Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-12-18 · Administracinė byla Nr. eI3-8047-438/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-18
Bylos Nr.
eI3-8047-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00284-2025-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūros
Pareiškėjas
UAB „A-Geoinvest“
Trečiasis asmuo
VšĮ Pajūrio tyrimų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8047-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00284-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A-Geoinvest“ atstovui advokatui M. B.,

atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms A. K.-Ž., S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „A-Geoinvest“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutui ir Kauno rajono savivaldybei dėl 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „A-Geoinvest“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – atsakovė, AAA, Agentūra) 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (30-2)-A4E-14268 „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai“ (toliau – Sprendimas) 6.2.4 p. ir 11.2.3 p.

Paaiškina, kad pareiškėja planuoja įrengti vėjo elektrinių parką Kauno rajono savivaldybėje, Zapyškio seniūnijoje, Vilemų kaime, esančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – vėjo elektrinių parko įrengimas ir eksploatacija. Buvo atliekamas PŪV poveikio aplinkai vertinimas ir VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas (toliau – dokumentų rengėjas) parengė Vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – PAV ataskaita). AAA, išnagrinėjusi ir įvertinusi PAV ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, PAV procedūroje dalyvaujančių subjektų nuomonę konstatavo, kad naudojant poveikį aplinkai mažinančias priemones ir vykdant Sprendimo 11 punkte nustatytas sąlygas, PŪV įgyvendinimas pagal 1a alternatyvą nesukels reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Sprendimo 11.2.3 p. nurodoma, kad atsižvelgiant į galimas pavienes šikšnosparnių žūtis, nuspręsta parinkti poveikio mažinimo priemones – vėjo elektrinių veiklos stabdymą tam tikru metu. Pareiškėja Sprendimu taip pat įpareigota imtis t. t. poveikį aplinkai mažinančių priemonių. Sprendimo 6.2.4 p. numatytos konkrečios priemonės siekiant išvengti pavienių šikšnosparnių žūčių, kurios susijusios su reikšmingu vėjo elektrinių veiklos stabdymu.

Pareiškėja teikia skundą dėl dalies Sprendimo, kuriuo numatytos ribojamosios poveikio priemonės jos veiklai, kiek tai susiję su vėjo elektrinių parko veiklos stabdymu. Pareiškėja nesutinka, kad pagrįstai, motyvuotai ir proporcingai nuspręsta taikyti Sprendimo 6.2.4 p. numatytą priemonę dėl vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt ir E6 privalomo stabdymo. Tvirtina, kad reikšmingas tiesioginis poveikis nustatytas tik vienos vėjo elektrinės E6 atžvilgiu. Vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt atžvilgiu konstatuota, kad netiesioginis ar tiesioginis reikšmingas poveikis nenustatytas, reikalinga papildoma stebėsena bei siūlomos kelios galimos alternatyvios poveikio mažinimo priemonės.

Vertina, kad PAV ataskaitoje beveik visų planuojamų vėjo elektrinių atžvilgiu (išskyrus vėjo elektrinę E6) pateikiamos vienodos išvados: šikšnosparniams veisimosi laikotarpiu netiesioginio ir tiesioginio reikšmingo poveikio nenustatyta; šikšnosparniams migracijos laikotarpiu reikšmingo tiesioginio poveikio nenustatyta. Nepaisant PAV ataskaitos išvadų, Sprendime nutarta taikyti itin griežtas nenustatyto, nepagrįsto ir menamo reikšmingo poveikio mažinimo priemones ne konkrečiai vėjo elektrinei E6, tačiau ir likusioms vėjo elektrinėms E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt, t. y. visam vėjo elektrinių parkui. Dėl pritaikytų priemonių pareiškėja yra įpareigojama stabdyti vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt veiklą 46 naktis per metus (nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 15 d.), o vėjo elektrinės E6 veiklą 153 naktis per metus (nuo gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. pabaigos). Tariamo poveikio mažinimo priemonės – vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt ir E6 stabdymas – pasirinktas neatlikus jokio tokios priemonės vertinimo planuojamai veiklai, visiškai nemotyvuotai atmetus kitos PAV ataskaitoje pasiūlytos alternatyvios priemonės taikymą.

Tvirtina, kad vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt atžvilgiu nenustačius netiesioginio ar tiesioginio reikšmingo poveikio nėra pagrindo taikyti ir poveikio mažinimo priemonių. Sprendimo dalis, kiek ši susijusi su veiklos ribojimų taikymu vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt atžvilgiu, yra nemotyvuota todėl, kad neįrodytas ir nepagrįstas reikšmingas poveikis šikšnosparniams.

Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) 6 ir 8 punktų nuostatomis. Sprendimas išplėsti poveikio mažinimo priemonių taikymą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, yra formalus ir perteklinis. Pareiškėja neneigia būtinybės saugoti šikšnosparnius, paukščius ar kitus gyvūnus ar biologinę įvairovę, tačiau mano, kad teisės aktuose nustatytų tikslų galima pasiekti pagrįstomis ir proporcingomis priemonėmis, nevaržant pareiškėjos veiklos labiau nei reikia.

Teigia, kad Sprendimo 11.2.3 p. nurodoma, jog veiklos stabdymo alternatyva, o ne techninių priemonių įrengimo alternatyva, pasirenkama dėl to, kad siūloma kita alternatyva – specialios poveikį mažinančios įrangos naudojimas – galimai neužtikrina pavienių individų apsaugos, todėl taikomos griežtesnės priemonės.

Nurodo, kad nustatyta, jog 3 šikšnosparnių praskridimų per minutę riba yra pradinė stabdymo riba. Vėjo elektrinių parko veiklos ir monitoringo metu ji gali būti sumažinama iki 1 praskridimo (nustačius, kad toks poreikis yra) ir taip pasiekiamas pavienių žūčių išvengimas. Tačiau tokios galimybės atsakovė nevertino ir nesvarstė. Išvada, kad techninės prevencinės priemonės naudojant automatinę įrangą bus nepakankamos ir gali lemti pavienių šikšnosparnių žūtį yra padaryta remiantis hipotetine prielaida – nei PAV ataskaitoje, nei PAV ataskaitos prieduose, nei Sprendime nėra tokią išvadą pagrindžiančių argumentų ar įrodymų: nėra pateikta įrangos gamintojų siūlomų įrenginių techninė analizė ir galimybės; nėra pateikti šių įrenginių praktinio naudojimo rezultatai; nėra pateikti palyginamieji skirtingų prevencinių priemonių ir/ar įrenginių taikymo rezultatai; nėra pateikti jokie moksliniai tyrimai ir pan., kurie galėtų pagrįsti teiginį, kad šios priemonės yra neefektyvios ir neveiksmingos.

Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtinto Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 3 priedo III skyriuje 1.1.2 p. nuostata, kurioje yra numatyta analogiška poveikį mažinanti priemonė: „Įrengti automatiškai šikšnosparnius nustatančią ir kritiniu atveju VE veiklą stabdančią sistemą“. Taip pat pateikiamas tokios priemonės vertinimas ir nurodoma, kur ši priemonė taikoma bei aprašomas ir šios priemonės poveikis. Aplinkos ministerija ne tik teisiškai yra įtvirtinusi tokių priemonių taikymą, tačiau ir pripažinusi jų efektyvumą. Todėl atsakovės išvada yra nemotyvuota, objektyviai nepagrįsta, padaryta remiantis subjektyviu vertinimu ir prielaidomis.

Nurodo, kad vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt ir E6 atžvilgiu nepagrįstai taikant poveikio mažinimo priemones yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Sprendime numatytas leidimas eksploatuoti vėjo elektrines su ribojimu jas visas atitinkamiems laikotarpiams stabdyti 46 dienas per metus. Tokių elektrinių veikla Sprendimu buvo ženkliai apribota, nors ribojamosios priemonės tinkamai nepagrįstos.

Remiasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 straipsnio 16 dalies nuostata. Pareiškėjos planuojama veikla priskiriama viršesniam viešajam interesui ir svarbi viešajam saugumui. 2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisijos rekomendacijos (ES) 2022/822 (toliau – Rekomendacijos), įskaitant ir šių Rekomendacijų 24 punktą, numato, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog kliūtimi plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus netaptų pavienių laukinių paukščių ir pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB12 saugomų rūšių egzempliorių žūtis ar sutrikdymas, reikalaudamos, kad į tokius projektus prireikus būtų įtrauktos poveikio mažinimo priemonės, kuriomis, kiek įmanoma, būtų veiksmingai užkertamas kelias žūtims ar sutrikdymui, stebint jų veiksmingumą ir, atsižvelgiant į gautą stebėsenos informaciją, imantis tolesnių priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad atitinkamos rūšies populiacijai nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis. Rekomendacijos aiškiai nurodo, kad: pavienių paukščių ar kitų saugomų rūšių egzempliorių žūtis negali būti kliūtis atsinaujinančių išteklių energijos projekto įgyvendinimui; reikalaujamos įtraukti poveikio mažinimo priemonės turi būti racionalios, o jų veiksmingumas vertinamas atliekant stebėseną, o ne a priori, užtikrinant, kad atitinkamos rūšies populiacijai, o ne pavieniams individams, nebūtų daromas didelis, t. y. reikšmingas, neigiamas poveikis.

Tvirtina, kad ginčo santykiams aktuali ir 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva). Remiasi Direktyvos 37 ir 44 punktų nuostatomis.

