Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. vasario 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ryto projektas“ dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

Bylos duomenimis nustatė, jog Inspekcijos pareigūnas 2023-10-26 gauto rašto pagrindu 2023-11-16 atliko buto, adresu (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių patikrinimą bei 2023-11-21 surašė patikrinimo aktą Nr. 1, kuriuo nustatyta, kad „<...> Įrengtas naujas įėjimas iš PR korpuso PV dalies laiptinės į buto patalpą 17-10, galimai pažeidžiant kapitalinę sieną, demontuota dalis buto pertvarų, įrengtos naujos pertvaros, užmūryta durų anga tarp buto patalpų 17-6 ir 17-1. Buto savininkas nepateikė suderinto projekto ir SLD, darytina išvada – kad galimai savavališkai atlikti statybos darbai. Patikrinimo metu nepavyko pateikti į buto patalpas, kadangi buto savininkas neatvyko į statybos patikrinimą. Į patikrinimą neatvyko daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus UAB Civinity namai atstovas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas. <...> Patikrinimo išvada – reikia atlikti pakartotiną patikrinimą.“

Inspekcija 2023-11-29 atliko pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą, 2023-12-15 surašė patikrinimo aktą Nr. 2, kuriuo nustatyta, kad „<...> Patikrinimo metu statybos darbai nevykdomi. Patikrinimo metu apžiūrėtos 17 buto 17-1, 17-2, 17-3 ir 17-4 patalpos ir jose atlikti statybos darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiose patalpose atlikti statybos darbai pagal projekto sprendinius. Tarp 17-1 koridoriaus patalpos ir 17-6 koridoriaus patalpos užmūryta sienoje buvusi anga. 17-1 koridoriaus dalis atitverta pertvara, kurios dalyje įrengta anga apie 0,70 pločio ir 2,10 m aukščio, kurioje įstatytos durys. Šioje atitvertoje patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas su dušu. Likusioje koridoriaus 17-1 patalpoje įrengta virtuvė. Laikančioje sienoje, esančioje tarp 17-2 ir 17-4 kambarių iškirsta 0,90 m pločio ir 2,10 m aukščio anga sienoje ir joje įstatytos durys. Pagal projekto sprendinius nurodyta, kad esančioje sienoje tarp 17-2 ir 17-3 kambarių kertama anga durims įrengti, kurios plotis 0,90 m, aukštis 2,10 m, tačiau pagal 17 buto kadastro duomenų bylos (duomenų nustatymo data 2015-11-06) buto planą nustatyta, kad šioje vietoje yra durų anga. <...> Patikrinimo metu nustatyta, kad iš kitos laiptinės (trijų laiptų sijų) į 17 buto 17-10 kambarį iškirsta anga sienoje apie 0,90 m pločio ir apie 2,00 m aukščio, kurioje įrengtos durys. <...>

Patikrinimo metu patekti į 17 buto atidalintas patalpas 17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9 ir 17-10 patekti ir apžiūrėti nepavyko, nes, statytojo teigimu, jos išnuomotos ir nuomininkas yra išvykęs. Patikrinimo metu statytojai informavo, kad el. p. pateiks paaiškinimą dėl bute atliktų remonto darbų ir pateiks kitų patalpų, į kurias patikrinimo metu nepavyko pateikti, nuotraukas. <...> Statytojas 2023-12-06 el. p. pateikė 17 buto patalpų (17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9 ir 17-10) nuotraukas, į kurias patikrinimo metu nepavyko patekti, buto planą po atliktų remonto darbų ir nepasirašytą paaiškinimą. Paaiškinimas: apie 2017 m. dariau buto remontą. Ketinau padalinti turtą į du vienetus, dėl to kreipiausi į Vs?I? „Rimavic?ius“ direktorę J. R., kad padėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus. Remontas ir dokumentų derinimas vyko vienu metu. Galutinėje darbų stadijoje Vs?I? „Rimavic?ius“ pradėjo vengti bendravimo, neatsakinėjo į paklausimus ir nebeinformavo apie darbų eigą ir rezultatus. To pasekoje durys laiptinėje atsirado pagal suderintą projektą, tačiau dokumentai tokiam sprendiniui iki galo nebuvo paruošti“. Pagal statytojo pateiktas nuotraukas nustatyta, kad 17 buto patalpose 17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9 ir 17-10 atlikti buto kapitalinio remonto darbai pagal parengto projekto sprendinius. <...> Statytojas 2023-12-14 el. p. pateikė pasirašytą 2023-12-11 paiškinimą Dėl (duomenys neskelbtini) buto remonto. “2016-2018 m. dariau buto remontą. Ketinau padalinti turtą į du vienetus, dėl to kreipiausi į Vs?I? „Rimavic?ius“ direktorę J. R., kad padėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus. Sutartį dėl darbų atlikimo pasirašėme 2015-11.24. Remontas ir dokumentų derinimas vyko vienu metu. <...>“ Buto remontas buvo daromas 2016-2018 m. eigoje. Anga iš 17-4 patalpos į 17-2 patalpą buvo padaryta 2016.05. Anga iš 17-10 patalpos į kitą trijų laiptų maršų laiptinę buvo padaryta 2017.02 <...> Statytojo užsakymu projektuotojas UAB „Inekstra“ 2017 m. 06 mėn. parengė projektą - „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalijimo į du turtinius vienetus kapitalinio remonto projektas“, Nr. 2016-232 -TDP. Projekto vadovė D. K., at. Nr. A 1511 ir 2470. Statytojas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktiems 17 buto padalijimo į du turtinius vienetus kapitalinio remonto darbams privalomojo statybą leidžiančio dokumento neturi.“.

