Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-297-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
2S-297-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
AB DnB NORD banko
Atsakovas
E. A.
Kategorijos
  • 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-297-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.5; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams E. A. ir E. A., dėl skolos priteisimo, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 13704,77 EUR negrąžinto kredito, 408,50 EUR nesumokėtų palūkanų, 886,73 EUR delspinigių, 5,17 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB DnB NORD banko ieškinio pareiškimą ir gražino jį ieškovui. Teismas nustatė, kad Kauno m. apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009-07-02 nutartimi yra pradėtas priverstinis 22593,94 Eur skolos, susidariusios dėl 2008-01-07 kreditavimo sutarties nr. 2501-2008-33301 nevykdymo, išieškojimas. Teismas sprendė, kad teismo žinioje yra byla su tomis pačiomis šalimis, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Ieškovui išaiškintino, kad tik įvykdžius Kauno m. apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009-07-02 nutartį, atsiranda ieškovui pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad CPK 137 str. 2 d. 5 p. nuostatos šiuo atveju netaikytinos, kadangi byloje pareikšti reikalavimai nėra tapatūs. Byla dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o ieškovo pareikštas 2009-06-05 ieškinys nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Hipotekos byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos išieškojimo iš skolininkams E. A. ir E. A. priklausančio ir bankui įkeisto turto, o byloje pagal 2009-06-05 banko ieškinį sprendžiamas klausimas dėl dalies skolos iš E. A. bei laiduotojo E. A. priteisimo – priteistos skolos dalies nukreipimo į visą skolininkų turtą. Ginčai dėl skolos priteisimo nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Taigi reikalavimo pagrindas ir dalykas yra skirtingi, nors šalys tos pačios. Įstatymas nenumato kreditoriui pareigos jo teisių gynimui dėl negrąžintos skolos naudoti pirma kokį nors konkretų būdą, įskaitant dėl kreipimosi į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Įstatymo nuoroda „pirma nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą“ reiškia vykdymo procesą. Pagal CPK 662 str. 4 d. iš paskesnės eilės turto (įskaitant realizuotiną pagal eilę po įkeisto) galima išieškoti ir nelaukiant jo eilės (pirmesnės eilės turto realizavimo), jei yra aišku, kad pirmesnės eilės turto neužteks visai skolai padengti. Kadangi pagal hipotekos teisėjo nutartį išieškojimas galimas tik iš įkeisto turto antstolis nenustato areštuotino turto masto pagal išieškotinos skolos dydį. Jis to negali padaryti ir bet kurioje kitoje išieškojimo stadijoje, tol kol nėra pateiktas teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos priteisimo iš konkrečių asmenų, nors ir akivaizdžiai mato, kad įkeisto turto nepakaks skolai padengti. Tai pažeidžia kreditoriaus teises, nes kreipiantis į teismą tik po vykdymo iš įkeisto turto pabaigos, kai jau ir skolininkams aišku, kad bus nukreipiamas išieškojimas į kitą, neįkeistą turtą, kreditoriaus teisių gynimas yra neefektyvus. Skolininkai gali pasinaudoti situacija, kad skolos priteisimui reikia papildomų formalumų ir atskiro proceso, ir perleisti turtą kitiems asmenims, t.y. nuslėpti jį nuo išieškojimo. Be to papildomos procedūros, kurios gali būti atliekamos išieškojimo iš įkeisto turto metu, atlikimas po išieškojimo iš įkeisto turto pabaigos iš esmės dirbtinai prailgina skolos išieškojimo laiką, o tai neatitinka įstatymuose deklaruojamų nuostatų dėl efektyvaus pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 13704,77 EUR negrąžinto kredito, 408,50 EUR nesumokėtų palūkanų, 886,73 EUR delspinigių, 5,17 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno m. apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009-07-02 nutartimi yra pradėtas priverstinis 22593,94 Eur skolos, susidariusios dėl 2008-01-07 kreditavimo sutarties nr. 2501-2008-33301 nevykdymo, išieškojimas, sprendė, kad teismo žinioje yra byla su tomis pačiomis šalimis, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šia teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje ir pagal kreditoriaus pareiškimą pradėtame priverstiniame skolos išieškojime iš hipoteka įkeisto turto pareikšti reikalavimai yra netapatūs. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo. Kaip teisingai nurodo apeliantas, ginčai dėl skolos priteisimo, jos pagrįstumo ir/ar dydžio nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Iš hipotekos teisinių santykių kylančius klausimus teismas sprendžia ypatingosios teisenos tvarka patikrindamas ir apsaugodamas neginčijamąsias teises, t.y. ne gindamas pažeistas materialiąsias subjektines teises, o užtikrindamas tinkamą tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimą, jų administravimą, konstatuodamas ir įtvirtindamas tam tikras sąlygas joms įgyvendinti, todėl į šių bylų specifiką būtina atsižvelgti vertinant ir taikant atskiras civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Kaip jau buvo minėta tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šiuo atveju nesutampant vienam iš šių elementų (dalykui), ieškiniai nelaikomi tapačiais. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo motyvas, jog tik įvykdžius hipotekos teisėjo nutartį, ieškovui atsiranda pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu yra nepagrįstas, kadangi įstatyme nenumatytas kreditoriaus teisių gynimo būdų eiliškumas.

Esant nurodytiems motyvams teismo priimta nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlbinas Čeplinskas