Teigia, kad reikšmingas poveikis nustatytas tik E6 vėjo elektrinės atžvilgiu. Kitų vėjo elektrinių atžvilgiu padarytos išvados, kad tokio poveikio nenumatoma. Griežtos ribojamosios priemonės nustatytos dar iki veiklos vykdymo. Tokiu būdu nesiekiama veiksmingumo, o ribojamosios priemonės taikomos a priori neturint realių duomenų apie realų vėjo elektrinių poveikį jas jau eksploatuojant. Sprendimas paremtas iš esmės tik modeliavimo principu, bet ne faktiniais stebėsenos duomenimis. Neįvertinta ir nepagrįstai atmesta galima poveikio mažinimo alternatyvi priemonė – specialių techninių įrengimų naudojimas. Visiškai neįvertinta ir įtaka pareiškėjai. Pareiškėja į vėjo elektrinių parko statybą jau investavo ir ateityje investuos itin dideles lėšas. Atlikdama tokio dydžio investicijas pareiškėja skaičiuoja jų atsiperkamumą, modeliuoja galimas verslo prognozes. Vėjo elektrinių eksploatacijos laikas yra apie 35 metai. Įvertinus esamus ribojimus, pareiškėja vėjo elektrinėmis E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt ir E6 negalės naudotis iš viso apie 1 610 naktų (35 metai x 46 d. per metus nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 15 d.), o vėjo elektrine E6 net 5 355 naktų (35 metai x 153 d. per metus nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.). Nepagrįstų ribojimų taikymas gali lemti, kad vėjo elektrinių parko statyba ir eksploatacija bus ekonomiškai nenaudinga, todėl pareiškėja apskritai gali atsisakyti vėjo elektrinių parko statybos.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad dokumentų rengėjas parengė ir 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. S23-172 pateikė Agentūrai pranešimą apie vėjo elektrinių parko statybos ir eksploatavimo Kauno r. sav., Zapyškio sen., Vilemų k., poveikio aplinkai vertinimo pradžią, kurį Agentūra 2023 m. liepos 24 d. paskelbė savo interneto svetainėje. 2024 m. sausio 12 d. Agentūra savo interneto svetainėje paskelbė visuomenei informaciją apie parengtą vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir apie galimybes susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame visuomenės supažindinime su ataskaita.

Poveikio aplinkai vertinimo proceso metu gautos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) 2024­ m. liepos 9 d. raštu Nr. V3-1815 pateikė išvadą, kad nepritaria 1 ir 2 veiklos vystymo alternatyvoms (toliau – VSTT išvada), Kauno rajono savivaldybės meras 2024 m. kovo 15 d. raštu Nr. MSD-279 pateikė išvadą, kad pritaria I alternatyvai; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau – NVSC) 2024 m. kovo 29 d. raštu Nr. (2-11 14.3.3 Mr)2-12232 pateikė išvadą, kad pritaria I alternatyvai; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2024 m. kovo 6 d. raštu Nr. 9.4-2-384 /2024(11.2.111 E) pateikė išvadą, kad pritaria abejoms (I ir II) alternatyvoms; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. (9.38-K E)2K-536 pateikė išvadą, kad pritaria abejoms alternatyvoms (I-ai ir II-ai).

Dokumentų rengėjas 2024 m. liepos 23 d. pateikė ataskaitą nagrinėti Agentūrai (toliau - PAV ataskaita Nr. 1), kuri savo interneto svetainėje paskelbė visuomenei informaciją apie gautą nagrinėti PAV ataskaitą Nr. 1 ir nurodė 10 darbo dienų pasiūlymų teikimo terminą. Agentūra 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-9937 pateikė motyvuotus reikalavimus pataisyti ir papildyti PAV ataskaitą Nr. 1. Agentūra 2024 m. rugsėjo 13 d. gavo papildytą ataskaitą (toliau – PAV ataskaita Nr. 2). VSTT 2024 m. spalio 8 d. rašte Nr. V3-2402 nurodė, kad PAV ataskaitoje Nr. 2 pateikti duomenys ir atlikti pakeitimai nesąlygoja VSTT pateiktos išvados pasikeitimo, nes yra neesminiai ir mažareikšmiai. Agentūra dokumentų rengėjui 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-11493 dar kartą pateikė motyvuotus reikalavimus pataisyti ir papildyti ataskaitą. Agentūrai dar kartą papildyta ir patikslinta ataskaita pateikta 2024 m. spalio 11 d. (toliau – PAV ataskaita Nr. 3). Agentūra 2024 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą (30-2)-A4E-12083 pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktai poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvadai, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei pateikti.

