- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-681-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00575-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. P.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atstovo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. P., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo A. K. mirties pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau dėl asmeninių problemų ir mirusio tėvo nesutvarkytų paveldėjimo dokumentų ir iki galo neįregistruoto paveldėjimo fakto nekilnojamojo turto registre po senelio A. K. mirties, laiku nesikreipė į paveldėjimo vietos notarą ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Tėvas A. K., mirties dieną turėtą turtą, paveldėjo po senelio A. K. mirties ir jam buvo išduotas 2003-02-28 paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas turtas (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruotas A. K. vardu, nors pagal tą patį 2003-02-28 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), turtas kitiems paveldėtojams, t. y. D. P. ir J. K., yra perregistruotas. Dėl nesutvarkytų dokumentų pareiškėjas laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. leisdamas tėvo seseriai D. P. naudotis visu tėvui priklausančiu turtu, nes tokia praktika jau buvo susiklosčiusi po senelio mirties, kadangi tėvo sesuo gyveno senelių name ir prižiūrėjo jį bei šalia esančius žemės sklypus. Tėvui priklausė tik 3/16 dalys, jis gyveno (duomenys neskelbtini), todėl leido seseriai prižiūrėti jo turto dalį, kas tėvui buvo naudinga, nes nereikėjo prižiūrėti turto ir mokėti už jo išlaikymą, tai darė sesuo, atsilygindama už leidimą naudotis nekilnojamuoju turtu. Ta pati tvarka išliko ir po tėvo mirties, pareiškėjas G. K. leido tęstis anksčiau susiklosčiusiems santykiams.
2. Pareiškėjas nurodo, kad tėvo sesuo taip pat nesusitvarkė palikimo laiku, todėl kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus su prašymu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo po senelės J. K. mirties, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr.e2YT-10835-522/2021, todėl ir G. K. taip pat nori baigti tvarkyti visus paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjo teigimu, D. P. žino, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo mirties ir neginčijo jo teisės priimti palikimą, todėl nesikreipė į notarų biurą, tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nėra ginčo dėl paveldimo turto, kadangi abi pusės pripažįsta, kad turtą po A. K. mirties paveldėjo ir priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti pareiškėjas G. K., o turtą po J. K. mirties paveldėjo ir priėmė palikimą pradėdama turtą valdyti D. P., ką pastaroji patvirtina savo pareiškime teismui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo apie galimą A. K. palikimo perėjimo valstybei. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, parėjimą valstybei, ir neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
5. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo teismui nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
6. Teismo posėdyje pareiškėjo G. K. atstovas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. P. nėra ginčo dėl paveldimo turto, kadangi abi pusės pripažįsta, kad turtą po A. K. mirties paveldėjo ir priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti G. K., o turtą po J. K. mirties paveldėjo pareiškėjo tėvo sesuo D. P..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. K., kuriam, kaip paveldėtojui po senelio A. K. mirties buvo išduotas 2003-02-28 paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas turtas (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruotas A. K. vardu. Pareiškėjo pateiktais duomenimis, dėl nesutvarkytų dokumentų pareiškėjas laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. leisdamas tėvo seseriai D. P. naudotis visu tėvui priklausančiu turtu, nes tokia praktika jau buvo susiklosčiusi po senelio mirties, kadangi tėvo sesuo gyveno senelių name ir prižiūrėjo jį bei šalia esančius žemės sklypus. Tėvui priklausė tik 3/16 dalys, jis gyveno (duomenys neskelbtini), todėl leido seseriai prižiūrėti jo turto dalį, kas tėvui buvo naudinga, nes nereikėjo prižiūrėti turto ir mokėti už jo išlaikymą, tai darė sesuo, atsilygindama už leidimą naudotis nekilnojamuoju turtu. Ta pati tvarka išliko ir po tėvo mirties, pareiškėjas G. K. leido tęstis anksčiau susiklosčiusiems santykiams. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta D. P. šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčijo. Tuo tarpu kitoje teismo išnagrinėtoje byloje Nr.e2YT-10835-522/2021 pagal D. P. pareiškimą matyti, kad nekilo ginčo dėl to, kad turtą po savo A. K. mirties paveldėjo ir priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti G. K., o turtą po senelės J. K. mirties testamentu paveldėjo pareiškėjo teta D. P..
8. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
9. Teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ir pan. Teismo vertinimu, aukščiau 7 punkte aptartos aplinkybės patvirtina, kad po savo tėvo mirties G. K. faktiškai pradėjo valdyti jo turtą, t. y., leisdamas tėvo seseriai D. P. naudotis visu jo tėvui priklausančiu turtu, prižiūrėti jo turto dalį pagal anksčiau nusistovėjusią praktika po senelio mirties. Suinteresuoti asmenys pareiškimui taip pat neprieštarauja. Atsižvelgiant į visas aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas G. K. priėmė mirusio tėvo A. K. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
10. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. K. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.