Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-190/2015 Teisėja Česlova Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00567-2013-1

2015 m. birželio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Priteista iš I. L. ir M. S. po 110,42 Lt (31,98 EUR) proceso išlaidų valstybės naudai.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir I. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 17 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - amfetamino, kurią tą pačią dieną vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, nenustatytoje vietoje už 40 litų pardavė I. L. ir kurios nenustatytą dalį po to suvartojo kartu su I. L. jo automobilyje Audi 8, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) o likusią dalį - 0.072 g 2013 m. rugsėjo 18 d., 01.18 val. Geležinkelio g., Lentvaryje, Trakų rajone, I. L. piniginėje rado ir išėmė Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pareigūnai.

Byloje surinkti įrodymai ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis M. S. neteisėtai įgijo, laikė psichotropinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti. Visu pirma, M. S. suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai yra psichotropinės, jis pats vartojo psichotropines medžiagas. Kaltinamojo prielaida, kad jis tikrai nepardavinėjo narkotinių medžiagų I. L. nepasitvirtino jokiais kitais įrodymais.

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, padarė išvadą, kad kaltinamasis M. S. neteisėtai įgijo, laikė psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją kitaip platinti.

Apeliaciniame skunde M. S. analizuoja savo bei kaltinamojo I. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Pažymi, jog tiek jis, tiek ir I. L., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir duodami pirminius parodymus, buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir nesuprato, ką kalba, todėl parodymai yra neteisingi. Apelianto teigimu, jis I. L. narkotikų nepardavė, ką teisme patvirtino ir I. L.. Be to, I. L. 2013-10-23 akistatos su juo (M. S.) metu nurodė, jog jis narkotikųs už 20 Lt įgijo iš nepažįstamų jaunuolių pats.

M. S. atkreipia dėmesį į tai, kad Trakų raj. PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. Žepnickienė 2013-09-18 Pranešimą apie įtarimą I. L. įteikė 2013-09-18, kuriame buvo formuluotė, jog I. L. pas M. S. už 40 Lt nupirko narkotinę medžiagą, tačiau neaišku, iš kur tyrėjai buvo žinoma, kad pas I. L. 2013-09-18 01:18 val. rasti narkotikai buvo įgyti iš jo (M. S.), nes pats I. L. dar nebuvo davęs jokių parodymų apie nusikalstamą veiką, taip pat byloje nebuvo kitų tai patvirtinančių duomenų. Pabrėžia, kad I. L. pirmą kartą buvo apklaustas būtent, po šio įtarimo jam įteikimo.

Skunde pažymima, kad I. L. buvo apklaustas apsvaigusioje sveikatos būklėje ir be gynėjo, todėl jo parodymai (tyrėjos 2013-09-18 protokole, 1 t. 71 b.l. ir teismo 2013-09-19 protokole, 1 t. 83 b.l.) nebuvo tinkamai įvertinti. Jie, anot apelianto, yra klaidingi.