Nurodo, kad 2024 m. lapkričio 25 d. buvo gauta konsultantų išvada Nr. SK-24-68 dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje Zapyškio sen. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos poveikio biologinei įvairovei (paukščiams ir šikšnosparniams) dalyje (toliau – konsultantų išvada). Agentūra 2024 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-13595 paprašė konsultantų pateikti argumentuotus atsakymus į kai kuriuos išvadoje pateiktus teiginius. Konsultantai 2024 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. SK-24-76 pateikė papildomą informaciją ir paaiškinimus. Agentūra 2024­ m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (30-2)-A4E-14268 priėmė Sprendimą, jog vėjo elektrinių parko įrengimas ir eksploatacija Kauno rajono savivaldybėje, statant vėjo elektrines E1, E2, E2-alt, E3, E4, E6, įvykdžius Sprendimo 6 ir 11 dalyse nurodytas priemones ir sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Sprendimas priimtas 1 veiklos vystymo alternatyvai (toliau – 1 alternatyva) (analizuojamos 7-ios vėjo elektrinių įrengimo vietos (E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt, E6)). Pirminėje ataskaitos versijoje poveikio mažinimo priemones šikšnosparnių apsaugai buvo numatyta taikyti tik vienai vėjo elektrinei (Nr. E6), tačiau atsižvelgus į VSTT pastabas ir siekiant visiškai eliminuoti šikšnosparnių žūties migracijos laikotarpiu skrendant iki planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijos centrinėje dalyje esančios santalkos vietos tikimybę, poveikio šikšnosparniams mažinimo priemones buvo nuspręsta taikyti visoms vėjo elektrinėms.

Pažymi, kad PŪV organizatorius sutiko dėl poveikio šikšnosparniams mažinimo priemonių taikymo visoms vėjo elektrinėms ir ši priemonė jam buvo žinoma nuo 2024 m. birželio 19 d., kai dokumentų rengėjas pateikė atsakymą VSTT ir nurodė, kad atsižvelgiant į VSTT pastabą buvo papildyti ataskaitos 3.5.11, 3.5.1 punktai. 2024 m. rugpjūčio 20 d. vykusio pasitarimo metu šikšnosparnių ekspertas nurodė, kad užsakovas numato poveikio mažinimo priemones visoms vėjo elektrinėms. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius jokių prieštaravimų dėl šios priemonės neišreiškė.

R. P. ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-157 (toliau – Dokumentų rengimo tvarkos aprašas) ,1 priedo 22.4. papunkčiu ir teigia, kad ataskaitoje yra aprašomos priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti, atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, kompensuoti.

Teigia, kad PAV ataskaitoje Nr. 3, pagal kurią yra priimtas Sprendimas, nuo 187 psl. prasidedančioje lentelėje yra nurodytos vėjo elektrinių parko įgyvendinimui numatomos apibendrintos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo, sumažinimo ir kompensavimo priemonės. PAV ataskaitoje Nr. 3 yra siūlomos dvi alternatyvos dėl poveikio šikšnosparniams mažinimo priemonių, viena – stabdymas numatytais laikotarpiais, kita alternatyva – išmaniųjų technologijų diegimas. Pasitarimo metu šikšnosparnių ekspertas informavo, kad užsakovas rinksis, ar jis nori diegti specialią įrangą, kuri fiksuoja šikšnosparnių aktyvumą ir šiam pasiekus nustatytą ribą numatytam laikui stabdo konkrečios vėjo elektrinės veiklą, ar nori stabdyti vėjo elektrines nustatytais laikotarpiais. PŪV organizatorius turėtų įvertinti, kad, jeigu taikant automatinę stabdymo sistemą žuvusių šikšnosparnių skaičius bus reikšmingas, jis turės koreguoti stabdymo ribą arba taikyti alternatyvią priemonę, užtikrinančią rūšies apsaugą.

