- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- I-6223-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00854-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „TV VISION“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atstovei D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TV VISION“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2016-01-25 sprendimą Nr. EKS-1/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus programoje „Specialusis tyrimas“ („LRT televizija“, 2015-10-08)“ (toliau – Sprendimas).
2. Skundas nurodoma, kad Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 1 ir 16 straipsnius. Sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime nenurodoma, kokios programoje „Specialusis tyrimas“ parodytame siužete (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/85294; nuo 22:35 iki 43:49) (toliau – Siužetas) keltos problemos buvo neišnagrinėtos, nepagrįstai teigiama, kad Siužete nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie faktinę padėtį Didžiasalyje, nes tokie duomenys buvo teikiami, tačiau Komisija Sprendime jų nevertino, nenurodė, kodėl jų nepakanka, nenurodė, kokius objektyvius duomenis Siužeto rengėjai turėjo pateikti, kad informacija atitiktų Etikos kodeksą. Komisija nepagrįstai teigia, kad Siužete informacija pateikta vienpusiškai ir tendencingai, nes buvo pakalbinta apie 10, turinčių skirtingą nuomonę Didžiasalio gyventojų, o kadangi reportažas buvo rengiamas apie visuomenės problemas, būtų nelogiška, jeigu jame būtų kalbama apie teigiamus, pozityvius dalykus. Iš sprendimo turinio neaišku, kuriuos žurnalistės pašnekovams pateiktus klausimus Komisija laiko neetiškais ir provokuojančiais. Pareiškėja pažymi, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas remdamasis skunde išdėstytais motyvais, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime (b. l. 14–17) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Siužete nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie faktinę padėtį Didžiasalyje. Kaimas buvo parodytas kaip apleistas ir gyvenamas daugiausiai degradavusių ir asocialių asmenų, buvo rodomi apleisti daugiabučių namų butai, kurie neva tiktų karo pabėgėliams apgyvendinti, teigiama, jog apleistų butų yra kone kiekviename name, o parduotuvėje pigaus alkoholio daugiau, nei vaisvandenių, vietos gyventojai buvo vadinami „zombiais“, o epitetai „zombiai“, „zombynas“, „zombių miestas“ buvo nuolat kartojami viso siužeto metu. Kalbinti Didžiasalio gyventojai buvo parodyti iš neigiamos pusės, jiems buvo užduodami neetiški ir provokuojantys klausimai. Keltos karo pabėgėlių apgyvendinimo Lietuvoje bei Didžiasalio gyventojų socialinės problemos nebuvo išnagrinėtos, kaip ir nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie faktinę padėtį Didžiasalyje. Informacija pateikta vienpusiškai ir tendencingai, kartojami stereotipiniai teiginiai apie apleistą ir iš pašalpų gyvenantį miestelį, o pašnekovams užduodami neetiški ir provokuojantys klausimai buvo akivaizdžiai skirti tik tenkinti prasto skonio žiūrovų smalsumą. Dėl vienpusiškai parengto reportažo nukentėjo tiek Didžiasalio bendruomenė, tiek ir visa Lietuvos visuomenė, buvo iškreipta pusiausvyra tarp teisės skleisti informaciją ir teisės gauti teisingą informaciją. Sprendimo konstatuojamoje dalyje yra aiškiai nurodyti jo priėmimo motyvai dėl kiekvieno pareiškėjos pažeisto Etikos kodekso straipsnio. Siužete naudojami teiginiai „kone labiausiai ištuštėjęs miestelis“, „klesti nedarbas“ ar „miestelis senėja“ nelaikytini objektyviais duomenimis, atspindinčiais faktinę padėtį miestelyje, patvirtinančiais teiginius apie prekybos pigiu alkoholiu mastus, „zombius“ ir pan. Kritikuotini teiginiai apie 80 procentų socialines pašalpas gaunančių gyventojų, nes tampa neaišku, kokiu pagrindu socialines pašalpas gali gauti net 80 procentų miestelio gyventojų, jeigu miestelyje yra tik apie 20 procentų bedarbių. Programa „Specialusis tyrimas“ žiūrovams yra pristatoma kaip žurnalistinių tyrimų programa, todėl žiūrovai joje tikisi gauti objektyvią ir išsamią informaciją. Objektyvią nuasmenintą informaciją apie miestelio gyventojų socialinę sudėtį, nedarbo lygį, vidutines pajamas ir (ar) kriminogeninę situaciją buvo galima gauti ir (ar) patikrinti vietinėje Darbo biržoje, Sodros skyriuje, policijoje, tačiau vietoje to, kad atlikti išsamų žurnalistinį tyrimą ir pateikti žiūrovams objektyvią ir faktiniais duomenimis paremtą informaciją apie miestelį, apsiribota tik stereotipiniais ir įžeidžiais teiginiais apie „zombių miestą“ ir pan. Siužete buvo rodomi epizodai iš prekybos centro „IKI“ parduotuvės, kur rodoma prekyba alkoholiniais gėrimais ir teigiama, jog parduotuvių lentynose pigaus alkoholio daugiau, nei vaisvandenių, tačiau Didžiasalyje „IKI“ parduotuvės nėra. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie R. R. skundo nagrinėjimą, raštu pateikė paaiškinimus dėl šio skundo, kaip ir turėjo galimybę dalyvauti jį nagrinėjant bei teikti papildomus paaiškinimus ir atsakyti į Komisijos narių klausimus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV VISION“ teismo posėdžio metu pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 54–56), kuriuose palaikė pareiškėjos skundą. Nurodė, kad Komisija netinkamai vertino Siužetą, nesilaikė objektyvumo, nešališkumo ir pareigos visapusiškai įvertinti informaciją. Nagrinėtas pabėgėlių priėmimo klausimas buvo itin aktualus, Didžiasalis buvo minimas tarp vietų, į kurias būtų galima perkelti pabėgėlius, todėl Komisija neteisi teigdama, jog laida buvo skirta tik siauros visuomenės dalies interesams ar smalsumui patenkinti. Programa „Specialus tyrimas“ nėra žinių ar naujienų programa, tad joje nagrinėtai problematikai atskleisti visiškai pakanka pateikti svarbiausią informaciją apie tendencijas ir atskirų problemų mastą – tokių kaip užimtumas, nedarbas, skurdas. Socialinės pašalpas gali gauti didesnė žmonių grupė nei nedarbo išmokas. Komisijos sprendime įvardytos kelios frazės ar žodžiai, išsakyti kalbintų gyventojų, politikų arba žurnalistės, yra ištrauktos iš konteksto ir pačios Komisijos pervertinamos. Tai, kad Didžiasalis yra apleistas ir iš pašalpų gyvenantis miestelis yra ne neigiamas teiginys, o teisybė. Sprendime absoliučiai nemotyvuojama, kodėl atskirų frazių vartojimas yra netinkamas. Komisija neišnagrinėjo paties siužeto ir pašnekovų pateiktos nuomonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
5. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Komisija pripažino, kad Siužete buvo pažeistas Etikos kodekso 1, 16 straipsniai ir įpareigojo pareiškėją paskelbti šį sprendimą televizijos programoje „LRT televizija“, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad: Sprendimą (b. l. 5, 6) Komisija priėmė dėl pareiškėjos parodytoje programoje „Specialusis tyrimas“ parodyto siužeto apie Didžiasalio kaimą Ignalinos rajone (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/85294; nuo 22:35 iki 43:49); Sprendimas priimtas išnagrinėjus R. R. elektroniniu paštu paduotą 2015-10-10 skundą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad Siužete stengiamasi parodyti Didžiasalio kaimą kaip apleistą ir gyvenamą tik degradavusių, asocialių asmenų, nuolat akcentuojamas žurnalistų sugalvotas kaimą žeminantis terminas „zombių miestas“, laidos metu rodomas epizodas iš prekybos centro, kurio Didžiasalyje net nėra (iš darbuotojų aprangos galima spręsti, kad tai yra IKI tinklo parduotuvė, tuo tarpu Didžiasalio kaime yra tik Aibė ir KOOPS parduotuvės) ir pabrėžiama, jog pigaus alkoholio daugiau nei vaisvandenių, žurnalistai nepagrįstai teigia, kad Didžiasalio kaimas kasmet tampa vis panašesnis į miestą vaiduoklį, siekiama sukurti negatyvų vaizdą apie vieną Lietuvos kaimų (b. l. 18); Komisija 2016-01-25 vykusiame posėdyje priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 22–25, 28, 29).
7. Pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra naikintinas, nes jis nemotyvuotas, t. y. jame nenurodoma kokios problemos buvo neišnagrinėtos, kodėl Siužete pateiktus duomenis apie faktinę padėtį Didžiasalyje Komisija vertino kaip neobjektyvius ir nepakankamus, kodėl parodytas reportažas yra vienpusiškas ir tendencingas, o žurnalistės pašnekovams pateikti klausimai laikomi neetiškais ir provokuojančiais. Vadinasi, siekiant įvertinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar jis yra pakankamai motyvuotas ir ar motyvų išdėstymas gali būti pagrindu jį naikinti.
