- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1212-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00950-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- E. M. J., A. M., J. L., E. G., A. B., Z. J. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams E. M. J., A. M., J. L., E. G., A. B., Z. J. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m. liepos 20 d. ieškovas A. V. Alytaus apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams E. M. J., A. M., J. L., E. G., A. B., Z. J. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą notariniam veiksmui, pagal kurį A. V. naudojasi 5,43 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta 185-1-1, kurios perimetras plane pažymėtas taškais 1-2-3-17-1, o atsakovai E. M. J., A. M., J. L., E. G., A. B. ir Z. J. G. naudojasi 24,11 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta 185-1-2, kurios perimetras plane pažymėtas taškais 3-4-5-6-7-9-10-11-12-13-14-15-16-17-3.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams E. M. J., A. M., J. L., E. G., A. B., Z. J. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nutraukė, grąžino ieškovui A. V. 110,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
3. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad proceso metu atsakovė E. G. mirė (duomenys neskelbtini), o atsakovas J. L. mirė (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes mirę asmenys negali būti šalimis byloje, todėl byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis. Teismas išaiškino, kad paaiškėjus atsakovų teisių perėmėjams, ieškovas pakartotinai turi teisę kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas A. V. (toliau – ir ieškovas, apeliantas), prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti nutartį civilinę bylą sustabdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Mirus dviem iš atsakovų, teismas privalėjo civilinę bylą sustabdyti, o ne ją nutraukti. Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius – naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, teisių perėmimas yra galimas ir civilinė byla po tokio juridinio fakto įvykimo turi būti tęsiama.
5.2. CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Civilinės bylos nutraukimas užkerta kelią kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Mirus atsakovams ir esant numatytam privalomam civilinės bylos sustabdymui tokiu atveju, visiškai nesuprantamas teismo sprendimas nutraukti civilinę bylą ir užkirsti kelią tolimesniam ginčo sprendimui ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog bylos nagrinėjimo metu mirė du atsakovai, civilinę bylą nutraukė. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog nagrinėjamuoju atveju civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki paaiškės civilinių teisių ir pareigų perėmėjai.
9. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą lemia materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybė, todėl procesinis teisių perėmimas galimas tais atvejais, kai yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas. Ieškovo atsakovams byloje pareikštas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp žemės sklypo savininkų yra susijęs su daiktinėmis teisėmis, t. y. turtinio pobūdžio, todėl yra galimas materialinis subjektinių teisių perėmimas.
10. CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Vadovaujantis CPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla CPK 163 straipsnio 1 punkte numatytu atveju sustabdoma iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
11. Iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju po bylos iškėlimo teisme paaiškėjus aplinkybei apie atsakovų mirtį, pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusių atsakovų procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (CPK 163 straipsnis) taikymo.
12. Nustatyta, kad proceso metu (duomenys neskelbtini) mirė atsakovė E. G., o (duomenys neskelbtini) mirė atsakovas J. L.
13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje paaiškėjus, jog du atsakovai mirė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl civilinės bylos privalomo sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 punktas) iki paaiškės mirusių atsakovų teisių perėmėjai. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą nutraukė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas.
14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.