Pažymi, kad Agentūra, įvertinusi PAV ataskaitos Nr. 3 6 priede pateiktą dokumentų rengėjo „Kauno r. planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje vykdytų šikšnosparnių tyrimų ataskaitą“, planuojamos ūkinės veiklos vietą (teritorija yra miškų apsupta laukymė su atviro vandens telkiniais), PAV ataskaitos Nr. 3 6 priedo 3.1 pav. pateiktą vėjo elektrinių išsidėstymą (viena vėjo elektrinė (E6) patenka į rudeninės šikšnosparnių santalkos apsaugos zoną ir į virš vandens telkinio besimaitinančių šikšnosparnių apsaugos zoną, keturios vėjo elektrinės (E1, E3, E4, E4-alt) ribojasi su miške ir pamiškėje besimaitinančių šikšnosparnių apsaugos zona), VSTT išvadą, konsultantų pateiktas išvadas, įvertino, kad parenkant poveikio biologinei įvairovei mažinimo priemones turėtų būti taikomas atsargumo principas ir parenkamos optimaliausios poveikio mažinimo priemonės, kurios užtikrintų, jog reikšmingas neigiamas poveikis yra eliminuojamas, todėl Sprendime nustatė 11.2.3. sąlygą: „Atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje skraidančių šikšnosparnių apsaugai taikant tik į tam tikrą šikšnosparnių aktyvumą (pvz. >3 perskridimai / min.) reaguojančią automatinę įrangą nebus užtikrinta pakankama šikšnosparnių apsauga, nes nebus galima išvengti galimų pavienių šikšnosparnių žūčių kai iš anksto nustatyta šikšnosparnių aktyvumo riba nebus pasiekiama (šikšnosparnių skraidymo intensyvumas bus mažesnis), vėjo elektrinės turi būti sustabdomos šikšnosparnių aktyvumui svarbiu laiku, kaip nurodyta šio sprendimo 6.2.4 papunktyje “.

Pažymi, kad Sprendimo 11.1.2. papunktyje nustatyta sąlyga: „Atsižvelgiant į paukščių ir šikšnosparnių vienerių metų iki statybų pradžios tyrimus, parko savininkas turi peržiūrėti numatytas reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemones ir spręsti dėl jų tęstinumo arba koregavimo arba sugriežtinimo“. Pagal Sprendimo 6.1.2. papunktyje numatytą priemonę ir 11.1.1. papunktyje nustatytą sąlygą vienerius metus iki vėjo elektrinių statybos pradžios bus vykdomi paukščių ir šikšnosparnių tyrimai, kuriuos atlikus ir įvertinus jų rezultatus, poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės gali pasikoreguoti.

Akcentuoja, kad Agentūra, priimdama Sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujasi PAV ataskaitoje pateikta informacija. Už šios ataskaitos duomenų teisingumą atsako dokumentų rengėjas. Visose PAV ataskaitos versijose buvo nurodyta, jog pirmosios alternatyvos atveju poveikio šikšnosparniams mažinimo priemonės taikomos visoms vėjo elektrinėms. Nei pareiškėja, nei dokumentų rengėjas prieštaravimų dėl šios priemonės taikymo neišreiškė. Agentūrai nekilo abejonių dėl šios priemonės taikymo. Dokumentų rengėjas aiškiai patvirtino, kad poveikio mažinimo priemonė taikyta PŪV organizatoriaus (pareiškėjos) iniciatyva. Pareiškėja spręsdama klausimą dėl poveikio šikšnosparniams mažinimo priemonių taikymo visoms vėjo elektrinėms, įsivertino šių priemonių taikymo proporcingumą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teigia, kad Savivaldybė, savo kompetencijos ribose įvertinusi aktualius teisės aktus, Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, pritarė PAV ataskaitai ir I PŪV alternatyvai. Savivaldybė, kaip vienas iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų, yra pateikusi išvadą dėl PŪV PAV ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį Savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos Savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis. Byloje keliami teisiniai klausimai ir jų vertinimas nepatenka į Savivaldybės, kaip vienas iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų, kompetencijų ribas. Savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad PŪV yra Savivaldybės teritorijoje, vertina, jog sprendžiant šalių ginčą turėtų būti atsižvelgiama tiek į pareiškėjos, kaip PŪV organizatorės teisėtą interesą vykdyti veiklą, tiek ir į gyvosios gamtos apsaugą, kurią užtikrina atsakovė. Savivaldybės įsitikinimu, PŪV turėtų būti vykdoma tokiu būdu ir šiai veiklai turėtų būti taikomos tokios pagrįstos ir proporcingos ribojimo priemonės, kurios minimalizuotų neigiamą poveikį aplinkai, tame tarpe ir gyvajai gamtai ir tuo pačiu neproporcingai ir nepagrįstai neapribodamos pareiškėjos, kaip PŪV organizatoriaus, teisėto intereso vykdyti veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ginčas kilęs dėl Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – atsakovė, AAA, Agentūra) 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (30-2)-A4E-14268 „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai“ (toliau – Sprendimas) 6.2.4 p. ir 11.2.3 p. teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja planuoja įrengti vėjo elektrinių parką Kauno rajono savivaldybėje, Zapyškio seniūnijoje, tuo tikslu buvo atliekamas PŪV poveikio aplinkai vertinimas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PAV įstatymas) 3 str. 1 d. 1 p., t. y. PŪV atitinka PAV įstatymo 1 priedo 3.10 p., 3.10.2 pp. nurodytą veiklą - vėjo elektrinių statyba sausumoje, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiai ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines.

Atitinkamai VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas (toliau - dokumentų rengėjas) parengė Vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAV ataskaita).