8. Komisijos veikla reglamentuota Visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) ir jos pačios 2015-03-23 sprendimu patvirtintame Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamente (toliau – Reglamentas). VIĮ 46¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad: Komisija nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas (3 dalies 3 punktas); į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (4 dalis); Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (5 dalis); Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų (6 dalis); viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (7 dalis). Reglamento 32 punkto e) papunktyje nustatyta, kad Komisijos posėdžio protokole nurodoma Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka, o 41 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimas susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies, Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. Nurodytas VIĮ ir Reglamento nuostatas įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, konstatuotina, kad Komisijai nagrinėjant R. R. skundą kilo pareiga laikytis Reglamente įtvirtintos tokių sprendimų priėmimo tvarkos, o jos priimto Sprendimo turinys privalo atitikti Reglamente keliamus reikalavimus inter alia (lot. be kita ko) jame turi būti išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, o jos priimamiems sprendimams tiesiogiai netaikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, aiškinant Reglamento 41 punkto nuostatą „Komisijos sprendime turi būti <...> išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai“ mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir jos turinio kylantys reikalavimai administracinio sprendimo motyvams, t. y. motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat nagrinėjamoje byloje mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – LVAT) teismo praktika, pagal kurią administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).
9. Sprendimu Komisija pripažino, kad parodžiusi Siužetą pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 1 straipsnį (jame nustatyta, kad galimybė gauti ir skleisti informaciją, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir laisves; atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti tinkamos jų pusiausvyros) ir 16 straipsnį (jame nustatyta, kad pateikdamas informaciją žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešasis) interesas, atskirti nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą). Iš Sprendimo turinio matyti, kad Komisija nustatė, jog Siužete Didžiasalis buvo parodytas kaip apleistas ir gyvenamas daugiausiai degradavusių ir asocialių asmenų miestelis, buvo rodomi apleisti butai, kurie neva tiktų pabėgėliams apgyvendinti, nuolat kartojami epitetai „zombiai“, „zombynas“, „zombių miestas“, teigiama, jog parduotuvėje pigaus alkoholio daugiau, nei vaisvandenių, kalbinti Didžiasalio gyventojai buvo parodyti iš neigiamos pusės, jiems buvo užduodami neetiški ir provokuojantys klausimai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, Sprendime Komisija konstatavo, kad: 1) pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 1 straipsnį, nes Siužete keliamos problemos nebuvo išnagrinėtos, nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie faktinę padėtį Didžiasalyje, informacija pateikta vienpusiškai ir tendencingai, dėl to nukentėjo Didžiasalio bendruomenė ir Lietuvos visuomenė, turinti teisę gauti tikslią ir teisingą informaciją, o tokiais žurnalistų veiksmais buvo iškreipta pusiausvyra tarp teisės skleisti informaciją ir teisės gauti teisingą informaciją; 2) pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 16 straipsnį, nes, nors programos „Specialusis tyrimas“ pradžioje ir anonse buvo keliama problema, kad dalis karo pabėgėlių galėtų būti apgyvendinti Didžiasalio miestelyje, Siužete kartojami stereotipiniai teiginiai apie apleistą, iš pašalpų gyvenantį, nuskurusį miestelį, pabrėžiama, jog šalyje Didžiasalis vadinamas „zombių miestu“, o keliamos problemos neišnagrinėtos, pašnekovams užduodami neetiški ir provokuojantys klausimai, akivaizdžiai skirti tenkinti prasto skonio žiūrovų smalsumą. Paminėtina, kad iš esmes analogiški motyvai išdėstyti ir Komisijos 2016-01-25 vykusio posėdžio protokole (b. l. 22–25).
