Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant vertėjai Ritai Daškevičienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. C., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1952-01-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. 2014-04-03 apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT KANGOO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas į gretimą eismo juostą, nepraleido ja važiavusio automobilio VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį kliudė bei apgadino. J. C. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 109 ir 232 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. C. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pažeidimo esmę supranta, kaltės dėl to, kad pasitraukė iš įvykio vietos, nepripažįsta, nes nepastebėjo ir nepajuto, kad kažkas įvyko. 2014-04-03 jis darbo metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį RENAULT KANGOO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Tą dieną prisimena, nes rašė paaiškinimą ir stengėsi viską kuo tiksliau nurodyti. Taip pat iš karto, tik policijai pareikalavus, automobilį pateikė apžiūrai ir ant jo jokių apgadinimų nebuvo rasta. Prisimena, kad privažiuojant (duomenys neskelbtini) važiavo už troleibuso, šis truputį stabtelėjo, jis taip pat sulėtino greitį ir pristabdė, kol paskui visiškai sustojo, nes ir troleibusas beveik sustojo. Kai jis visiškai sustojo, pro jo automobilį trečia juosta pravažiavo labai greitai kažkoks automobilis, kurio jokių duomenų neįsidėmėjo. Jis truputį sustojo (duomenys neskelbtini), paskui jo nebematė. Kai pajudėjo troleibusas, už jo pajudėjo ir jis. To greitai pravažiavusio automobilio vairuotojas nei sustojo, nei išlipo, o jis net apstulbo, pasimetė dėl jo greičio, nes jo automobilis susiūbavo, kai jis pralėkė. Jis jokio automobilio negalėjo užkabinti. Net jeigu situaciją, kad jis persirikiuodamas kliudė automobilį VOLVO, pamodeliuoti, tai turėtų būti užsikabinęs jo veidrodis, jis atsikišęs apie 28 cm, turėjo likti apgadinimų, ir ant VOLVO apgadinimų būtų daugiau. Jį iškvietė į policiją po dviejų savaičių. Tada vienintelį atmintyje atgamino tą įvykį, kai sankryžoje labai greit pralėkė kitas automobilis šalia jo stovinčio automobilio, ir tada net sudrebėjo jo mašina. Ant jo automobilio jokio apgadinimo nebuvo surasta, jis negirdėjo ir nepajuto jokio kontakto. Policijoje buvo padarytos nuotraukos. Jo automobilio rato aukštis 59 cm, o apgadinimai nustatyti ant VOLVO bamperio 40 cm aukštyje. Labiau išsikišusi rato dalis – tai būtų pusė. Sąlyginai – būtų 30 cm. Jei, kaip nurodyta toje iškeltoje teorijoje ir kaip matosi iš nuotraukų, užkabino bamperį 40 cm aukštyje, tai kontaktas būtų visai kitoks, būtų apgadinimas visai kitoks. Skirtumas yra 2 cm. Pareigūnas konstatavo, jog apgadintas sparnas, bet juk automobilis negalėjo pašokti į viršų 59 cm. Jis yra vairuotojas-profesionalas, kažkada dirbo su autobusais. Niekada avarijų neturėjęs savo vairuotojo praktikoje. Ir su šiuo RENAULT KANGOO praktiškai po 100 km per dieną pravažinėjo, nes remontuoja sunkvežimius, autoservisams detales veža. Ir krovinius vežioja iš Švedijos, iš kitų šalių.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014-04-03 važiavo jo šeimai priklausančiu automobiliu VOLVO S80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini). Ten yra keturios eismo juostos, jis važiavo trečiąja eismo juosta, jeigu skaičiuoti važiavimo nuo Seimo kryptimi. Įvažiavo į žiedinę sankryžą ir ketino už jos važiuoti (duomenys neskelbtini). Jis važiavo trečia eismo juosta, antroje eismo juostoje stovėjo ar gal buvo pristabdęs troleibusas, o už jo buvo baltos spalvos komercinis automobilis, vadinamas „kablukas“. Kai juos pralenkė, jis, matyt, staiga truktelėjo, ir savo priekine kairiąja dalimi užkabino jo automobilio dešiniąją galinę dalį. Troleibusas nuvažiavo, jis iš karto sustojo, įjungė avarinę šviesą, tas automobilis jį aplenkė, sustojo 10 metrų priekyje, kelias sekundes pastovėjo ir nuvažiavo. O jis tuomet iškvietė policiją ir jam liepė stovėti ir laukti, kol atvyks policijos pareigūnai ir viską numatuos. Jo automobilis nėra sunkiai apgadintas, yra šiek tiek nubrozdintas sparnas ir galinis bamperis. Ten gal dažyti, gal poliruoti reikia. Esmė yra ta, jog automobilis yra lizinginis, jis už jį dar moka įmokas, ir jį saugo. Taip pat yra Kasko draudimas, bet ten yra franšizė, ir jis bijo, kad franšizė stipriai muš per kišenę. Jokių įlenkimų nėra, tiesiog pažeisti dažai, o ar dažyti, ar poliruoti reikės, nežino. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginio, kad nedarė jokio manevro ir nejuto jokio kontakto su kitu automobiliu, gali atsakyti, jog nenorėtų tikėti šia versija. Jo automobilis buvo paliestas, kontaktas įvyko galinėje automobilio dalyje. Jo automobilis yra limuzinas, jis yra sunkesnis. Tai jeigu jis, sėdėdamas priekyje, pajuto, kad užkabino galinę dalį, o jis kabino priekiu, būtent ta dalimi, kuri yra priešais vairuotoją, tai logiškai – jis nepajusti negalėjo. Antras dalykas, kai jis sustojo, jis jį apvažiavo, keliom sekundėm pristabdė, pastovėjo ir tik tada nuvažiavo. Jeigu nieko nebuvo, tai ko jis tada sustojo, juk šviesoforas tą laiką degė žalia šviesa. Ar toliau jis nuvažiavo (duomenys neskelbtini), ar pasuko į dešinę link Administracinio teismo, jis pasakyti negali, buvo susinervinęs, rankos drebėjo. Jis tik spėjo pamatyti, kad automobilis baltos spalvos ir spėjo valstybinius numerius užsirašyti. Kaip ir sakė iš pat pradžių, jo automobilio sugadinimai nėra labai ryškūs – matosi bamperio nubrozdinimai, o arkoje pažeistas lakas. Automobilis jam brangus, jis už jį dar moka įmokas ir tikrai ruošiasi jį tvarkyti. Kasko yra, bet 400 Lt franšizė. Jo nuomone, reali žala, jeigu nereikės visos detalės dažyti, o tiesiog poliruoti, dažyti, tai gali būti apie 300-400 Lt. Tai kaip tik tai, ką iš jo išskaitys draudimo bendrovė, jeigu neturės kaltininko. Jeigu reikės dažyti detales, o čia jau vertins serviso meistrai, tada gali ir 800 Lt vienos detalės tvarkymas kainuoti. Per laikotarpį nuo įvykio balandyje iki dabar dar nesikreipė į servisą, nes laukė administracinės bylos baigties. Pažyma apie eismo įvykį yra, mašina nežymiai apgadinta, tiesiog yra klausimas, ar jam pačiam reikės už tai apmokėti, ar apmokės draudimas.

J. C. kaltė padarius abu jam inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta liudytojo V. P. parodymais, ATP protokolu, įvykių registracijos žurnalo išrašu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, rašytiniais paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais su fotonuotraukomis ir kita rašytine bylos medžiaga. J. C. teigia, kad jokio kontakto su kita transporto priemones nepajuto, greitai pro jo automobilį pralėkęs automobilis išvažiavo, sustojęs nebuvo. Tačiau kaip matyti iš įvykių registracijos žurnalo išrašo (b.l. 3), tarnybinio pranešimo (b.l. 4) ir eismo įvykio schemos (b.l. 5-6), apie (duomenys neskelbtini) įvykusį įvykį policijai pranešta 2014-04-03 13.24 val., automobilis VOLVO liko stovėti ir stovėjo, kol buvo braižoma schema, (duomenys neskelbtini), tai yra liko netoli įvykio vietos. Pats J. C. aiškina, kad automobiliui pravažiavus pro jį pajuto savo automobilio sudrebėjimą, tačiau iš automobilio neišlipo ir jo neapžiūrėjo. Būdamas transporto priemonės vairuotojas ir elgdamasis apdairiai ir atsargiai, pajutęs savo vairuojamo automobilio sudrebėjimą ar galimą kontaktą su kita transporto priemone, jis privalėjo bent apžiūrėti savo transporto priemonę. Be to, kaip nustatyta aukščiau, automobilis VOLVO iš įvykio vietos nenuvažiavo, liko stovėti (duomenys neskelbtini), tad įsidėmėjęs jį dėl greičio, kaip teigia atsakomybėn traukiamas asmuo, jis turėjo pamatyti jį ir sustojusį. Tačiau J. C. jokių veiksmų nesiėmė, galimai, per neatidumą nepastebėjo sustojusios su avarinėmis šviesomis transporto priemonės, nors privalo būti, kaip vairuotojas, ypatingai atsargus ir atidus, ir iš įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiu būdu jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymų įrodyta ir jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas už KET pažeidimus; į padarytų pažeidimų pobūdį ir pasekmes – VOLVO S80 apgadinimai labai nežymūs ir mažareikšmiški; J. C. yra profesionalus vairuotojas, jo darbe yra būtinas vairuotojas pažymėjimas. Kaip jau buvo paminėta, automobilio VOLVO S80 sugadinimai yra labai nežymūs, automobilis RENAULT KANGOO neapgadintas, atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio fakto nepastebėjo, galimai, dėl to, kad buvo nepakankamai atidus ir atsargus, todėl būtų neproporcinga padarytai žalai ir pažeidimui ir neteisinga už tokią veiką skirti J. C. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą didelę baudą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko šį atvejį išimtinu ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, J. C. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir skirtina mažesnė bauda, nei LR ATPK 130 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta minimali, išdėstant jos mokėjimą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti J. C., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1952-01-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti J. C., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1952-01-06, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę skirti - 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą (LR ATPK 33 str.).

Išdėstyti paskirtos 1000 Lt baudos mokėjimą per 5 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo dienos (t.y. nuo 2014-08-11), įpareigojant mokėti kas mėnesį ne mažesnę kaip 200 Lt dalį baudos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.