Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui P. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopija bei teismo pranešimas laikytini įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (atsakovo žmonai). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo apdraustas gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Minimas butas 2019 m. rugsėjo 15 d. buvo aplietas vandeniu iš buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina į bylą pateikti dokumentai: 2019 m. rugsėjo 16 d. žalos įvertinimo skaičiuotė, 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimas apie draudimo išmoką, 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas, aplieto būsto fotonuotraukos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įvykio metu priklausė atsakovui (valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. gegužės 19 d. išrašas).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas atlygino žalą ieškovui (CPK 178. straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 729,02 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263, CK 6.266, CK 6.1015 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 729,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 39 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 0,86 Eur mokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Ergo Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 1 729,02 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 02 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 729,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 39,86 Eur (trisdešimt devynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.