Utenos apylinkės teismo nutartis

2013-08-09 · Byla Nr. PK-92-664/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-09
Bylos Nr.
PK-92-664/2013
Teisminio proceso Nr.
1-16-3-00005-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Baudžiamoji byla Nr.PK-92-664/2013Teisminio proceso Nr.1-16-3-00005-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.9.6.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 9 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, susipažinusi su D. K. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. K. prašo iškelti baudžiamąją bylą V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Skunde nurodyta, kad 2013 m. birželio 18 d., apie 2 val. 33 min., Ignalinos rajono savivaldybės Didžiasalio seniūnijos Didžiasalio kaime, Agarinio gatvėje, automobilyje Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. S. D. K. “ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, galvą, k. ranką“ ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį (D. K.) sužalojo. Be to, to paties konflikto metu V. S. panaudojęs fizinę jėgą, apgadino D. K. priklausantį automobilį, kurio atkūrimo (remonto) kaštai be PVM - 1542,15 Lt, todėl pareiškėjas prašo priteisti iš V. S. 1866 Lt žalos atlyginimą.

Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo skunde ar pareiškime privalomai turi būti nurodomos aplinkybės ir formuluotės nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2dalyje: ”…nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.“ Šis įstatymo reikalavimo išpildymas būtinas, nes jis yra svarbiausias dokumentas privataus kaltinimo byloje, juo išreiškiama nukentėjusiojo valia dėl kaltininko nubaudimo, pradedamas baudžiamasis procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Pastaroji aplinkybė bene svarbiausia, kadangi kaltinamasis turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto jam kaltinimo.

Pareiškėjas paminėdamas nusikalstamos veikos faktą, nenurodo esminių nusikalstamos veikos aplinkybių:

Pareiškėjas nurodo, jog V. S. D. K. “ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, galvą, k. ranką“ ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį (D. K.) sužalojo, tačiau neįvardina kokio pobūdžio ir dydžio kūno sužalojimas jam padarytas, taip pat kiek smūgių sudavė jam V. S. (“ne mažiau kaip vieną kartą...” – visiškai neapibrėžtas skaičius). Savaime suprantama, kad bet koks kūno sužalojimas yra lydimas fizinio skausmo sukėlimu, t.y. sveikatos sužalojimas apima ir fizinio (bei moralinio) skausmo sukėlimą, todėl įstatymo leidėjas ir atribojo fizinį skausmą kaip atskirą kategoriją, inkriminuojamą nenustačius kūno sužalojimo fakto. Iš teismui pateikto pareiškimo (pareiškime suformuluoto kaltinimo) nėra aišku kokie sužalojimai – dydis, jų pobūdis – buvo padaryti D. K.; Pareiškėjas nenurodo dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas (fizinis smurtas pareiškėjo atžvilgiu panaudotas - iš keršto, norint apiplėšti ir pan.).Pats privataus kaltinimo institutas baudžiamajame procese visą nusikalstamos veikos įrodinėjimo faktą, jau nuo pat skundo pateikimo teismui, perkelia nukentėjusiajam. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnio 1 dalis). Dėl to nukentėjęs jau skunde turi nurodyti konkretų kaltinimą, kuriuo kaltina kitą asmenį ir konkrečius duomenis (liudytojus mačiusius įvykį, dokumentus ir pan.) patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes (skundas pagrįstas ir motyvuotas). Pareiškėjas nenurodė teismui kur ir kokias veikas asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, matė liudytojai, nes, pagal pareiškime išdėstytas aplinkybes, nusikalstamos veikos buvo padarytos ir automobilyje, ir prie automobilio (automobilio apgadinimas).Pareiškėjas nenurodo kokiu būdu buvo padaryti apgadinimai jo automobiliui.

Pareiškėjas privataus kaltinimo tvarka kreipdamasis dėl turto sugadinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad jam padaryta 1866 Lt žala. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta turto vertės sąvoka, t.y. didelės vertės turtas, tai turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nedidelės vertės – kai turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Pareiškėjo prašoma priteisti žalos atlyginimo suma – 1866 Lt kelis kartus viršija nedidelės vertės turto sumą (3 MGL - 390 Lt), todėl kaltinimas turėtų būti pateiktas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio pirmą, o ne trečią dalį. Teismas pagal privataus kaltinimo skundą pats negalės sunkinti asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, padėties ir bylą nagrinėti turės pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teisėja

nutaria:

Nepriimti skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį bei grąžinti jį pareiškėjui D. K..

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Vapsvienė