtas unitazas, sanitarinis mazgas neturi jokios autonominės ventiliacijos ir nėra izoliuotas nuo likusios kameros dalies, sklisdavo įvairūs kvapai ir garsai. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti galėjo tik ant stogo ir tik vieną valandą per dieną 16-18 kv. m. ploto patalpoje, judėjimui būdavo mažai vietos, mažas laiko tarpas būnant gryname ore. Kamerose nėra ventiliacijos, vėdinti galima tik atidarius langą, kiek leidžia grotos, tamsu, žiemą šalta, vasarą karšta, blogas kvapas, ant įvairių daiktų rūdys, ant sienų, lubų susikaupę pelėsiniai grybeliai. Elektros instaliacija ir būklė neatitinka jokių saugumo reikalavimų: vietomis laidai ir rozetės pradegusiais laidais, išsilydę, nutraukti ir vėl sujungti be izoliacinių medžiagų (lietui lyjant trečio aukšto kamerose pro lubų perdengimo siūles į kamerų vidų varvėdavo vanduo ant naktinės lemputės). Kamerą valė savo turimomis priemonėmis: dantų pasta, šepetėliais, ūkišku muilu ir soda – jas kartą per mėnesį skirdavo ŠTI, tačiau sodos pakelio neužtekdavo net kasdieniniam indų plovimui. Jokių valymo, šveitimo įrankių iš įstaigos jie, net paprašius, negaudavo, todėl tam naudodavo savo rūbus, patalynę. Kameros grindų valymui per visą aukštą tėra skirta tik viena šluota, tad jos paprašius, nesulaukdavo, nes aukšte apie 30-65 kameros. Sienomis ir ant daiktų ropodavo tarakonai, naktimis iš tualeto vamzdžio išlysdavo pelės ir žiurkės, patalinėje buvo gausu patalynės erkučių, kadangi nei čiužinių, nei antklodės bei pagalvės nuo išdavimo pareiškėjui datos (705 paras) nebuvo paėmę nei valyti, nei dezinfekuoti. Kamerose nėra karšto vandens, be to, kojų plovimui nebuvo kameroje vonelių, todėl kojas plaudavo san. mazge, pilant šaltą vandenį, kadangi kriauklė sumontuota labai aukštai. Rankas taip pat plaudavo šaltu vandeniu, todėl dažnai viduriuodavo. Rūbus buvo priversti skalbti taip pat šaltame vandenyje, juos pasidžiauti kameroje jokių galimybių nėra, skalbinius džiovindavo ant ištemptų virvių, lašėdavo vanduo. Kameroje nebuvo spintelių, dėžių, kur sudėti daiktus (rūbus, batus, maistą). Pareiškėjas nurodė, kad juos kirpdavo naudojant tą patį visiems apdangalą ir jokių vienkartinių juostelių ir servetėlių nebuvo, nevalydavo ir nedezinfekuodavo šepečių, kirpėjas nemūvėdavo pirštinių, o po kirpimų niekad neplaudavo rankų. ŠTI administracija nedarydavo pagrindinio valymo kamerose, tualetą dezinfekuodavo tik 1-2 kartus per savaitę, jokių lipnių juostelių graužikų ir parazitų kamerose naikinimui nebuvo. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y., pasidarė dirglus, sutriko emocinė ir psichologinė pusiausvyra, miegas ir bendras sveikatos stovis.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (204-205, 207 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu, pateikė teismui atsiliepimą (38-46, 199-202, 208 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-11-24 pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje periodiškai nuo 2013-09-06 iki 2015-07-16. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kamerose: Nr. 106 – ir vienam asmeniui teko nuo 4,69 iki 2,93 kv. m.; Nr. 93 – ir vienam asmeniui teko nuo 3,65 iki 2,03 kv. m.; Nr. 22 – ir vienam asmeniui teko nuo 5,07 iki 2,9 kv. m.; Nr. 21 – ir vienam asmeniui teko nuo 6,24 iki 2,08 kv. m.; Nr. 94 – ir vienam asmeniui teko nuo 9,38 iki 1,88 kv. m.; Nr. 51 – ir vienam asmeniui teko nuo 18,9 iki 1,89 kv. m.; Nr. 16 – ir vienam asmeniui teko nuo 3,82 iki 3,18 kv. m.; Nr. 65 – ir vienam asmeniui teko nuo 4,52 iki 3,77 kv. m.; Nr. 39 – ir vienam asmeniui teko nuo 22,9 iki 2,87 kv. m.; Nr. 41 – ir vienam asmeniui teko nuo 7,7 iki 3,3 kv. m.; Nr. 97 – ir vienam asmeniui teko nuo 6,37 iki 3,8; Nr. 18 – ir vienam asmeniui teko nuo 6,19 iki 3,71 