- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-10892-824/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07147-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., N. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., N. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo vyro V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). V. M. testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Mirties dieną V. M. vardu joks nekilnojamasis turtas registruotas nebuvo. Pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas buvo įgytas santuokoje, todėl priklausė pareiškėjai ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja liko gyventi po vyro mirties. Ji moka komunalinius mokesčius, butą prižiūri, atliko remontą. Taip pat ir žemės sklypą tiek po vyro mirties, tiek dabar prižiūri ir naudoja, moka už jį mokesčius. Nurodė, jog prašymo notarui dėl palikimo priėmimo neparašė ir paveldimo turto nenurodė, tačiau po vyro mirties visą palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos ir V. M. vaikai į palikimą nepretendavo ir nepretenduoja. Nurodė, jog juridinio fakto nustatymas būtinas siekiant užtikrinti galimybę pilna apimtimi valdyti bei disponuoti paveldėtu turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad prašymui neprieštaraus, teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad prašymui neprieštaraus, teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, jog pareiškėja priėmė pareiškime nurodytą palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys A. M. ir N. P. teismui pateikė atsiliepimus į pareiškimą. N. P. nurodė, kad sutinka su parieškimu, A. M., nurodė, kad sutinka su jos motinos pareiškimu dėl turto paveldėjimo ir prirtaria, kad civilinė byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. M. buvo V. M. sutuoktinė. Pareiškėja ir V. M. susilaukė vaikų – A. M. ir N. P.. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą nustatyta, kad santuokos metu V. M. ir pareiškėja L. M. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie registruoti pareiškėjos L. M. vardu. Byloje duomenų apie tai, kad po V. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla nėra.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji po sutuoktinio V. M. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juos valdė. Nurodė, kad faktinį nekilnojamųjų daiktų valdymą patvirtina tai, kad ji moka mokesčius tiek už žemės sklypą, tiek ir už butą, prižiūri, remontuoja butą. Aplinkybę dėl mokesčio mokėjimo patvirtina pridėti banko išrašai. Suinteresuoti asmenys A. M. ir N. P. (pareiškėjos dukterys) patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio V. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. M., (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.