- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- e2-26-474/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- S. V.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Alius Galminas, Romanas Lupeika
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui S. V., institucijai, teikiančiai išvadą Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteisimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikyti įsiskolinimo priteisimo bei skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad gyvenant kartu su atsakovu, jiems (duomenys neskelbtini)gimė nepilnametis sūnus V. V., a.k(duomenys neskelbtini) Su atsakovu gyveno iki 2015-01-10, nes nuo tos dienos atsakovas išvyko dirbti į užsienį ir nebegrįžo. Nepilnametis sūnus liko gyventi su ja, ji rūpinasi, prižiūri išlaiko sūnų viena. Su atsakovu nėra išspręstas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo klausimas, todėl ji prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas yra vaiko tėvas ir jis privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, juo rūpintis, auklėti. Atsakovas šių savo pareigos nevykdo ir lėšų vaikui išlaikyti neteikia visiškai. Visuotinai yra žinoma, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga išleisti vieną minimalią mėnesio algą, kuri yra 350 Eur, kas sudaro maistas, mokesčiai būstui išlaikyti, vaistai, vitaminai, rūbai, avalynė, higienos priemonės, išlaidos žaislams ir laisvalaikiui. Atsakovas gyvena užsienyje, gauna apie 1100 eurų darbo užmokestį, iš kurio apie 300 eurų išleidžia būstui, maistui ir komunaliniams patarnavimams. Ieškovė nedirba, ji yra vaiko auginimo atostogose ir jos pajamos yra tik motinystės pašalpa, kuri yra 150 eurų. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl jis turi mokėti didesnę dalį lėšų, reikalingų vaikui, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas nemoka išlaikymo nuo 2015-01-10, kada išvyko į užsienį, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2015-08-17, todėl prašo priteisti įsiskolinimą už 7 mėnesius nuo 2015-01-10 iki 2015-08-17, kas sudaro 1234,16 Eur. Nepilnametis 2015 m. buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. 2015-06-07 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nepilnametis apdegė kairį žastą-dilbį ir pagal draudimo sutartį atsakovui buvo išmokėta 100 Eur išmoka. Atsakovas vaiko negydė, neprižiūrėjo, juo nesirūpino, nepirko vaistų, todėl iš jo priteistina 100 eurų draudiminė išmoka ieškovės naudai ir patirtos bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti 250 Eur.
Atsakovas ir jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir prašo ją nustatyti su ieškove. Mano, kad prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams išlaikyti per didelis ir neatitinka tikrovės. Išlaikymo dydis turi būti priteistas proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas dirba, jis gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, gauna 1100 Eur darbo užmokestį, iš kurio jis išleidžia 600 Eur būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, jam lieka apie 500 Eur iš kurių jis turi pragyventi. Sutinka mokėti po 140 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Nesutinka su reikalavimu mokėti 1750 Eur įsiskolinimą, nes jis su ieškove nebegyvena nuo 2015 m. balandžio mėnesio, iki to laiko mokėjo išlaikymą, siųsdamas pinigus į ieškovės sąskaitą. Taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti 100 Eur, kuriuos jis gavo iš draudimo bendrovės, nes pagal sutartį jis yra naudos gavėjas ir šiuos pinigus jis panaudojo vaiko reikmėms, nupirkdamas batus. šeimoje, moka būsto paskolą.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad vaiko V. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove M. K., prašomas priteisti išlaikymo dydis ir įsiskolinimas atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovas S. V. yra nepilnamečio V. V., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas(b.l.17). Atsakovas S. V. dirba Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jis gauna darbo užmokestį ir nuomojasi būstą. Jis būsto nuomai išleidžia 500 eurų, gauna 1100 eurų darbo užmokestį(b.l.122-149). Atsakovas nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio atliko pinigų pervedimus iš savo sąskaitos į ieškovės M. K. sąskaitą(b.l.80-98). Ieškovė nedirba, ji gauna vaiko auginimo pašalpą, nuomojasi būstą(b.l.7-8). Nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių šalys nuosavybės teisėmis nevaldo(b.l.12-13). 2015-05-03 buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atveju sutartis, pagal kurią draudėja R. V. apdraudė V. V. ir naudos gavėju visais atvejais nurodytas S. V.(b.l.30).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi būti nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose galioja prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 1 MMA ( sprendimo priėmimo dienai – 350 Eur); prezumpcija reiškia, kad tokios sumos būtinumo vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Ieškovė nurodo, kad būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingas 350 eurų dydžio išlaikymas. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, teismas mano, jog būtiniems šalių vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas 350 eurų išlaikymas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad nepilnamečio vaiko vystymuisi būtų reikalingos specialios sąlygos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 eurų dydžio išlaikymą. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nes jis gauna 1100 eurų darbo užmokestį, būsto nuomai, paslaugoms išleidžia apie 300 eurų todėl jo gaunamos pajamos leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovė jokio turto neturi, ji gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės nei atsakovo, kadangi ji gauna tik pašalpą vaiko auginimui, kas sudaro 115 eurų. Ji turi dar du nepilnamečius vaikus, kuries buvęs sutuoktinis moka išlaikymą. Kitų pajamų ieškovė negauna. Atsakovas gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kur žymiai aukštesnis pragyvenimo lygis, jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, jis išleidžia daugiau nei pusę gaunamo darbo užmokesčio būsto nuomai, komunaliniams patarnavimams, nuvykimui į darbą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas jokių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise nevaldo, jie abu nuomojasi būstą, gyvena tik iš gaunamo darbo užmokesčio, vaiko auginimo pašalpos. Teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nes atsakovas daugiau išleidžia gyvendamas užsienyje dėl šalies, kurioje jis gyvena, pragyvenimo lygio, todėl šalys turi skirti vienodą išlaikymo dydį. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 175 eurai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskirtina jo motina( CK 3.190 str. 1d.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su CK 3.201 str., teismas gali pagal vaiko, jo tėvo(motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti bent vienos aplinkybės egzistavimą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už septynis mėnesius nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 1234.16 eurų, nes atsakovas nemoka išlaikymo nuo 2015-01-10, kai jis išvyko į užsienį dirbti iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nesumokėjo 1750 eurų, tačiau posėdžio metu sumažino reikalavimą iki 1234, 16 eurų, nes atsakovas per šį laikotarpį yra sumokėjęs ieškovei 515.84 eurus 2015 m. gegužės ir birželio mėnesį. Kiti pavedimai, padaryti nuo 2015 m. vasario iki gegužės, yra skolos gražinimas, nes šie pinigai buvo paskolinti atsakovui, kad jis galėtų išvykti į užsienį. Atsakovas nurodo, kad jis išlaikymo nemoka nuo 2015 m. balandžio mėnesio, kai jis grįžo iš užsienio į vaiko gimtadienį. Iki to laiko jis siuntė pinigus ieškovei, nes jie gyveno kaip šeima ir jų santykiai nutrūko tik 2015 m. balandžio mėnesį. Bylos duomenis nustatyta, kad nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 1514 eurų. Tokius atsakovo teiginius patvirtina jo pateiktas sąskaitos išrašas apie bankines operacijas. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nuo 2015-08-17. Nėra nustatyta, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo( CPK 282 str. 1d., 2 d. 1p.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 100 eurų skolą, kurią sudaro draudiminė išmoką, gauta nepilnamečiui V. V. patyrus traumą, kurią gavo atsakovas. Nepilnametis buvo apdraustas nuo nelaimingo atsitikimo ir 2015-06-07 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu nepilnametis sužalojo ranką. Kadangi draudimo polise naudos gavėju turėjo būti įrašytas ne atsakovas, o nepilnametis V. V., todėl atsakovas, gavęs draudiminę išmoką, turi ją grąžinti ieškovei. Toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Draudimo sutartį sudarė atsakovo motina R. V., kuri draudimo sutartyje ir nurodė naudos gavėju atsakovą. Pagal sutartį šie pinigai buvo pervesti atsakovui ir jis neturi pareigos jų grąžinti ieškovei.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškovė prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas ir teismui pateikė duomenis apie jos patirtas išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 str. 2d. nustatyta, jog jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Nustatyta, kad ieškovė turėjo 265 eurų bylinėjimosi išlaidų(b.l.14,72-73), o atsakovas turėjo 600 eurų bylinėjimosi išlaidų(b.l.112-113). Laikytina, kad ieškinys patenkintas 42.5 proc., todėl ieškovei priteistinas 42,5 proc. turėtų išlaidų-121,25 Eur, o atsakovui 57.5 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų-345 Eur.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių buvo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai(CPK 96 str. 1d.). Iš atsakovo priteistina 63 žyminio mokesčio((175x12=2100) x 3proc.=63 Eur( CPK 85 str. 3d., 80 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 ir 282 str. str. teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nepilnamečio vaiko V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. K., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš S. V., a.k(duomenys neskelbtini) po 175 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus V. V., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko V. V., a.k(duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną M. K., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. V., a.k(duomenys neskelbtini) 121,25 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės M. K., a.k(duomenys neskelbtini) 345 eurus bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. V., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš S. V., a.k(duomenys neskelbtini) 63 eurus žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-08-17 taikytas laikinąsias apsaugos priemones-iš atsakovo S. V. priteistą laikiną nepilnamečio sūnaus V. V., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 eurų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.