kv. m.; Nr. DI-1 – ir vienam asmeniui teko nuo 6,52 iki 6,52 kv. m.; Nr. 44 – ir vienam asmeniui teko nuo 8,96 iki 5,97 kv. m.; Nr. 26 – ir vienam asmeniui teko nuo 5,65 iki 5,65 kv. m.; Nr. 49 – ir vienam asmeniui teko nuo 5,06 iki 4,05 kv. m.; Nr. 92 – ir vienam asmeniui teko nuo 4,74 iki 3,79 kv. m.; Nr. 57 – ir vienam asmeniui teko nuo 6,66 iki 3,33 kv. m.; Nr. 23 – ir vienam asmeniui teko nuo 13,7 iki 4,55 kv. m.; Nr. 46 – ir vienam asmeniui teko nuo 6,11 iki 3,67 kv. m.; Nr. 24 – ir vienam asmeniui teko nuo 9,43 iki 3,77 kv. m.; Nr. 67 – ir vienam asmeniui teko nuo 5,76 iki 4,6 kv. m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus nėra galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Atsakovas dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams, parodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014-01-14 tikrino kamerą Nr. 94 (2014-01-23 patikrinimo aktas Nr. EP-8). Nustatyta, kad santykinė drėgmė atitinka reikalavimus, oro temperatūra 8,1 C, dirbtinė apšvieta 108 lx, reikalingas remontas. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-02-09 tikrino kamerą Nr. 44 (2015-02-18 patikrinimo aktas Nr. EP-54). Nustatyta, kad oro temperatūra 17-17,1 C, sienų lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas nurodė, kad ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Atsakovas nurodė, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus bei langai yra skaidraus stiklo ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.

Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Kamerose įrengti elektros instaliacijos kištukiniai lizdai pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų.

Dėl sąlygų asmens higienai atsakovas parodė, kad suimtųjų patalynės ir apatinių rūbų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Skalbimo organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų švarą. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Šias paslaugas teikia UAB „Juvidė", kuri ir nustato paslaugų kainas. Kainos yra nustatytos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Teismui pateikti Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas turėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje. Pažymime, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl socialinės paramos skyrimo ar galimybės nemokamai išsiskalbti duomenų įstaigoje nėra.

Dėl patalynės Šiaulių tardymo izoliatoriuje atsakovas pažymi, kad įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės pasibaisėtinos būklės yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo. Atsakovas pažymi, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių plonumas ir kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas.

Dėl kirpyklos atsakovas parodė, kad Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 27 p. yra numatyti reikalavimai kirpyklų įrengimai, kurių laikosi ir Šiaulių tardymo izoliatorius. Kirpykloje instrumentai bei įrankiai dezinfekuojami ir valomi. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014-05-06 patikrinimo akte Nr. EP-126 nustatė, kad kirpyklos įrengimas ir aprūpinimas reikiamomis priemonėmis atitinka higienos normos reikalavimus: kirpimo zonoje sienos ir lubos lygios, išdažytos, kirpimo zona nuo likusios patalpos dalies atskiriama užuolaida. Dezinfekavimui naudojamas „Microbac" 1,5 proc. tirpalas bei greitos dezinfekcijos aerozolinis preparatas „Bacillol AF". Yra praustuvė, rankų higienos priemonės, muilas ir rankų dezinfekcijos priemonės talpose su dozatoriais, vienkartiniai rankšluosčiai, atliekų surinkimo talpa; instrumentai paruošti naudojimui laikomi švarioje uždengtoje talpykloje; kerpamiems asmenims uždengti yra vienkartiniai apdangalai, turi popierinių juostelių ir servetėlių. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. D. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 42 484 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2013-08-24 iki 2015-07-16, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2015-11-24 pažymos Nr. 60/09-39161 (48-64 b. l.) matyti, kad pareiškėjas R. D. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2013-09-06 iki 2015-07-16, viso 668 dienas. Pareiškėjas buvo laikomas: kameroje Nr. 106 nuo 2013-09-06 iki 2013-09-11 su dar 5-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,93 iki 3,91 kv. m., kameroje Nr. 101 – nuo 2013-09-13 iki 2013-09-14 su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,28 kv. m.; kameroje Nr. 93 – nuo 2013-09-14 iki 2013-10-09 su dar 4-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,03 iki 3,65 kv. m.; kameroje Nr. 22 – nuo 2013-10-11 iki 2013-10-21 su dar 3-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,90 iki 5,07 kv. m.; kameroje Nr. 21 – nuo 2013-10-23 iki 2013-12-11 su dar 4-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,08 iki 6,24 kv. m.; kameroje Nr. 94 – nuo 2013-12-12 iki 2014-04-03, nuo 2014-04-28 iki 2014-06-23, nuo 2014-06-28 iki 2014-09-10 su dar 1-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,08 iki 9,38 kv. m.; kameroje Nr. 51 – nuo 2014-04-03 iki 2014-04-28 su dar 6-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,10 iki 2,70 kv. m.; kameroje Nr. 16 – nuo 2014-06-23 iki 2014-06-25 su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,18 kv. m.; kameroje Nr. 65 – nuo 2014-06-25 iki 2014-06-28 su dar 5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,77 kv. m.; kameroje Nr. 39 – nuo 2014-09-10 iki 2014-11-21, nuo 2014-11-23 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-08 iki 2015-01-21, nuo 2015-01-28 iki 2015-01-29, nuo 2015-02-09 iki 2015-02-12, nuo 2015-01-04 iki 2015-04-30 su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,87 iki 22,93 kv. m.; Nr. 41 – nuo 2014-12-31 iki 2015-01-05, nuo 2015-02-14 iki 2015-03-28 su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,85 iki 7,7 kv. m.; kameroje Nr. 97 – nuo 2015-01-05 iki 2015-01-08 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,80 iki 6,34 kv. m.; kameroje Nr. 18 – nuo 2015-01-21 iki 2015-01-28, nuo 2015-02-12 iki 2015-02-13 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,71 iki 6,19 kv. m.; kameroje Nr. DI-1 – nuo 2015-01-29 iki 2015-02-05 vienas ir jam teko nuo 6,52 kv. m.; kameroje Nr. 44 – 2015-02-05, nuo 2015-02-05 iki 2015-02-06 su dar 1-2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,97 iki 8,96 kv. m.; kameroje Nr. 26 – 2015-02-05 su dar 2 asmenimis ir vienam asmeniui teko 5,65 kv. m.; kameroje Nr. 49 nuo 2015-02-06 iki 2015-02-09 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 4,05 kv. m., kameroje Nr. 92 nuo 2015-02-13 iki 2015-02-14 su dar 4 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,79 kv. m.; kameroje Nr. 57 – nuo 2015-03-28 iki 2015-04-04 su dar 2-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,00 iki 6,66 kv. m.; kameroje Nr. 23 – nuo 2015-04-30 iki 2015-05-07 su dar 2 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,55 kv. m.; kameroje Nr. 46 – nuo 2015-05-07 iki 2015-05-26 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,67 iki 9,17 kv. m.; kameroje Nr. 24 – nuo 2015-05-28 iki 2015-05-29, nuo 2015-06-02 iki 2015-06-30, nuo 2015-07-09 iki 2015-07-16 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,77 iki 9,43 kv. m.; kameroje Nr. 53 – nuo 2015-05-29 iki 2015-06-02 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,75 iki 4,69 kv. m.; kameroje Nr. 67 – nuo 2015-07-07 iki 2015-07-09 su dar 3-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 4,60 iki 5,76 kv. m.