Inspekcija, vadovaudamasi tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos (nuo 2024-01-01 – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, 2023-12-18 surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatuota, kad „Atliktas ypatingojo gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kultūros paveldo statinio (unikalus objekto kodas – 1051), esančio (duomenys neskelbtini), 17 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinis remontas padalijant butą į du atskirus turtinius vienetus – butus, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą“.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pareiškėjui 2023-12-19 surašytas nurodymas nevykdyti statybos darbų, kuriuo Pareiškėjas įpareigotas „Nevykdyti jokių statinio – kultūros paveldo statinio (unikalus objekto kodas – 1051), ypatingojo gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 17 buto kapitalinio remonto darbų, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-231218-00163, išskyrus darbus, būtinus šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“.

Privalomasis nurodymas Pareiškėjui buvo išsiųstas Inspekcijos 2023-12-19 raštu Nr. 2D-21858 „Dėl dokumentų siuntimo” Pareiškėjo elektroniniu paštu. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 123. 1 papunkčiu, laikomas įteiktu 2023-12-20.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" patvirtinimo“ (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002) VII skyrius reglamentuoja statinio kapitalinį remontą. Minimo reglamento 10 punkte numatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, Pareiškėjas, atlikdamas ypatingojo gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p, kultūros paveldo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), 17 buto kapitalinį remontą, padalijant butą į du atskirus turtinius vienetus – butus, privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą. Pareiškėjas, atlikdamas kapitalinį remontą, minimų dokumentų neturėjo ir Inspekcijai nepateikėte.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įstatymų nuostatas, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai Pareiškėjui surašė aukščiau nurodytus 2023-12-18 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-231218-00163, 2023-12-19 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-231219-00170 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodyta Pareiškėjui atstatyti (atkurti) savavališkai Bute išardytas statinio dalis į padėtį, buvusią iki statinio kapitalinio remonto darbų pradžios, įvykdymo terminas – iki 2024-06-19.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis laiku, t. y. 2024-06-18, surašė ir pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad el. laiškas su 2024-06-18 (antradienis) prašymu dėl techninių priežasčių Inspekciją pasiekė tik 2024-06-25, t. y. 6 dienomis vėliau nuo jo išsiuntimo dienos.

Pareiškėjas, siųsdamas Inspekcijai prašymą, pats privalėjo įsitikinti ar prašymas tinkamai išsiųstas. Jeigu dėl techninių kliūčių iš savo kompiuterio nepavyko išsiųsti minėto prašymo, jis privalėjo pasirūpinti prašymo pateikimu Inspekcijai kitais būdais. Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjas

teismui net nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl kompiuterio sutrikimo nepavyko išsiųsti prašymo Inspekcijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Inspekcija skundžiamame Sprendime tinkamai nurodė, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo 2024-06-19, o Pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2024-06-25, t. y. pavėluotai (praleidęs terminą), todėl netenkino Pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2016-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016, 2020-02-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.). Taigi asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą arba Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004-02-13 sprendimas, 2004-12-13 ir 2006-03-14 nutarimai ir kt.). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kaip jau minėta, Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją po to, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl tokio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi ir Inspekcija nebegalėjo pratęsti termino.

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika nenustato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų Pareiškėjo nurodytos priežastys. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu, nėra vertinamos, nes teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės jam pasibaigus.

Analizuojant skundžiamo Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas.

Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl atmetamas Pareiškėjo skundas dalyje dėl Sprendimo panaikinimo. Netenkinus Pareiškėjo skundo dėl šio reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą pratęsti Inspekcijos 2023-12-19 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-231219-00168 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Taigi, Pareiškėjo skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 ir 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.