Poveikio aplinkai vertinimo metu nagrinėtos šios PŪV alternatyvos: „nulinė“ alternatyva. Ši alternatyva atspindi esamą aplinkos būklę, sąlygas ir natūralius aplinkoje vyksiančius pokyčius veiklos nevykdymo atveju; 1 veiklos vystymo alternatyva - analizuojamos 7-ios vėjo elektrinių įrengimo vietos (E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt, E6) (toliau - I alternatyva); 2 veiklos vystymo alternatyva - analizuojama 12-a vėjo elektrinių įrengimo vietų (EV1, EV2, EV3, EV4, EV5, EV6, EV7, EV8, EV9, EV10, EV11, EV12) (toliau - II alternatyva).

Poveikio aplinkai vertinimo proceso metu buvo gautos poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai:

1.Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - VSTT) 2024­07-09 raštu Nr. V3-1815 (PAV ataskaitos 586-592 psl.) pateikė išvadą, kad nepritaria 1 ir 2 veiklos vystymo alternatyvoms (toliau - VSTT išvada);

2. Kauno rajono savivaldybės meras 2024-03-15 raštu Nr. MSD-279 (PAV ataskaitos 538­540 psl.) pateikė išvadą, kad pritaria I alternatyvai,

3. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau - NVSC) 2024-03-29 raštu Nr. (2-11 14.3.3 Mr)2-12232 (PAV ataskaitos 550-553 psl.) pateikė išvadą, kad pritaria I alternatyvai,

4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2024-03-06 raštu Nr. 9.4-2-384 /2024(11.2.111 E) (PAV ataskaitos 554-556 psl.) pateikė išvadą, kad pritaria abejoms (I ir II) alternatyvoms,

5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2024­03-01 raštu Nr. (9.38-K E)2K-536 (PAV ataskaitos 557-560 psl.) pateikė išvadą, kad pritaria abejoms alternatyvoms (I-ai ir II-ai).

Agentūra du kartus, 2024-08-23 raštu Nr. (30-2)-A4E-9937 ir 2024-10-10 raštu Nr. (30-2)-A4E-11493, pateikė motyvuotus reikalavimus pataisyti ir papildyti patikslintas PAV ataskaitas, iš esmės remdamasi VSTT 2024-10-08 raštu Nr. V3-2402, kuriame nurodyta, kad PAV ataskaitoje pateikti duomenys ir atlikti pakeitimai nesąlygoja VSTT pateiktos išvados (pateikta 2024-07-09 raštu Nr. V3-1815) pasikeitimo, nes yra neesminiai ir mažareikšmiai.

Agentūrai dar kartą papildyta ir patikslinta ataskaita buvo pateikta 2024-10-11, dėl kurios Agentūra 2024 m. gruodžio 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą.

Sprendimas priimtas remiantis PAV įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir juo nuspręsta, kad: PŪV - vėjo elektrinių parko įrengimas ir eksploatacija Kauno rajono savivaldybėje, statant vėjo elektrines E1, E2, E2-alt, E3, E4, E6, įvykdžius šio sprendimo 6 ir 11 dalių priemones ir sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Pagal ataskaitoje pateiktą informaciją, naudojant poveikį aplinkai mažinančias priemones ir vykdant sprendimo 11 punkte nustatytas sąlygas, PŪV įgyvendinimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir šių elementų tarpusavio sąveikai; PŪV sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai; reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai dėl PŪV ekstremaliųjų įvykių ir situacijų rizikos.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju ginčija Sprendimo 6.2.4 p. ir 11.2.3 p. teisėtumą bei pagrįstumą, kuriais nuspręsta „Šikšnosparnių apsaugai, 1-os alternatyvos vystymo atveju, vėjo elektrinė Nr. E6 nuo eksploatacijos pradžios gegužės-rugsėjo mėn. laikotarpiu bus stabdoma nuo saulėlydžio iki saulėtekio tomis naktimis, kuomet nėra kritulių, oro temperatūra yra didesnė kaip 10°C ir vėjo greitis mažesnis kaip 6 m/s. Siekiant visiškai eliminuoti šikšnosparnių žūties migracijos laikotarpiu skrendant iki planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijos centrinėje dalyje esančios santalkos vietos tikimybę, nuo eksploatacijos pradžios rugpjūčio 1 d.-rugsėjo 15 d. laikotarpiu vėjo elektrinės Nr. E1, E2, E2-alt, E3, E4 ir E4-alt bus stabdomos nuo saulėlydžio iki saulėtekio kuomet nėra kritulių, oro temperatūra yra didesnė kaip 10 °C ir vėjo greitis mažesnis kaip 6 m/s.“ (6.2.4 p.)

„Atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje skraidančių šikšnosparnių apsaugai taikant tik į tam tikrą šikšnosparnių aktyvumą (pvz. >3 perskridimai / min.) reaguojančią automatinę įrangą nebus užtikrinta pakankama šikšnosparnių apsauga, nes nebus galima išvengti galimų pavienių šikšnosparnių žūčių kai iš anksto nustatyta šikšnosparnių aktyvumo riba nebus pasiekiama (šikšnosparnių skraidymo intensyvumas bus mažesnis), vėjo elektrinės turi būti sustabdomos šikšnosparnių aktyvumui svarbiu laiku, kaip nurodyta šio sprendimo 6.2.4 papunktyje.“ (11.2.3 p.).

Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad vėjo elektrinių E1, E2, E2-alt, E3, E4, E4-alt ir E6 atžvilgiu nepagrįstai taikant poveikio mažinimo priemones yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes Sprendime numatytas leidimas eksploatuoti vėjo elektrines su ribojimu jas visas atitinkamiems laikotarpiams stabdyti 46 dienas per metus, dėl ko elektrinių veikla Sprendimu buvo ženkliai apribota, nors ribojamosios priemonės tinkamai nepagrįstos ir pan..

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PAV įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir PAV įstatymo 1 priedo 3.10 p., 3.10.2 p. (2023 06 08 redakcija) nuostatas poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, vėjo elektrinių statybos sausumoje atvejais, kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir atstumas nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiai ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktą Agentūra yra įgaliota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti PAV įstatymo nustatytas atsakingosios institucijos funkcijas.

PAV įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2023 06 08 redakcija) nustatyta, kad „Atsakingoji institucija, nustačiusi ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumus, prieš pateikdama motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie nustatytus trūkumus ir savo iniciatyva arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą nustatytiems ataskaitos trūkumams aptarti.

Kai, vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, atsakingoji institucija pasitelkia konsultantų, ji atlieka veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir, remdamasi konsultantų išvadomis, teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantų ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 10 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos.“

PAV įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad „Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai prieštarauja viena kitai ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitinka šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka organizuoja susitikimą, į kurį kviečia planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir šioje dalyje nurodytus poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų.“

Minėta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, (toliau - VSTT) 2024-­07-09 raštu Nr. V3-1815 (PAV ataskaitos 586-592 psl.) pateikė išvadą, kad nepritarė 1 ir 2 veiklos vystymo alternatyvoms.

Ši VSTT išvada ir kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados buvo apsvarstytos 2024-08-20 ir 2024-09-06 (2024-09-06 protokolas Nr. A7-48 ir 2024-09-06 protokolas Nr. A7-48) vykusiuose pasitarimuose, kuriuose be kitų klausimų buvo nuspręsta, kad Agentūra pakartotinai kreipsis į VSTT, kad ši įvertintų PAV ataskaitoje Nr. 2 atliktus pakeitimus.

VSTT 2024-10-08 rašte Nr. V3-2402 nurodė, kad PAV ataskaitoje Nr. 2 pateikti duomenys ir atlikti pakeitimai nesąlygoja VSTT pateiktos išvados (pateiktos 2024-07-09 raštu Nr. V3-1815) pasikeitimo, nes yra neesminiai ir mažareikšmiai.

Šiuose ir kituose raštuose VSTT nurodė, kad pavojingiausios (dėl žūties) šikšnosparniams VE yra būtent migracijos metu, todėl išlieka klausimas ar pirmos alternatyvos VE, kurioms nepasiūlytos poveikio mažinimo priemonės, nekels žūties pavojaus šikšnosparniams, kuomet PŪV teritorijos centre yra šikšnosparnių traukos objektas, kai šiems, kad patektų iki jo reikės kirsti VE parko teritoriją. Todėl tarnybos vertinimu migracijos laikotarpiu ir likusioms pirmos alternatyvos VE reikėtų pritaikyti poveikio mažinimo priemones migracijos laikotarpiu (rugpjūčio mėn. 1 d. - rugsėjo mėn. 15 d.).

Tuomet Agentūra, vadovaudamasi PAV įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, 2024-10-25 priėmė sprendimą (30-2)-A4E-12083 pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktai poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvadai, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio biologinei įvairovei pateikti.

2024-11-25 buvo gauta konsultantų išvada Nr. SK-24-68 dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno rajono savivaldybėje Zapyškio sen. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos poveikio biologinei įvairovei (paukščiams ir šikšnosparniams) dalyje (toliau - konsultantų išvada), kuria pritarė 1 veiklos alternatyvai - 7 vėjo elektrinių įrengimui ir eksploatacijai PŪV teritorijoje ir nurodė išvados motyvus bei pateikė nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų ir ataskaitos kokybės.

