- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-516-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03580-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2263-400/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Agrolitpa“ patikslinusi ieškinio reikalavimą prašė priteisti iš atsakovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ 14 627,92 Eur skolą, 557,34 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal pirkimo pardavimo sutartis AGR0021648, AGR0021659, AGR0021676, AGR0021698, AGR0021705, AGR00217414 atsakovei pardavė prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras. Sutarčių bei sąskaitų faktūrų pagrindu atsakovė už prekes turėjo atsiskaityti iki 2015 m. gruodžio 8 d., tačiau iki nustatyto termino neatsiskaitė ir liko skolinga 14 785,90 Eur. Pagal sutarties 3.1 punktą atsakovei nustatytu terminu neatsiskaičius už prekes, jai paskaičiuoti delspinigiai 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 557,34 Eur.
Atsakovė Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, atsakovė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ 14 627,92 Eur skolą, 557,34 Eur delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 362 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei UAB „Agrolitpa“. Teismas išdėstė sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 1 218,99 Eur, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei 6 proc. metines palūkanas, priskaičiuotas nuo teismo priteistos sumos (15 185,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 8 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos; nustatęs, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2017 m. balandžio mėnuo, pirmąją įmoką 1 218,99 Eur, sumokėti iki 2017 m. balandžio 30 d. įskaitytinai. Teismas priteisė iš atsakovės 10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nurodė, kad iš sudarytų sutarčių, sąskaitų faktūrų matyti, kad atsiskaitymo terminai ir tvarka už atsakovei parduotas prekes yra aptarti ir turi būti vykdomi, o nustatytus terminus pažeidus, skaičiuojami delspinigiai. Šalių sudarytų sutarčių sąlygos yra aiškios ir suprantamos, kurias atsakovė yra gera valia sudariusi ir kurias atsakovė privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai, pagal sutarties nurodymus.Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė prievolę sumokėti ieškovei už nupirktas prekes sutartyse nurodytais terminais, todėl iš jos priteistini delspinigiai.Teismo vertinimu pateikti dokumentai pagrindžia atsakovės teiginius apie jos sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, į tai, kad atsakovė vykdo veiklą, mažėja jos įsipareigojimai kreditoriams, todėl turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį, teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise ir individualiai įvertinęs skolos išdėstymo būtinumą, darė išvadą, jog išimtinių sąlygų, sudarančių prielaidas išdėstyti sprendimo vykdymą pareiškėjos prašomam 24 mėnesių laikotarpiui, nagrinėjamu atveju nesama, todėl prašomas skolos išdėstymo laikotarpis trumpinamas iki 12 mėnesių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti - išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams; patikslinti sprendime bylos iškėlimo teisme dieną, išdėstomos pinigų sumos dydį bei įmokų mokėjimo pradžios terminą, kuri būtų ne ankstesnė nei sprendimo priėmimo data; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad sprendimas yra netikslus: jame nurodytos dvi skirtingos bylos iškėlimo teisme datos (2016-06-08 ir 2015-12-08). Bylos iškėlimo teisme data yra viena ir ji yra reikšminga skaičiuojant procesines palūkanas.Teigia, kad iš sprendimo turinio nėra aišku, kodėl teismas išdėstė tik 14 627,88 Eur sumos mokėjimą, o į išdėstomą sumą neįtraukė priteistų delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų. Ko pasėkoje yra neaišku, ar šios priteistos pinigų sumos yra išdėstytos, ar ne ir kada jos turi būti sumokėtos.Mano, kad pirmoji įmoka negali būti ankstesnė nei sprendimo priėmimo data, todėl teismas, nustatęs, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2016 m. balandžio mėnuo ir pirmąją įmoką 1 218,99 Eur sumokėti iki 2016 m. balandžio 30 d. įskaitytinai, akivaizdu, kad padarė rašymo apsirikimą, kadangi skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. kovo 9 d. Teigia, kad nustatant įmokų mokėjimo pradžią turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu ir tai padarius apskųstas teismo sprendimas įsiteisėtų, kai byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka, todėl įmokų mokėjimo pradžia negali būti ankstesnė nei sprendimo įsiteisėjimo diena.Nurodo, kad jos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinimas pilna apimtimi - 24 mėnesių laikotarpiui atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus, nepažeidžia ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų.Akcentuoja, kad yra susiklosčiusi itin sunki jos ekonominė padėtis (bendrovė turi daug skolų, pas antstolius yra vykdoma nemažai vykdomųjų bylų dėl priverstinio skolos išieškojimo, bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos areštuotos), todėl atsakovė negali teismo priteistos sumos sumokėti iš karto ar per trumpą laikotarpį. Mano, kad yra svarbu atsižvelgti į bendrovės pagrindinės veiklos, iš kurios ji gauna pajamų, - grūdinių kultūrų auginimo specifiką.Nurodo, kad ieškovės patiriamus minimalius nuostolius dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos. Sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam laikotarpiui (24 mėnesiams), ilgalaikėje perspektyvoje būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iš karto atveju.