10. Vertindama skundžiamame Sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors jame teigiama, kad Siužete nebuvo išnagrinėtos keliamos problemos, nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie faktinę padėtį Didžiasalyje, o informacija pateikta vienpusiškai ir tendencingai, tačiau plačiau šie teiginiai nedetalizuojami, visiškai nevertinamos aplinkybės, kad Siužete pateikiant informaciją buvo imamas interviu iš dviejų Seimo narių, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės, Didžiasalio seniūnės, apklaustas ne vienas Didžiasalio gyventojas. Sprendime teigiama, kad tokiais žurnalistų veiksmais buvo iškreipta pusiausvyra tarp teisės skleisti informaciją ir teisės gauti teisingą informaciją, tačiau nenurodoma, kokia konkreti Siužete pateikta informacija buvo neteisinga (t. y. neatitiko tikrovės) ir kodėl. Komisija teigia, kad Siužete kartojami stereotipiniai teiginiai apie apleistą, iš pašalpų gyvenantį, nuskurusį miestelį, pabrėžiama jog šalyje Didžiasalis vadinamas „zombių miestu“ tačiau, kaip matyti iš Siužeto turinio, šiuos stereotipinius teiginius patvirtina tiek Didžiasalio seniūnė, tiek kai kurie kalbinti gyventojai, be kita ko, nurodydami tokių teiginių ir vartojamų epitetų kilmę; tačiau šios aplinkybės Sprendime neanalizuojamos, Komisija nepateikia jokių motyvų, kurie leistų daryti išvadą kad tai nėra susiję su Siužete aiškiai deklaruotu tikslu atskleisti pabėgėlių galimo apgyvendinimo problemą ir atokesnių miestelių gyventojų požiūrį į šią problemą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kai kurie atsakovo atstovo atsiliepime išdėstyti motyvai (pvz., apie socialines pašalpas gaunančių asmenų ir bedarbių statistiką, kaip tokia statistika turėjo būti surinkta, apie Siužete rodomus epizodus iš prekybos centro „IKI“ parduotuvės), kurie nenurodyti nei Sprendime, nei Komisijos posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas R. R. elektroniniu paštu paduotas skundas, protokole, iš esmės nėra ir negali būti laikomi Komisijos motyvais tinkamai pagrindžiančiais Sprendime išdėstytus teiginius; jie nebuvo apsvarstyti Reglamente nustatyta tvarka Komisijos posėdyje, dėl jų nebuvo balsuojama, todėl jie laikytini Komisijos atstovo spėjimu, apie tai, kokiais motyvais priimdama skundžiamą Sprendimą Komisija tikėtinai galėjo remtis.
11. Pažymėtina, kad Komisija, Sprendime konstatavusi, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 1 ir 16 straipsnį, iš esmės apribojo pareiškėjos laisvę skelbti informaciją, nes teiginys, jog programoje „Specialusis tyrimas“ parodytame Siužete buvo pažeisti tam tikri profesinės etikos reikalavimai savaime suponuoja išvadą, jog tokia programa neturėjo būti parodyta arba tos turinys turėjo būti kitoks. Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT 2012-05-04 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012 įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 straipsnio turinį bei jas plėtojančią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995-04-20, 1996-12-19, 1997-02-13, 1998-03-10, 2002-10-23, 2005-09-29 nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką (žr. EŽTT sprendimus Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; Observer & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991; Lingens prieš Austriją, 1986; De Haes & Gijsels prieš Belgiją, 1997; Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01) padarė išvadą, kad informacijos laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, jog žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (žr., pvz., EŽTT 2005-02-15 sprendimą Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę; pareiškimo Nr. 68416/01). Įvertinus nurodytą teismų praktiką nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad Sprendime nėra pateikti jokie motyvai, kodėl programoje pateiktų savo turiniu aštresnių klausimų, vartojamų epitetų „zombių miestas“, „zombiai“ ir pan. negalima vertinti kaip tam tikrą žurnalistų saviraiškos laisvės ribų neperžengiantį perdėjimą, provokaciją bei hiperbolizavimą, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aštrias socialines problemas, tokių problemų susiformavimo priežastis (pvz., kaip teigiama Siužete, į anksčiau vykdytą organizuotą asocialių asmenų perkėlimą į Didžiasalį) ir jų santykį su galima pabėgėlių integracija Lietuvoje.
12. Sprendime išdėstytus motyvus įvertinusi Siužeto turinio ir visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo motyvai neatitinka išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo nuomone, nustatyti Sprendimo trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas panaikinti Sprendimą tenkintinas, o Komisija įpareigotina R. R. elektroniniu paštu paduotą 2015-10-10 skundą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016-01-25 sprendimą Nr. EKS-1/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus programoje „Specialusis tyrimas“ („LRT televizija“, 2015-10-08)“.
Įpareigoti Visuomenės informavimo etikos komisiją R. R. elektroniniu paštu paduotą 2015-10-10 skundą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.