Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja E.Dambrauskienė Procesinio sprendimo kategorija 52.1;121.18

NUTARTI S

2010 m. birželio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Birutės Simonaitienės

dalyvaujant ieškovui , jo atstovei advokatei Irinai Petkienei

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m.gegužės 29d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

1. Atsakovo pateiktame 2009-01-19 faktinių aplinkybių protokole įrašyta, kad apžiūrint terasą, matyti, kad ant trinkelių, kuriomis išklota terasa, daugiausiai terasos vidutinėje dalyje, yra susiformavęs ledo sluoksnis. Teismas turėjo remtis šiuo dokumentu. Šią aplinkybę patvirtino 2009-04-15 teismo posėdyje apklausti liudytojai. Paaiškino, kad gyvena ginčo name, kad ant garažo kaupiasi vanduo, po lietaus vanduo laikosi ant garažo stogo. Atsakovo kviestas liudytojas A. M. patvirtino, kad nuolydį turėjo daryti trinkelių klojėjas. Liudytojas V. M. teisme paaiškino, kad nustatė virš garažo įrengtos terasos dangos trūkumus. Viršutinės dangos stypimai yra iki 15 mm, kai leistina norma yra tik 5 mm. Jis nustatė, kad buvo padaryta nekokybiška hidroizoliacija, kuri įrengta neteisingai.Duobėje renkasi vanduo, kuris gadina konstruktyvą. Reikėjo antro hidroizoliacijos sluoksnio, reikėjo ir apsaugos tekstilės apsaugoti tam sluoksniui. Skystą medžiagą galima naudotis stogo dangai, ja reikia tepti ištisai visą plotą, o ne vietomis, kaip pripažino daręs atsakovas.

2. Atsakovas, atlikdamas terasos klojimo trinkelėmis darbus, pažeidė Statybos techninio reglamento 29 p. reikalavimus Jis nepatiesė apsaugos audinio, nepertepė hidroizoliacijos medžiagą viso terasos ploto, o tik vietomis, nesuformavo reikiamo nuolydžio išlyginamojo sluoksnio. Nuvykus į vietą vizualiai nustatė, kad garaže yra keletas lietaus pratekėjimo vietų, ko pasekoje sugadinta atitvarinių sienų ir lubų apdaila. Preliminariai sprendžiant konstatavo, kd yra netinkamai (nekokybiškai) atlikti garažo perdengimo – sutapdinto stogo apšildimo, hidroizoliacijos, lietaus vandens surinkimo įrenginių statybos – montavimo darbai. Teismas turėjo remtis ir šiuo dokumentu.

3. Teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kad jis įsipareigojo atlikti stogo apšiltinimą, paruošimo, betonavimo ir trinkelių klojimo darbus, tačiau su užsakovu nesitarė dėl garažo stogo hidroizoliacijos sluoksnio įrengimo darbų. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-01-09 įsakymu Nr.21 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos stogai“ VI skyriuje įtvirtintais reikalavimais plokščiojo eksploatuojamojo stogo, įrengimui, tame tarpe ir hidroizoliacinės dangos įrengimui ir jos sutvirtinimui. Lietuvos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo 1.1.2 punktu, kad hidroizoliacija, stogų įrengimas, apdailos dabai yra priskiriami bendriesiems statybos darbams ir jie yra išskiriami kaip atskiri bendrieji statybos darbai. Nurodo, kad namą nusipirko 2002 metais, tuo metu garažas buvo uždengtas hidroizoliacijos sluoksniu, per kurį vanduo netekėjo.Vykdydamas šią sutartį pats atsakovas pirko K-11 ir K-15 skystą hidroizoliacijos medžiagą, o tai patvirtina, kad šalys susitarė, jog stogas bus padengtas antrąja hidroizoliacijos medžiaga. Apeliantas samdė statybininko kvalifikaciją ir verslo liudijimą turintį asmenį, kuris užtikrino, kad darbus atliks kokybiškai. Atsakovas aiškino, kad reikia paviršių padengti skysta hidroizoliacijos medžiaga. Byloje esantys kvitai patvirtina, kad šios medžiagos buvo nupirkta pakankamai, tik ją visą tereikėjo sunaudoti šiame objekte. Atsakovas, matydamas, kad tinkamai neparengtas darbų frontas, turėjo apie tai informuoti užsakovą ar atsisakyti pradėti darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2007 m. birželio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis pagal kurią atsakovas E. Ž. įsipareigojo atlikti laiku ir kokybiškai, pagal galiojančias statybos normas terasos virš garažo apšiltinimo 5 cm storio polistirolu paruošimo, betonavimo ir trinkelių klojimo darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus (b.l. 10-11). Ieškovas už atliktus darbus atsakovui sumokėjo 6380 Lt ir pilnai su juo atsiskaitė, ką patvirtino pats atsakovas. Atsakovui atlikus sutartyje numatytus darbus, buvo pastebėta, kad lietaus metu į garažo patalpas teka vanduo ir šią faktinę aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai V. M., M. K. ir V. O., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-11-29 raštas Nr. (100)-11.55-1013 (b.l. 14-16), neginčijo ir atsakovas E. Ž.. Ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pareikštas tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovas 1) nepadarė nuolydžio betonuodamas, 2) neatliko antros hidroizoliacijos 3) pažeidė buvusį pirmąjį hidroizoliacijos sluoksnį. Kolegijos vertinimu, ieškovas įrodė tas faktines aplinkybes kurias įrodinėja.

Teismo paskirtos ekspertizės 2010 04 16 akte Nr.10/0416ž12 (priedas) eksperto išvadoje nurodoma, kad ginčui taikomi teisės aktai - Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2001 “Statinių konstrukcijos. Stogai” (2005-08-06 redakcija) kaip plokščiojo eksploatuojamojo stogo įrengimui ir hidroizoliacinės dangos įrengimui ir jos sutvirtinimui. STR1.08.02:202 numato, kad stogų įrengimo darbai priskiriami bendriesiems statybos darbams. Terasos, esančios Pelėdūnų g.4, Vilniuje danga įrengta suformuojant netinkamą nuolydį, neatitinkant techninio projekto ir teisės aktų reikalavimų; terasos virš garažo konstrukcija atlikta ne pagal projektą, numatantį šiluminę varžą-4,0 kv. m. K/W; nubėgimai į garažo vidų ir išorėje palei pastato sieną atsirado ne dėl netinkamo eksploatavimo, bet dėl terasos konstrukcijos ir jos viršutinės dangos – betono trinkelių netinkamo įrengimo ( psl. 15). Be to, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad pagal darbų eiliškumą turėjo būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, dedamos šiltinimo medžiagos, išlyginamasis betono sluoksnis ant kurio klojama hidroizoliacinė medžiaga ir tik po to klijuojamos plytelės. Hidroizoliacijos ant armuoto betono sluoksnio, nerasta, trinkelių klojimo darbai atlikti nekokybiškai-siūlės tarp trinkelių sutrūkinėję, nepilnai užtaisytos, trinkelės suklotos ne viename horizontaliame paviršiuje, tarp plytelių matosi peraukštėjimai, nesuformuotas reikalingas nuolydis (psl.13).

Kolegijos nuomone, byloje įrodytas darbų rezultatų trūkumų faktas ir priežastys dėl kurių atsiranda civiliniame kodekse rangos santykius reglamentuojančiose teisės normose numatytos pasekmės rangovui. Šalių ginčui taikomos vartojimo rangos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672-6.680 straipsniai) ir bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644-6.671straipsniai). CK 6.666 str. nurodoma, kad užsakovas turi teisę per dvejus metus nuo darbų rezultato perdavimo savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 str. 1 d., 6.666 str.). Atsakovas, kaip darbus atlikęs rangovas neįrodė defektų susidarymo priežasties, šalinančios rangovo atsakomybę. Nepagrįstas atsakovo motyvas, kad šalys nebuvo sutarusios dėl hidroizoliacinio sluoksnio atlikimo darbų, nes ekspertizės akto išvados paneigia tokį atsakovo teiginį. Hidroizoliacinio sluoksnio danga ir nuolydžio suformavimas yra privalomi darbai atliekant terasos-stogo šiltinimą, betonavimą ir viršutinės dangos (plytelių) įrengimą (psl.11-14).

Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad atsakovui nepašalinus savo lėšomis darbų trūkumų, ieškovas turi teisę į trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad nukentėjęs asmuo atsiradusią žalą turi įrodyti visomis CPK 177 straipsnyje išvardytomis priemonėmis. Byloje ieškovas A. Ž. pateikė rašytinius dokumentus t.y. turinčio teisę atlikti statybos techninę priežiūrą V. M. sudarytą lokalinę sąmatą (b.l. 3) ir įrodė trūkumų šalinimo išlaidų dydį - 7869 litus už darbus ir būtinas medžiagas. Tai reikštų, kad pareigą įrodyti atsiradusią žalą įvykdė tinkamai ir atsakovas nepateikė žalos dydį paneigiančių įrodymų.

Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl užsakovo A. Ž. pasirinkto mišraus namo statybos organizavimo būdo teisinga. Dalis darbų buvo atliekama atsakovo E. Ž. ūkio būdu, todėl ieškovui teko teisės aktų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 “Statybos darbai” 7, 17 punktai, 1996-03-19 LR Statybos įstatymo Nr. I-1240 (2007-05-19 redakcija) 15 str. 7 d.). Todėl ieškovas sudarydamas rangos sutartį su atsakovu turėjo užtikrinti tinkamą vadovavimą statybos darbams, statinio statybos priežiūrą, tai yra tikrinti ir priimti paslėptus darbus, atliktus rangovo. Dalis atsakomybės dėl nerūpestingo ir neapdairaus kaip užsakovo elgesio tenka A. Ž., todėl nustatant ieškovo dalinę kaltę dėl darbų trūkumų, atlygintinos žalos dydis mažintinas 10 procentų.

Tokiu būdu, kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą pakeičia ir priteisia iš atsakovo ieškovui 7082 litus žalos atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui CPK 88, 93, 98 straipsnių pagrindais. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 3997 litai, sumažinus 10 proc. - 3598 litai. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, įvertinus bylos sudėtingumą, maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovui nuo atmestos ieškinio dalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos neviršijančios 10 proc.- 79 litai. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų skirtumas 3519 litų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 3 punktu

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) ) ieškovui A. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) 7082 litus (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt du litus) žalos atlyginimo ir 3519 litų ( tris tūkstančius devyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. 19, 36 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.