- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- eI2-9539-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01764-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Janina Vitunskienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- U. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušrelės Mažrimienės, Janinos Vitunskienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. M. (U. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas U. M. (U. M.) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 24S91659, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) piliečiui U. M. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 2 d. (toliau – Sprendimas1); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui (toliau – Sprendimas2); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, pareiškėjas paaiškina, kad:
2.2. Skundžiamu Sprendimu1 nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 2 d., o Sprendimu2 – pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas nurodo, kad su tokiais sprendimais sutikti negalintis, nes jis neteistas, vedęs, turintis du vaikus, baigęs (duomenys neskelbtini) koledžą, turintis kranisto specialybę. 2014 metais išsilaikė C kategoriją, 2021 metais išlaikė CE kategoriją, kas leidžia ir suteikia teisę dirbti tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško tolimųjų reisų vairuotojų, sužinojo iš (duomenys neskelbtini) esančio tarpininko, kuris padeda susirasti darbą kitoje šalyje. Visas bendravimas vyko per tarpininką, tiesioginio bendravimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo į darbą nepriėmė (pareiškėjas pats neatsisakė atvykti), nes jis neišlaikė vairavimo egzamino. Pareiškėjui nesuprantama, kaip savo šalyje jis dirbdamas 10 metų tolimųjų reisų vairuotoju, Lietuvoje neišlaikė vairavimo egzamino. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog melagingai pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimą, kad pareiškėjas neatvyko į darbą.
Taip pat nurodo, kad pažįstamas pareiškėjui rekomendavo atvykti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo-ekspeditoriaus darbo. Pasak pareiškėjo, nors jis turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi, tačiau, kadangi kvietusi įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsisakė pareiškėją įdarbinti, kitas jo darbdavys (UAB „(duomenys neskelbtini)“) negalėjo pateikti tarpininkavimo rašto Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbdavio keitimo.
Pareiškėjo teigimu, 2024 m. sausio mėn. 22 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėju buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 445, pagal kurią darbuotojas pradeda dirbti nuo laikinojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba nacionalinės (D) vizos išdavimo dienos ir atvykus į darbo vietą. Pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, kai kviečianti įmonė atsisako įdarbinti užsienio pilietį ir norint dirbti Lietuvoje pas kitą darbdavį, užsienietis turi kreiptis į Migracijos departamentą bei pateikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi buvo be visiškai realaus pagrindo.
2.4. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad visi atsakovo pranešimai pareiškėjui buvo siunčiami surašyti lietuvių kalba, kuri pareiškėjui nėra suprantama, o vertinant tai, kad tuo pat metu buvo priimti trys identiški Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus trims UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsimiems darbuotojams iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anot pareiškėjo, yra akivaizdu, kad tai diskriminacijos požymiai dėl rasės ir tautybės.
2.5. Be to, akcentuoja, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per įstatymuose numatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, ko pasekoje, pareiškėjas, nors ir sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negalėjo pradėti dirbti. Negana to, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos be pagrindo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką tris metus, su kuo pareiškėjas nesutinka, nes lieka neaišku, kokie buvo vertinami pareiškėjo duomenys pateiktuose arba gautuose dokumentuose ir kodėl pareiškėjas apie tokių duomenų gavimą ir / ar vertinimą nebuvo informuotas.
2.6. Pareiškėjas mano, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 str. nurodytas sąlygas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Paaiškina, kad 2024 m. kovo 1 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S68033 panaikinti pareiškėjui 2023 m. lapkričio 30 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei 50 str. 1 d. 6 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad jam anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Dėl to, kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino, tačiau, atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
3.2. Taip pat pažymi, kad įvertinus tai, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
3.3. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neįsidarbino, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.
3.4. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodžiusi, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
3.5. Ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.
3.6. Mano, kad Departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl jų panaikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jis ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjui 2023 m. lapkričio 20 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. lapkričio 20 d., Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kurį pareiškėjas atsiėmė 2023 m. gruodžio 7 d. per (duomenys neskelbtini) IPT.
4.2. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, tačiau jis į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 6 p. nuostatomis, 2024 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. lapkričio 20 d.
4.3. Pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. Departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą
laikinai gyventi dėl to, kad siekia įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4.4. Departamentas 2024 m. balandžio 3 d. priimtu Sprendimu1 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo šio sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Toks Sprendimas1 priimtas, Departamentui įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino, tačiau, atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
4.5. Departamentas 2024 m. balandžio 11 d. priimtu Sprendimu2 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 2 d. Nustačius aplinkybę, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad asmeniui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
4.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais Sprendimu1 ir Sprendimu2, kreipėsi į teismą.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo šio sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir jį įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi bei tuo pagrindu atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama
į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius
ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 1-2 p. (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Įstatymo 133 str. 7–8 d. numatyta, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
7. Nagrinėjamu atveju Departamentas, įvertinęs surinktus duomenis, priėmė Sprendimą1 – uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (iki 2027 m. balandžio 2 d.) ir įrašė duomenis apie jį į Užsieniečių registrą (užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą). Sprendimas2 priimtas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taigi tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų normas ir priimti skundžiami Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra teisėti ir pagrįsti.
Kaip jau nurodyta, Departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsidarbino ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitoje įmonėje), padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, taigi jam pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Teismas vertina, kad pareiškėjas Departamento 2024 m. kovo 1 d. priimto sprendimo Nr. 24S68033, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei 50 str. 1 d. 6 p. (toliau – 2024 m. kovo 1 d. sprendimas), neskundė (byloje tokių duomenų nėra). Pastebėtina, kad teismas skundo priėmimo stadijoje net 2 kartus pareiškėjui nutartimis nustatė skundo trūkumus pašalinti tam, kad pareiškėjas tinkamai suformuluotų skundo reikalavimus ir tuo pačiu skundo pagrindą bei bylos nagrinėjimo ribas, tačiau, nepaisant to, pareiškėjas teismo neprašė panaikinti Departamento 2024 m. kovo 1 d. sprendimo, nors savo skunde pareiškėjas aiškiai nurodo aplinkybes, susijusias su tiek jo įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jas ginčija. Taigi šiuo atveju neapskundus paminėto Departamento sprendimo, spręstina, kad lieka nustatytomis aplinkybėmis, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir darbo sutartis su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudaryta. Ko pasekoje, pareiškėjui skundžiamu Sprendimu1 nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų laikotarpis teismo vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis anksčiau paminėtoje Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Nustačius, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. balandžio 2 d. ir jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi, Departamento Sprendime2 padaryta išvada, kad jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.), yra pagrįsta, taip pat įvertinus asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, jog pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi galiojusį nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. ir darbo santykių nei su vienu Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu neturėjo, taip pat kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
9. Įvertinus ginčijamų Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinį, daroma išvada, kad juose yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš jų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, jie yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais, juose nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad jie atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Laikytina, kad jie atitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Departamento priimti Sprendimas1 ir Sprendimas2 paliekami nepakeisti.
10. Kadangi patenkinti pareiškėjo reikalavimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
11. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 dalis).
12. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo U. M. (U. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.