Ieškovė UAB „Agrolitpa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant kad bylos iškėlimo teisme diena, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, yra 2016-06-08 (o ne 2015-12-08).Pažymi, kad teismas neprivalėjo tenkinti atsakovės prašymo dėl priteistų sumų išdėstymo pilna apimtimi. Akivaizdu, kad 557,34 Eur delspinigių sumą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovė privalo sumokėti sprendimui įsiteisėjus, kadangi jų mokėjimas neišdėstytas. Išdėstytos pinigų sumos dydis sprendime yra nurodytas tiksliai – 14 627,92 Eur skolos mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių, o 4 centų paklaida teismui gavosi tik išdalinant skolos sumą.Nurodo, kad apeliacine tvarka keisti apylinkės teismo sprendimą dėl atsakovės nurodomų netikslumų nėra jokio pagrindo, kadangi buvusius rašymo netikslumus apylinkės teismas ištaisė 2017 m. kovo 23 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. nutartimis. Įmokų mokėjimo pradžios terminas yra ne ankstesnis nei sprendimo priėmimo data.Nesutinka su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. 12 mėnesių terminas yra tikrai didelis. Nėra pagrįsta perkelti atsakovės finansinių problemų sprendimą ieškovei.Teigia, jog mažo dydžio įstatyminės palūkanos nekompensuoja jos patiriamų nuostolių.Prašo į bylą nepriimti ir nesivadovauti apeliantės pateiktu raštu „Kreditorių sąrašas“, 2017-04-10“. Apeliantė nenurodė ir nėra CPK 314 straipsnyje numatytų naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme pagrindų. Be to, sąrašo teisingumas ir pagrįstumas nepatvirtinti kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė naują įrodymą – Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ 2017 m. balandžio 10 d. kreditorių sąrašą. Apeliantė apeliaciniame skunde prašymo priimti į bylą naujus įrodymus nesuformulavo, naujų įrodymų priėmimo būtinumo neargumentavo. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta pateikiamo dokumento reikšmė sprendžiamam klausimui. Tuo pagrindu daroma išvada, jog naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nėra pagrįstas. Be to, pateikto dokumento forma ir turinys neleidžia daryti išvados, jog tokie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių apeliantės pateiktą dokumentą priimti atsisakoma (CPK 314 straipsnis).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netikslus, apeliaciniu skundu prašo jį patikslinti: bylos iškėlimo teisme dieną, išdėstomos pinigų sumos dydį bei įmokų mokėjimo pradžios terminą. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo klausimas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 276 straipsnyje. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi ištaisė sprendime klaidingai nurodytą bylos iškėlimo teisme datą, nurodydamas kad bylos iškėlimo teisme diena yra 2016 m. birželio 8 d. Taip pat ištaisė dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodytą įmokų mokėjimo pradžios momentą, nurodydamas 2017 m. balandžio mėnesį. Apeliantės nurodomus datų apsirikimus pirmosios instancijos teismas ištaisė pats, priimdamas 2017 m. balandžio 10 d. nutartį, todėl su šiais netikslumais susiję apeliacinio skundo argumentai nebėra aktualūs.Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, materialinių ir procesinių teisės normų taikymo patikrinimas. Apeliacinio skundo reikalavimas patikslinti sprendimo vykdymą tvarką, nes ji nėra aiški, neatitinka apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo teisių, reglamentuojamų CPK 326 straipsnyje. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog iš sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku, kada sumokėti priteistus delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi šios sumos neįtrauktos į išdėstytų įmokų sumą. Sprendimui esant neaiškiam, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl sprendimo išaiškinimo, taip pat ir nutartis dėl ištaisymų sprendime, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 276 straipsnio 4 dalis, 278 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui atmetant apeliantės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ilgesniam laikotarpiui, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumos negali būti įtraukiamos į kas mėnesį mokėtinų įmokų sumą, nepažeidžiant CPK 313 straipsnio nuostatų.Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 321 straipsnio 3 dalis).Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“ 14 627,92 Eur skolą, 557,34 Eur delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 362 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovei UAB „Agrolitpa“. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodomas aplinkybes ir pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, atsakovės prašymą tenkino iš dalies, išdėstė sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 1 218,99 Eur, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei 6 proc. metines palūkanas, priskaičiuotas nuo teismo priteistos sumos (15 185,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 8 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos.CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovės) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovės) lūkesčiai. Išieškotojo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Šiuo atveju teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskųsta apeliaciniu skundu, įsiteisėjo pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnis 1 dalis).Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų taikymo pažeidimų, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, tiriant ir įvertinant šį prašymą pagrindžiančius įrodymus ir argumentus, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta ar buvo netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos.Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia finansine padėtimi ir teigė, jog yra pasiryžusi skolą grąžinti iš gaunamų pajamų pagal į bylą pateiktą siūlomą skolos mokėjimo grafiką – pirmus mėnesius ieškovei mokėdama po 500 Eur skolos grąžinimo įmokas, kitus mėnesius - po 730,56 Eur. Savo sunkią turtinę padėtį apeliantė akcentuoja ir apeliaciniame skunde. Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovė iš esmės grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais: 2015 m. įmonės balansu, 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita, 2017 m. vasario 13 d. antstolio A. B. pateikta informacija apie išieškojimą, mokėjimo pavedimų kopijomis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino, priimdamas skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju pagrindo tenkinti atsakovės prašymą pilna apimtimi nėra.Pažymėtina, kad šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdama reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi atsakovė, teigdama, kad jos sunki finansinė padėtis sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą būtent 24 mėnesių laikotarpiui, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokius argumentus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės pateikti duomenys (2015 m. įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita) bylos nagrinėjimo metu nėra aktualūs, ir teismas, remdamasis jais negali spręsti apie atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas šiuo metu. Be to, atsakovė pripažino, kad jos 2016 metų finansiniai rodikliai yra geresni nei į bylą pateikti 2015 metų rodikliai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad į atsakovės veiklos specifiką ir sezoniškumą buvo atsižvelgta šalims nustatant atsiskaitymo už prekes terminus. 2014 m. rugsėjo 26 d. – spalio 3 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras nurodyta apmokėti iki 2015 m. rugsėjo 1, 5 d. Todėl šiuo atveju sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo termino klausimą atsakovės veiklos specifika nėra aktualus kriterijus.Pastebėtina, kad 2016 m. gegužės 11 d. ieškovei kreipusis į teismą, atsakovė įsiskolinimą sumažino nežymiai, nors iš esmės ieškiniu reikalaujamų priteisti sumų neginčijo, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, jog byloje priimtas sprendimas ateityje bus vykdomas ir ieškoti galimybių spartesniam įsiskolinimo mažinimui.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais ir šio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo interesai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkės finansinė padėtis ateityje pagerės. Civilinio proceso kodekse sprendimo vykdymo išdėstymas reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti jo išdėstymo būtinumą ir trukmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą ilgesniam terminui, nei jį išdėstė pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas apeliantės prašomam gana ilgam laikotarpiui – dvejiems metams, yra nesuderinamas su CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovės teisėtais lūkesčiais ir neatitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros. Be to, kadangi pagal įstatymą išieškoma gali būti ne tik iš skolininkui priklausančių pajamų, bet ir iš kito turto, todėl vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jiems prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą, šiuo atveju skolos mokėjimą.Taip pat nėra pagrindo šiame kontekste sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovės patiriamus minimalius nuostolius dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos. Procesinės palūkanos iš tiesų atlieka kompensacinę funkciją, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos per trumpiausią laiką įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog nustatydamas įmokų mokėjimo pradžią pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Šiuo atveju atsakovei apeliaciniu skundu neginčijant sprendimo dalies dėl priteistos skolos, delspinigių, palūkanų, ji įsiteisėjo pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 straipsnis 1 dalis). Be to, teismo sprendime nurodyta pirmos įmokos sumokėjimo data – iki 2017 m. balandžio 30 d. įskaitytinai, atitinka atsakovės į bylą pateiktą skolos mokėjimo pasiūlymą.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė procesinės teisės normas, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pagrįsto teismo sprendimo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į CPK 321 straipsnio 3 dalies, 80 straipsnio 2 dalies nuostatas skundžiamas procesinis reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokamas. Apeliantei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 150 Eur išlaidas advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, 262 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. balandžio 10 d. AB „Lietuvos paštas“, kvito Nr. 018659, įmokos kodas 5660. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovės Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“, juridinio asmens kodas 168559125, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokatės teisinės pagalbos išlaidas ieškovės UAB „Agrolitpa“, juridinio asmens kodas 168598128, naudai.