Be to, konsultantai Agentūrai 2024-12-13 raštu Nr. SK-24-76 pateikė papildomą informaciją ir paaiškinimus į išvadoje pateiktus teiginius.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Agentūra priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvykdė minėtus PAV įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, kurie susiję su pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, laikymusi.

Dėl ko priešingo pobūdžio pareiškėjos teiginiai pripažįstami nepagrįsti bei neteisingi.

Pažymėtina, kad šios bylos dalykas bei pobūdis yra susijęs su specialių žinių, iš gamtos aplinkos ir gyvūnų apsaugos srities, panaudojimu.

Tokio pobūdžio bylose, kurios susijusios su specialių žinių panaudojimu iš atitinkamos mokslo, gamtos ir pan. srities panaudojimu, pvz. iš medicinos srities, administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad Komisija turi medicininių klausimų vertinimo laisvę, todėl administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar ši viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismo tikrinimo apimtį sudaro tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą tais argumentais, kurie yra privalomi, priimant konkretų sprendimą. Administracinių teismų praktikoje, atliekant viešojo administravimo institucijų, veikiančių specialiųjų žinių reikalaujančiose srityse, veiklos teisminę kontrolę, pripažįstama, pavyzdžiui, jog teismas turi patikrinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Teismas turi pareigą patikrinti, ar konkreti išvada dėl paslaugų kokybės ir atitinkamai paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023). Be kita ko, tokios institucijos aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ).

Įrodymų vertinimo prasme, žinios, kurios gautos panaudojus bei pritaikius specialias mokslo žinias, gali būti paneigiamos tik atitinkamų žinių pagalba, t. y., tik panaudojus bei pritaikius tokio pat pobūdžio žinias, pvz., atitinkamos srities specialistų ir/ar ekspertų išvadas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių žinių teismui neteikia, todėl įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad ji nepaneigia minėtų konsultantų išvadų pagrįstumo, o tuo pačiu ir neįrodo savo priešingo pobūdžio teiginių pagrįstumo.

Pareiškėja iš esmės siekia, kad poveikio mažinimo priemones šikšnosparnių apsaugai būtų taikomos tik vienai vėjo elektrinei (Nr. E6), tačiau pagal VSTT pastabas ir konsultantų išvadas, siekiant visiškai eliminuoti šikšnosparnių žūties migracijos laikotarpiu skrendant iki planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijos centrinėje dalyje esančios santalkos vietos tikimybę, poveikio šikšnosparniams mažinimo priemonės turi būti taikomos visoms vėjo elektrinėms.

Iš skundžiamo Sprendimo 11.1.1 ir 11.1.2. papunkčių matyti, kad jais yra nustatyta ir papildoma sąlyga: „Vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus vienerius metus iki vėjo elektrinių statybos pradžios. Atsižvelgiant į paukščių ir šikšnosparnių vienerių metų iki statybų pradžios tyrimus, parko savininkas turi peržiūrėti numatytas reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemones ir spręsti dėl jų tęstinumo arba koregavimo arba sugriežtinimo“.

Tokiu būdu vienerius metus iki vėjo elektrinių statybos pradžios turės būti vykdomi paukščių ir šikšnosparnių tyrimai, kuriuos atlikus ir įvertinus jų rezultatus, poveikio paukščiams ir šikšnosparniams mažinimo priemonės galės būti atitinkamai koreguojamos.

Toks ginčijamo Sprendimo pobūdis patvirtina, kad juo yra siekiama rasti bei užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinat ir galimus įvykius ateityje, kurie atsiras/neatsiras eksploatuojant vėjo jėgaines, atsižvelgiant į paukščių bei šikšnosparnių migraciją.

Tai savo ruožtu paneigia pareiškėjos skundo teiginius, kad Sprendimu neproporcingai yra pažeidžiami pareiškėjos interesai ir pan..

Apibendrinus daroma išvada, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisingas, o pareiškėja neįrodė savo skundo teiginių pagrįstumo, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkinamas ir jos prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str.). Taip pat netenkinamas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo, nes pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės subjektinės teisės nėra apginamos, nes Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą, neišreiškė aiškios savo pozicijos dėl bylos baigties, ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ji iš esmės, kiek tai susiję su PAV ataskaita, jai pritarė ir prieštaravimų nereiškė (žr. Kauno rajono savivaldybės mero 2024-03-15 raštą Nr. MSD-279 , kuriuo pritarė PAV ataskaitos I alternatyvai), dėl ko netenkinus pareiškėjos skundo, nebuvo apgintos ir savivaldybės subjektinės teisės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „A-Geoinvest“ skundą atmesti.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens, Kauno rajono savivaldybės, prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas