- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- 1-56-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09621-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- N. A., T. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. A. (N. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė), padarymu); T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (vagystė), padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. A. ir T. S. , kaltinami tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš E. K. priklausančio žemės miško sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), viso pagrobė 8,662 m3 (7,243 m3 pušies rąstų nuo 1,1 - 3 m. ilgio, 9 - 25 cm skersmens, ir 1,419 m3 eglės rąstų nuo 2,4 iki 3 m. ilgio, 8 - 27 cm skersmens) nupjautos, susandėliuotos E. K. priklausančios apvalios malkinės medienos, kurios vidutinė vieno m3 vertė 35 Eur, kurios bendra vertė 303,17 Eur, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajai E. K. 303,17 Eur turtinę žalą.
2. Kaltinamasis N. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bei kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes visiškai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bei kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes visiškai. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji.
5. Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jos sūnus R. K. prižiūri jai priklausanti mišką, atlieka medžio kirtimus, miške sandeliuoja nukirstus ir supjautus medžius. 2024 m. kovo 12 d. jos sūnus R. K. telefonu pranešė, kad pavogta mediena iš miško (duomenys neskelbtini) kaime, buvo pavogta apie 4 kubinius metrus medienos. Paskambino sūnus ir pasakė, kad pavogtą medieną surado (duomenys neskelbtini) miške, taip pat surado asmenį, kuris tai padarė, apie įvykį informavo pareigūnus, kurie nuvyko kartu su sūnumi pas tą asmenį. Sūnus atpažino jai priklausančius medienos rąstus pagal pjovimo pobūdį. Pagal jos apskaičiavimus jai padaryta žala 200 Eur. Civilinio ieškinio nereikš. Jai priklausanti mediena grąžinta, kaltinamiesiems pretenzijų neturi (1 t., b. l. 73-75, 96-99, 104-106, 111-113).
5.2. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo motina E. K. yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Jis 2024 m. kovo 11 d. apie 10.00 val. dirbo netoli jo motinai priklausančio miško sklypo ir pastebėjo miško keliuku nuo motinos sklypo važiuojanti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kuris tempė dviašę priekabą su pakrautais pušies medžio rąstais. Baigęs darbus apie 15.00 val., jis nuvažiavo prie motinai priklausančio žemės sklypo ir pastebėjo, kad nėra sukrautų supjautų į krūvą medžio rąstų, apie 4 kubus, kurių vertė 200 Eur, kuriuos jis buvo sukrovęs vėlesniam išvežimui. Tuomet suprato, kad rąstai yra pavogti, įtarė, kad jos pavogti galėjo pro jį pravažiavęs automobilis. 2024 m. kovo 12 d. ryte pastebėjo minėtą automobilį adresu (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kieme, o už ūkinio pastato matėsi sukrauti medžio rąstai. Tuomet suprato, kad tai galėtų būti iš jo mamos miško pavogti medžio rąstai. Apie tai pranešė bendruoju telefonu Nr. 112. Kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis atpažino, kad tai yra jos motinai priklausantys pavogti pušies medžio rąstai, kurių buvo apie 4 kubai. Jaunuolis prisipažino, kad kartu su savo patėviu vakar pavogė pušies medžio rąstus, išvežė 4 priekabas. Jaunuolis pažadėjo, kad pavogtus medžio rąstus gražins iš kur juos pavogė, t. y. į mamos miško sklypą. Kartu su policijos pareigūnais paskaičiavo 118 vnt. medžio rąstų po 3 m ir 13 vnt. medžio rąstų po 1 m (1 t., b. l. 120-121).
5.3. Liudytojas T. P. paaiškino, kad 2024 m. kovo 12 d. apie 09.56 val. buvo gautas pranešimas, kad mamos miške išpjauti medžiai. Pranešėjas galės nurodyti kas pavogė medieną. Paskambinus pranešėjui pastarasis paaiškino, kad šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini), policijos komisariate. Atvykus į Švenčionių r. policijos komisariatą, R. K. paaiškino, kad iš jo motinai priklausančio miško buvo pavogti medžio rąstai, kurie buvo ankščiau nupjauti ir sukrauti į krūvą. Pavogta apie 4 kubus. (duomenys neskelbtini), rado galimai jo motinai priklausančius pušies medžio rąstus ir ten stovinti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo išvežti medžio rąstai. Nuvykus minėtu adresu, namo duris jiems atidarė D. S., o vėliau išėjo ir jos sūnus T. S.. R. K., nuėjęs už ūkinio pastato, apžiūrėjo ten gulinčius medžio rąstus ir patvirtino, kad tai yra jo motinai priklausantis medžio rąstai, kurie buvo pavogti. T. S. prisipažino, kad vakar – 2024 m. kovo 11 d. - kartu su savo patėviu N. A. nuvažiavo su mamai D. S. priklausančiu automobiliu ir su priekaba į mišką netoli (duomenys neskelbtini), ir iš ten pavogė nupjautus ir sukrautus į krūvą pušies medžio rąstus. Išvežė 4 priekabas medžio rąstų ir sukrovė kieme už ūkinio pastato. Vietoje suskaičiavo pavogtus 118 vnt. medžio rąstų po 3 m ilgio ir 13 vnt. medžio rąstų po 1 m ilgio. T. S. pažadėjo R. K. pavogtus pušies medžio rąstus nuvežti atgal į mišką, iš kurio jie buvo pavogti. Apžiūrint įvykio vietą, specialistas nedalyvavo, todėl tikslinga vadovautis specialisto parodymais dėl tikslių medienos skaičiavimų (1 t., b. l. 126-129, 134-136).
5.4. Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. S. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja. N. A. yra jos sugyventinis, gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų, veda su juo bendrą ūkį. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir registruotas jos vardu, bet automobiliu naudojasi ir juo važinėja N. A.. 2024 m. kovo 11 d. įvykį nieko papasakoti negali. Negali paaiškinti, iš kur jų kieme, už malkinės atsirado mediena, ją tik pamatė, kai 2024 m. kovo 12 d. pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir nepažįstamas vyras. Tas nepažįstamas žmogus pasakė, kad mediena, kuri guli pas juos kieme priklauso jam. Tuomet išgirdo, kai sūnus pareigūnam aiškino, kad tai jis su jos sugyventiniu pagrobė tą medieną iš miško ir atvežė į jų kiemą, sudėjo prie malkinės. Iki to jai nepasakojo. Sūnus, po to kai išvyko pareigūnai, jai trumpai papasakojo, kad jie su N. A. iš miško pagrobė svetimą medieną, ją atvežė į kiemą ir susandėliavo (1 t., b. l. 149-152).
5.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrėtas žemės miško sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Miško sklypo teritorija neaptverta, ji randasi apie 1,500 km nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini). Palei nurodyto sklypą yra miško keliukas (duomenys neskelbtini), kairėje keliuko pusėje ant žemės guli nupjauti apie 20 vnt. pušies medžio rąstai, aplink auga spygliuočių miškas (1 t., b. l. 30-39).
5.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kiemo kairėje pusėje stovi gyvenamasis dviejų aukštų namas, už namo stovi automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio stovi baltų plytų ūkinis pastatas, dešinėje, prie ūkinio pastato stovi automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio „BMW“ yra baltos spalvos garažas, už garažo ant žemės guli sukrauta pušies medžio rąstų krūvą - 118 vnt. medžio rąstų po 3 m ir 13 vnt. medžio rąstų po 1 m. Už sukrautų medžių rąstų krūvos ant žemės guli dar kitą medžio rąstų krūvą, kuri nėra susijusi su tiriamu įvykių (1 t., b. l. 20-29).
5.7. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus rašto Nr. 10-G-24721 teismas nustatė, kad pagal privačios valdos (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko pateiktą informaciją vėjavartų tvarkymo ir sausuolių kirtimo darbus valdoje vykdė pats savininkas. Mediena, kuri šiuo metu sandėliuojama (duomenys neskelbtini), pasisavinta iš privačioje valdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio medienos sandėlio. Skyriaus specialistai atliko pasisavintos medienos tūrio paskaičiavimus, vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedas). Remiantis rąstų tūrio skaičiavimo lentelėmis, paskaičiuotas 8 eglės rąstų (ilgis 3 m), 10 pušies rąstų (ilgis 3 m), 10 eglės rąstų (ilgis 2,50 m), 4 pušies rąstų (ilgis 2,50 m), 1 eglės rąsto (ilgis 2,40 m), 6 pušies rąstų (ilgis 1,20 m), 5 pušies rąstų ilgis 1,10 m) bendras tūris — 2,616 m3. Remiantis rietuvėmis matuojamos medienos tūrio lentelėmis, paskaičiuotas pušies (ilgis 3 m) rietuvės tūris — 5,84685 m3. Savavališkai pasisavintų medžių bendras tūris — 8,66285 m3. (1 t., b. l. 168-170).
5.8. Iš tarnybinio pranešimo teismas nustatė kad buvo pagrobta viso malkinės medienos 8,662 m3; Pušies rąstų (nuo 1,1 - 3 m. ilgio, 9 - 25 cm skersmens) 7,243 m3 (pavienių 1,397 m3 + rietuvės 5,846 m3); Eglės rąstų (nuo 2,4 iki 3 m. ilgio, 8 - 27 cm skersmens) 1,419 m3; Apvalios malkinės medienos vertė 2024 m. kovo mėn. - 35 Eur be PVM. Padaryta turtinė žala 303,17 Eur be PVM. (1 t., b. l. 182-183).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
6. BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (nauja redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.
7. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517/2015).
8. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.
9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. A. ir T. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – veikdami bendrininkų grupėje viso pagrobė 8,662 m3 (7,243 m3 pušies rąstų nuo 1,1 - 3 m. ilgio, 9 - 25 cm skersmens, ir 1,419 m3 eglės rąstų nuo 2,4 iki 3 m. ilgio, 8 - 27 cm skersmens) nupjautos, susandėliuotos E. K. priklausančios apvalios malkinės medienos, kurios vidutinė vieno m3 vertė 35 Eur, kurios bendra vertė 303,17 Eur, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajai E. K. 303,17 Eur turtinę žalą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
9.1. Tai, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, patvirtina pačių kaltinamųjų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Abu kaltinamieji parodė, kad įvykdyti nusikaltimą, t. y. pavogti medieną, sumanė spontaniškai pamatę miške sukrautus rąstus.
9.2. Kaltinamieji neteisėtus veiksmus atliko tyčia, t. y. suvokė, kad mediena priklauso kitiems asmenims, tačiau manydami, kad niekas jų neaptiks, susidėjo į automobilį ir išsivežė, tokiu būdu pasisavindami svetimą turtą. Po ko pavogtu turtu (rąstais) disponavo, t. y. susandaliavo kieme.
9.3. Tai, kad kaltinamieji padarė įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Be to, bendra pavogtų daiktų suma BK 190 straipsnio prasme laikytina nedideliu turtu, kadangi viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL (303,17 Eur (6,06 MGL)).
10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji tyčia bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiajai priklausančio miško, kaltinamieji suvokė, jog grobiamas svetimas turtas ir suprato, kad tokie jų veiksmai yra neteisėti. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
11. Pripažinus kaltinamuosius padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant tiek kaltinamojo N. A. prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek kaltinamojo T. S. prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusioji susitaiko, visų pirma, svarstomi klausimai dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl kaltinamojo N. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
13. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį N. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos D. S. laidavimą.
14. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
15. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.
16. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
17. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
18. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų N. A. baudžiamojoje byloje:
18.1. Nustatyta, kad BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius baudžiamąjį nusižengimą (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
18.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
18.2.1. Laiduotoja D. S. yra kaltinamojo sugyventinė. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.
18.2.2. Laiduotoja D. S. neteista, administracine tvarka nebausta, studijuoja, dirba (3 t., b. l. 32-33, 34-35, 36, 37).
18.2.3. Teisiamojo posėdžio metu D. S. nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, mato, kad kaltinamasis gailisi dėl nusikalstamos veikos ir pergyvena. Laiduotoja yra studijavusi psichologiją, išklausiusi įvairių psichologinių kursų, kaltinamasis jos klauso, situacijose kartu bando rasti kompromisą, todėl mano, kad jos nuomonė kaltinamajam yra svarbi, tad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl laiduotojos D. S. paaiškinimų.
18.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad D. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis ryšis, bendravimas, laiduotojos turimos psichologijos žinios, neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus.
18.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (2 t., b. l. 135–138).
18.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.
18.5. Kaltinamasis grąžino pavogtą medieną, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
18.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarytas spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, D. S. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. S. laidavimą.
20. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, atsiprašė nukentėjusiosios, administracine tvarka nebaustas, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.
21. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokurorė prašo skirti 1 metų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis iškart prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, administracine tvarka nebaustas, sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą terminą – 1 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Dėl T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis asmuo susitaiko
22. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. Iš susitaikymo protokolo teismas nustatė, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, tuo tarpu nukentėjusioji kaltinamajam atleido. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad kaltinamasi žalą atlygino (grąžino medieną), pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės. Esant šioms aplinkybėms proceso dalyviai prašo baudžiamąją bylą užbaigti atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius.
24. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis palaikė pateiktą prašymą. Dėl baudžiamosios bylos užbaigimo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius sutiko ir prokurorė.
25. Kaltinamasis šios nusikalstamos veikos padarymu metu neteistas. Kaltinamasis padarė BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios, kas teismo pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Svarbu ir tai, jog žala atlyginta, civilinis ieškinys nepareikštas. Darytina išvada, kad proceso dalyviams susitaikius šioje byloje, galimai bus išvengta konfliktų ir ateityje.
26. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek formalieji, tiek ir materialieji pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tai, kad jis yra neteistas, naujų nusikalstamų veikų po šios veikos padarymo nepadaręs, administracine tvarka baustas, tačiau visos nuobaudos sumokėtos, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio, ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals, todėl baudžiamoji byla jam nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
27. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamosios priemonės, įskaitant ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
28. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji dirba, nustatytinas 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 71 straipsnis).
29. Kaltinamajam N. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
30. Kaltinamajam T. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, N. A. (N. A.) padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos D. S. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti N. A. (N. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
N. A. (N. A.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. A. (N. A.) ir laiduotojai D. S., kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
T. S. padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją E. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
T. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. S., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.