- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-709-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05589-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- D. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Virginijos Liudvinavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 45 MGL (1694,7 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. Ž. paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 3 d., apie 18.29 val., Uosių g., ties 28-tu namu, Vilniuje, vairavo K. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota 4 Runner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti atimta, važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 127 punktą, kuriame numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti, be kita ko, ir į važiavimo bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko, važiuodamas Uosių g. link Kalno g., esant apsnigtai ir provėžuotai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir partrenkė Uosių g. kaire važiuojamosios dalies puse, kryptimi nuo Kalno g. link Rokantiškių g. pusės, prieš transporto priemonių judėjimo kryptį ėjusį bei sustojusį pėsčiąjį J. Š. ir, atsitrenkęs į Uosių g. 28-to namo vartus, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu pėsčiajam J. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-13 nuosprendį, o būtent sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą iki 1 metų 3 mėnesių arba visiškai netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, parinkdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, šio savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, tik nurodė, kad dėl apelianto pavojingo vairavimo buvo sužalotas žmogus, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nevertino, kad jis savo noru atlygino ir pašalino visą jo padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai pat, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis kilo automobiliui nuokalnėje judant minimaliu greičiu, jam slystant dėl apledėjusio ir provėžuoto kelio. Taip pat teismas nevertino, kad jis nukentėjusiojo nematė ir nesuprato, kad kliudė pėsčiąjį. Kai tik apie tai sužinojo, pats nuvyko į policiją ir nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Visi nuo apelianto veiksmų nukentėję asmenys yra kaimynai, vienas kitą gerai pažįsta, todėl jis turėjo galimybę su jais susitarti ir nuslėpti nusikaltimą, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis turi 35 metų vairavimo stažą, skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad jam du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis yra 50 metų amžiaus, neįgalus, 2014-09-17 jam diagnozuota: stuburo juosmeninės dalies kompresiniai lūžiai, radikulopatija, ostechondrozė ir kitos ligos, jis augina dvi dukras ir prižiūri garbaus amžiaus motiną, taip pat prašo atsižvelgti ir į jo sunkią finansinę padėtį – turi individualią įmonę (šeimos verslą), dirba kartu su žmona. Nors žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, apeliantui vykdant ūkinę komercinę veiklą tai pat yra būtina vairuoti transporto priemones, nes be prekių tiekimo iš esmės yra apsunkintas šeimos ūkinės komercinės veiklos vykdymas, todėl apeliantas jau ilgą laiką nebegali prisidėti prie savo šeimos finansinio stabilumo užtikrinimo.
2017-11-06 Vilniaus apygardos teisme gautas nukentėjusiojo J. Š. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma patenkinti nuteistojo skundą ir neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
D. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – D. Ž. yra dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pripažinimo/nepripažinimo klausimą, nepagrįstai nepripažino D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (b. l. 81, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalis keistina šią aplinkybę konstatuojant.
Šiame kontekste pažymėtina, jog, net ir nustačius šį pažeidimą, D. Ž. paskirta 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio bauda nevertintina kaip aiškiai per griežta, jos dydžio neskundžia ir pats nuteistasis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, vertintina tai, kad D. Ž. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis minėta teise, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidęs Kelių eismo taisykles sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, jam gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų; ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jam skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors D. Ž. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kuri savo pobūdžiu yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, tačiau kartu su jo asmenybę charakterizuojančių požymių visuma vertinat ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, paskirtos D. Ž. poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas mažintinas iki 1 metų 6 mėnesių.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, turėjo reikšmės baudžiamojo poveikio priemonės neteisingo termino nustatymui, todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta ir yra keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. teismo nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu pripažinti D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.