M. S. įsitikinimu, liudytojo E. L. parodymais vadovautis negalima ir juos reikėjo vertinti kritiškai dėl šių priežasčių: E. L. parodymus davė 2013-09-27, esant tyrėjos 2013-09-18 Pranešime apie įtarimą nurodytai nepagrįstai dėl narkotikų įgijimo ir esant I. L. tariamiems: 2013-09-18 ikiteisminiame tyrime ir 2013-09-19 teisme prisipažinimams. Nuteistasis pabrėžia, kad E. L. parodymais negalima vadovautis ir dėl to, kad kartu važiavęs G. A. E. L. teiginių nepatvirtino, teisme apklaustas nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs M. S. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, išanalizavo tiek liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, tiek ir paties kaltinamojo bei nuteistojo I. L. parodymus, ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis I. S. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuoto narkotinės medžiagos pardavimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nors apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo I. L. pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis teigė, jog pirko narkotines medžiagas iš jo (M. S.), nes I. L. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nesuprato, ką kalba, todėl parodymai yra neteisingi, tačiau toks apelianto teiginys yra nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas M. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi nuteistojo I. L. būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistas I. L., 2013-09-18 apklausiamas tyrėjos ir 2013-09-19 ikiteisminio tyrimo teisėjos, nuosekliai teigė, kad narkotikus už 40 Lt įsigijo iš M. S. (t. 1, b.l. 71, 83-84). Aplinkybę, kad narkotikus pirko ne iš M. S., o iš dviejų nepažįstamų vaikinų jis nurodė 2013-10-23 akistatos su M. S. metu, kas suponuoja mintį, jog suvestas į akistatą su M. S., jis nenorėjo duoti apeliantui nepalankius parodymus (t. 1, b.l. 136-137). Juo labiau, kad nuteistasis M. S., pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2013-10-17, t.y. iki akistatos su I. L., parodė, kad įvykio dieną narkotikų nevartojo, narkotikus vartojo prieš kelias dienas (t. 1, b.l. 129-130). Tačiau po akistatos, t.y. apklausiamas 2013-12-05 nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 1, b.l. 140), kur teisiamajame posėdyje, tikėdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl narkotikų pardavimo I. L., parodė analogišką I. L. akistatos metu nurodytą aplinkybę – narkotinę medžiagą kartu su I. L. pirko iš dviejų sutiktų nepažįstamų vaikinų ir savo dalį įvykio dieną suvartojo automobilyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistųjų parodymai, duoti teisme yra nepatikimi, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, liudytojo E. L. parodymams, bei paties nuteistojo I. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, todėl pagrįstai jais nesivadovavo.

Apeliaciniame skunde M. S. nurodo, jog tyrėja, žinodama I. L. būklę po svaiginamųjų alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimo, iš anksto pranešime pateikė I. L. atsakymą, kaip paaiškinti, iš kur jis įgijo narkotikus, t.y. pas M. S. už 40 Lt, o I. L., dėl savo apsvaigusios sveikatos būklės pateikė tyrėjos pageidaujamą atsakymą, kad narkotikus įgijo iš apelianto, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teiginys yra nepagrįstas ir paneigiamas bylos medžiaga. Iš VšĮ Trakų ligoninės 2013-09-18 medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.29 matyti, kad, nors I. L. šlapime ir rasta AMP –amfetamino, tačiau nustatyta, kad jo eisena tiesi, judesiai tikslūs, vyzdžiai normalaus dydžio, elgsena ir nuotaika normali, orientuotas laike ir erdvėje, įvykio aplinkybes atsimena, dėmesys normalus, kalba normali, nusiskundimų neturi (t. 1, b.l. 113). Be to, medicinos apžiūra buvo pradėta 2013-09-18 3.00 val., o tyrėjos I. L. apklaustas 2013-09-18 15.03 val., t.y. praėjus pusei paros po medicinos apžiūros, kurios metu buvo nustatyta, jog I. L. būsena normali. Aukščiau nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, duoda pagrindą išvadai daryti, kad apklausos metu I. L. buvo adekvatus ir suvokė duodamų parodymų esmę. Nors, kaip teigiama skunde, I. L. 2013-09-18 apklausoje pas tyrėją nedalyvavo gynėjas, tačiau byloje esantis 2013-09-18 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas tvirtina, kad I. L. pareiškė, kad įtariamojo apklausos metu gynėjas jam nereikalingas (t. 1, b.l. 69). Be to, jau kitą dieną, t.y. 2013-09-19 I. L., dalyvaujant advokatei Ž. Kozliakienei, buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos ir apklausos metu davė analogiškus parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo M. S. kaltės. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, tai, kad teismo išvados neatitiko apelianto lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas nesigilino ar nevertino nuteistojo parodymų. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka M. S. advokatas palaikė nuteistojo skundą, o taip pateikė prašymą nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir M. S. bausmės vykdymą atidėti. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame ginčijama M. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau neprašoma taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. S. gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą, t.y. Trakų rajono apylinkės teismą su prašymu, įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. redakcijai, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BPK 332 str. 3 ir 5 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktiką BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga nutartyje pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo motyvą, pakanka to, jog pateikiami argumentai dėl esminių apeliacinio skundo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 ir 25 punktai), todėl apygardos teismas dėl visų M. S. apeliacinio skundo motyvų nepasisako ir, kolegijos vertinimu, aptaria tik esminius skundo argumentus.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį M. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. S. apeliacinį skundą atmesti.