Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus UAB “Renavita” įgalioto asmens prašymą dėl BŽŪK „Brigrantas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BŽŪK „Brigrantas“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių sprendimų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Esant ir taip blogai bendrovės ūkinei – finansinei padėčiai, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad tyčinis bankrotas gali būti pripažintas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-11-3 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-680/2004).

Konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytina, ar bankrutuojančios įmonės veikla buvo nuosekliai siekiama įmonės nemokumo, ar įmonės veikla buvo nukreipta pabloginti įmonės turtinę padėtį, ar įmonės valdymo organų sprendimais buvo sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškė nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, ar buvo atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, ar buvo atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais, kas gali būti vertinama kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos, administratoriaus pateiktų rašytinių įrodymų galima konstatuoti, jog BŽŪK „Brigrantas“ 2013 m. rugsėjo 20 d. iškeltoje bankroto byloje (6-7 b.l.) yra tyčinio bankroto požymių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo A. Š. savininku ir įmonės direktoriumi buvo visą laiką nuo bendrovės įregistravimo dienos, t. y. nuo 2003-11-25 iki ŽŪK „Brigrantas“ bankroto bylos iškėlimo2013-09-20. LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tai, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nustato, kad už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos finansinės atsakomybės įstatymo 27 str. nustato pareigą įmonės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pateikti Juridinių asmenų registrui.

Teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo A. Š. nevykdė savo kaip įmonės vadovo pareigos, nereagavo į teismo įpareigojimus perduoti įmonės dokumentus (Šiaulių apygardos teismo 2013-09-20, 2013-11-04, 2013-11-21, 2013-12-06, 2014-01-13 nutartys (17-19, 21-24 b.l.). Tačiau įmonės dokumentai vis dar yra neperduoti bankroto administratoriui, o tai vertintina kaip aplinkybė, kad įmonės bankroto procesas apsunkinamas dėl netvarkingai vestos buhalterinės apskaitos ar jos nebuvimo apskritai.

Bankroto administratorius nurodo, kad LAT 2013-12-23 nutartimi A. Š. buvo nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. (dėl ŽUK „Brigrantas“ apgaulingo apskaitos tvarkymo), baudžiamoji byla pagal BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 1 d. nutraukta tik dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovas yra nuteistas už veiką, pasireiškusią tuo, kad į ieškovo buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusias grūdų pirkimo operacijas iš ūkininko, įformintas jo vardu išrašytomis juridinės galios neturinčiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti ŽŪK „Brigrantas“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Šie faktai nustatyti kitoje byloje turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes nustatyta, kad atsakovas atliko tokius neteisėtus veiksmus, kurie yra neatskiriamai susiję su įmonės turto neišsaugojimu (iššvaistymu, pasisavinimu) bei kitais tyčinio bankroto požymiais. Buvusio BŽŪK „Brigrantas“ vadovo veiksmus įrodo ir byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Sprendimas dėl ŽUK „Brigrantas“ 2009-08-05 skundo, kuriame matyti, kad atlikus BŽŪK „Brigrantas“ 2004-01-01 - 2007-12-31 laikotarpio mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kompleksinį patikrinimą, nurodyta BŽŪK „Brigrantas“ sumokėti į biudžetą 225 075 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 59 537 Lt PVM delspinigių, 265 104 Lt pelno mokesčio, 47 837 Lt pelno mokesčio delspinigių, 504 Lt atskaitymų į Kelių fondą, 272 Lt atskaitymų delspinigius, 51 987 Lt socialinio mokesčio, 10 929 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 348 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 92 Lt GPM delspinigių, 675 23 Lt PVM baudą, 79 531 Lt pelno mokesčio baudą, 151 Lt atskaitymų į kelių fondą baudą, 15 596 Lt socialinio mokesčio baudą ir 104 Lt GPM baudą (26-29 b.l.). Viso per 2004-01-01 iki 2007-12-31 laikotarpio BŽŪK „Brigrantas“ buvo paskaičiuota 824 590 nesumokėtų mokesčių, kuriuos įmonė turėjo sumokėti į biudžetą.

LR ĮBĮ 8 str. 1 d. nustato, kad įmonės vadovas, nustatęs, kad įmonė yra nemoki privalo kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo. LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas numato, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas bylos aplinkybes vertintina, kad įmonės vadovas neatliko įstatymu nustatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, savo veiksmais sąmoningai ir kryptingai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., Lietuvos Respublikos finansinės atsakomybės įstatymo 27 str., buvęs įmonės vadovas A. Š. turėjo pareigą laiku teikti finansines ataskaitas ir metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, tačiau iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad šių pareigų vadovas neatliko ir finansinės atskaitomybės neteikė VĮ Registrų centrui nuo 2007 m., nustačius įmonės nemokumą laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla iškelta tik 2013 m. Teismas atkreipia dėmesį, kad konstatuoti buvusio vadovo neteisėti veiksmai apriboja galimybę bankroto administratoriui patikrinti BŽŪK „Brigrantas“ sudarytų sandorių ir atsiskaitymų su kreditoriais teisėtumą.

Kompleksiškai vertinant veiksmų visumą, galima įžvelgti kryptingą A. Š. veikimą priešingą įmonės ir jos kreditorių interesams, privedusį įmonę prie bankroto. Teismui įvertinus aplinkybių visumą galima spręsti, kad bankrutuojančios įmonės sandoriais, vadovo veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, buvo organizuojama taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą.

Todėl bankroto administratoriaus prašymas tenkintinas. Pripažintinas tyčiniu bankrutavusio ŽŪK „Brigrantas“ bankrotas. Bankroto administratorius įpareigotinas patikrinti ŽŪK „Brigrantas“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 20 str.), apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuotinas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ĮBĮ 2 str. 12 p., 20 str., Civilinio proceso kodekso 290, 291 str., teismas

nutaria:

Nustatyti bankroto byloje Nr. B2-443-357/2014 BŽŪK „Brigrantas“ tyčinį bankrotą.

Įpareigoti bankroto administratorių A. R. patikrinti BŽŪK „Brigrantas“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Šiaulių apygardos vyriausiąjį prokurorą, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.