Taigi iš pateiktos pažymos matosi, kad 307 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, net 327 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 34 dienas pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas tas dieną buvo laikomas tose kamerose užtikrinant jam minimalią ploto normą, nėra galimybės, atsakovas pateikė tik duomenis apie kameroje buvusių asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2015-11-24 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas net 361 dieną buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kameros plotui. Įvertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (65-68 b. l.), teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas gana ilgą laikotarpį buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo metu patikrino ir kamerą Nr. 94, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-12-12 iki 2014-04-03, nuo 2014-04-28 iki 2014-06-23, nuo 2014-06-28 iki 2014-09-10. Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, surašytas 2014-01-23 patikrinimo aktas Nr. EP-8 (70-76 b. l.), iš kurio matosi, kad kameroje Nr. 94 ant sienų ir lubų yra pelėsis, vietomis sienų, lubų dažų danga krentanti, kameroje būtinas remontas (HN 76:2010 56 p., 62 p. pažeidimas), oro temperatūra +8° C, dirbtinė apšvieta 108 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas). 2015 m. vasario 9 d. patikrinimo metu patikrinta kamera Nr. 44, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-02-05 iki 2015-02-06, patikrinimo metu kameroje nustatyta per žema oro temperatūra, per mažas oro judėjimo greitis, kameroje neatliktas pagrindinis patalpos valymas, sienų, lubų danga nelygi, suskilusi, atšokusi, tualete plytelių danga išdužusi (HN 76:2010 26 p., 59 p., 62 p. pažeidimai). Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jo laikymo laikotarpiais patikrinimų nebuvo atlikta, taigi byloje nėra duomenų, kad sąlygos kitose kamerose neatitiktų higienos normų reikalavimų. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) pareigūnai laikė pareiškėją kamerose Nr. 44 ir 94, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių bei pasivaikščiojimo trukmės, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, karšto vandens kamerose nebuvimo, nebuvimo kur džiauti išskalbtų drabužių, valymo inventoriaus nebuvimo, tarakonų ir graužikų kamerose buvimo, rankšluosčių ir patalynės būklės, netinkamos elektros instaliacijos kamerose ir netinkamai atliekamų kirpimo paslaugų.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (65-68 b. l.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. birželio 26 d. patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. EP-224 (95-108 b. l.) nustatė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemai įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukšte, kurių yra 21, pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai, drėkinami pagal poreikį, objektų kasdieninio valymo žurnalas yra, atžymos apie valymą yra, sergantiems tuberkulioze paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11, kuris dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. 2014 m. birželio 11 d. patikrinimo metu (2014-06-17 patikrinimo aktas Nr. EP-239) nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, juose neužuodžiamas nemalonus kvapas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetas buvo neatitvertas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. 62/08-1107 nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose (65-68 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, tikrindamas Šiaulių TI gyvenamąsias kameras, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto pažeidimų nenustatė. Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto ir šalto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose. Taigi, šilto vandens tiekimas į kameras nėra reglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad nėra kur džiauti išskalbtų drabužių, t.y. jam nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše (132-138 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką. Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, spręstina, kad ŠTI administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, teisės normų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, o iš byloje esančių pinigų apskaitos žiniaraščių (139-140 b. l.) matosi, kad pareiškėjas lėšų asmeninėje sąskaitoje turėjo, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra valymo inventoriaus. Vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 punktu, gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) būtina atlikti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1107 (65-68 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamąsias patalpas skiriami šiose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose patys gyvena; kadangi kiekvienos kameros atskirai neįmanoma aprūpinti valymo inventoriumi dėl jo gadinimo ir lėšų stokos, valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/ nuteistųjų prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą; kiekviename režiminio korpuso aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2013-06-26 atlikęs Šiaulių TI patalpų patikrinimą nustatė, kad apgyvendinimo kameras valosi patys suimtieji, valymo inventorius išduodamas pagal asmenų prašymus, suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami šepečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcionuota soda (95-102 b. l.). Iš 2014-10-03 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-406 (90-93 b. l.) taip pat matosi, kad valymo inventorius ir kalcionuota soda išduodami asmenims paprašius, tikrinimo metu valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). 2015-04-22 visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-153 (81-84 b. l.) nurodyta, kad 2015-04-20 tikrinimo metu nustatyta, jog valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Taigi visuomenės sveikatos centras dėl valymo inventoriaus pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose pilna tarakonų ir graužikų, kurių Šiaulių TI administracija nenaikina. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1107 (65-68 b. l.) matyti, kad įstaigoje kasdien atliekama kamerų dezinfekcija, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale; kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu, deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“, o teritorijoje – priemone „Broditop“, deratizacija, pagal planą, atliekama kartą per mėnesį. Į bylą pateikti ir Šiaulių TI patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikai, iš kurių matosi, kad režiminio korpuso gyvenamosiose patalpose, tualetuose, kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama kiekvieną darbo dieną esant reikalui (114-131 b. l.). Iš byloje esančio 2014-01-23 Visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-8 (70-76 b. l.) taip pat matyti, kad įstaigoje atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas, deratizacija atliekama mechaniniu bei cheminiu būdu, bendrosios paskirties patalpose, rėžiminio korpuso aukštų koridoriuose graužikai naikinami „Bromad G“ grūdais, kamerose klijuojamos klijų juostelės, deratizacija kamerose cheminiu būdu atliekama pagal suimtųjų prašymus, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos žurnalas yra, dezinsekcijai apgyvendinimo kamerose naudojamas preparatas „Kiler Saraf“ ir „Hit Kiler“ (67–72 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiima priemonių tarakonų ir graužikų naikinimui, pareiškėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl papildomos deratizacijos jo laikymo kamerose atlikimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Šiaulių TI išduodami rankšluosčiai ir patalynė labai blogos būklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Normos 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Iš Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-1107 (65-68 b. l.) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje patalynė perkama periodiškai atsižvelgiant į įstaigos poreikį; naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį; patalynė ir rankšluosčiai keičiami ir apie keitimą yra pažymima; pagal atžymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių, po kiekvienu įrašu suimtieji ar nuteistieji pasirašo; išduodant patalynę ir rankšluosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę bei inventorių; sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros; kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių); dezinfekuojama po 50 min. 110° C. Visuomenės sveikatos centras, 2013-06-26 atlikęs Šiaulių TI patikrinimą, nustatė, kad suimtieji asmenys įstaigoje patalyne ir asmens higienos priemonėmis aprūpinami vadovaujantis nustatytomis normomis, sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros, kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių, pagalvių) (95-102 b. l.). 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatyta, kad minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra, veikia dvi dezinfekavimo kameros, dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius tikrinimo metu buvo švarus, nesuplyšęs, kas mėnesį nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas; dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodami atvykus, keičiami pagal poreikį; kas savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius, duoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (108-110 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl per mažo, netinkamo patalynės kiekio, komplektacijos ar būklės pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, todėl ši skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad nehigieniškai dirbama kirpykloje, niekas nedezinfekuojama. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2013-06-26 atlikęs patikrinimą Šiaulių TI kirpyklos patalpoje, nustatė, kad kirpykloje yra rankų higienos priemonės, vienkartiniai rankšluosčiai, kiekvienam asmeniui naudojami vienkartiniai užtiesalai, popierinės kaklajuostės, plaukų kirpimo mašinėlė dezinfekuojama „Mikrobac forte“ 1,5 % tirpalu; instrumentų, plaukų kirpimo mašinėlės, darbo vietos paviršiaus dezinfekcijai naudojamų dezinfekcinių priemonių naudojimo instrukcijos, jų saugą patvirtinantys dokumentai yra, instrumentų dezinfekavimą atlieka kirpimą vykdantis suimtasis (95-102 b. l.). 2014 m. balandžio 29 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kirpyklos įrengimas ir aprūpinimas reikiamomis priemonėmis atitinka higienos normos reikalavimus, dezinfekavimui naudojamas „Mikrobac“ 1,5 % tirpalas, bei greitos dezinfekcijos aerozolinis preparatas „Bacillol AF“, yra praustuvė, rankų higienos priemonės, muilas ir rankų dezinfekcijos priemonės talpose su dozatoriais, vienkartiniai rankšluosčiai; instrumentai, paruošti naudojimui, laikomi uždengtoje talpykloje, kerpamiems asmenims uždengti yra vienkartiniai apdangalai, turi popierinių juostelių ir servetėlių (192-198 b. l.). Įvertinus išdėstytus rašytinius duomenis, pareiškėjo argumentai, kad kirpykloje dirbama nesilaikant higienos reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad elektros instaliacija ir būklė kamerose neatitinka saugumo reikalavimų: vietomis laidai ir rozetės pradegusiais laidais, išsilydę, nutraukti ir vėl sujungti be izoliacinių medžiagų. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.3. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai, elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. 2015-11-24 Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-1107 nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl netinkamo elektros instaliacijos kamerose įrengimo ir netinkamos jos būklės, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai, kad administracija atsisakė spręsti iškilusias problemas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, jog elektros instaliacija ir būklė kamerose neatitinka saugumo reikalavimų, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Iš byloje esančios pareiškėjo R. D. asmens sveikatos istorijos (16-37 b. l.) matyti, jog pareiškėjas visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuolat skundėsi sveikatos pablogėjimu, įvairiais negalavimais, buvo gydomas vaistais. Byloje nėra duomenų, kad jam diagnozuotomis ligomis pareiškėjas susirgo tik patekęs į Šiaulių TI, tačiau ta aplinkybė, kad jis visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leidžia daryti išvadą, kad būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio bent minimalaus kameros ploto (jeigu administracija pagal galimybes negalėjo užtikrinti pareiškėjui didesnio ploto, nei nustatyta minimali norma).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į teismo nustatytą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (361 diena), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Kalinimo laikotarpiu gerokai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, kas sudarytų net po 117,68 Eur už kiekvieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę vieną valandą per dieną pabūti gryname ore, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms (69 b. l.). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuomet Šiaulių TI kalinamiems asmenims už vieną kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną yra priteisiamas vidutiniškai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 3250 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 3250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 3250,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė