Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą priimti atsisakyta (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

III.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nors T. Š. įgaliojimas nenumato teisės paduoti (pasirašyti) skundą, tačiau T. Š. įgaliojime be teisės atstovauti pareiškėją yra aiškiai numatyta teisė „<...> įkelti į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „e.teismas.lt“ įgalioto asmens pasirašytą bet kokios rūšies procesinį dokumentą ir jo priedus <...>“. Atsižvelgiant į šią įgaliojimu suteiktą teisę, pagrįstai galima teigti, kad T. Š. be atstovavimo teisės byloje buvo suteikta teisė įkelti į Sistemą ir tokiu būdu pateikti pirmosios instancijos teismui visus procesinius dokumentus, kuriuos bus pasirašęs parašo teisę turintis asmuo.

Pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju skundas, kaip procesinis dokumentas, buvo pasirašytas pareiškėjo atstovės V. T., kuriai pareiškėjas be kitų įgaliojimų yra suteikęs ir skundo pasirašymo teisę. Kartu su skundu buvo pateiktas ir šią teisę patvirtinantis įgaliojimas, taip pat dokumentas, patvirtinantis, jog V. T. yra įgijusi universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, skundą pasirašiusi pareiškėjo atstovė taip pat atitiko visus ABTĮ įtvirtintus reikalavimus būti juridinio asmens atstove ir tinkamai įgyvendino jai įgaliojimu suteiktas teises, t. y. kaip pareiškėjo atstovė pasirašė procesinį dokumentą.

Pabrėžia, kad nei ABTĮ, nei kitas teisės aktas nedraudžia savo interesų atstovavimui turėti kelis atstovus. Šioje konkrečioje byloje pareiškėjas tinkamai savo interesų atstovavimui įgaliojo du asmenis, suteikdamas jiems kitokias įgaliojimų ribas, t. y. V. T. suteikdamas teisę ir pasirašyti teismui teikiamus procesinius dokumentus, o T. Š. procesinius dokumentus, pasirašytus įgalioto asmens (šiuo atveju V. T.), pateikti teismui per Sistemą. Neperžengiant turimų įgaliojimų ribų minėti atstovai per Sistemą ir pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, kartu pateikdami savo įgaliojimus patvirtinančius bei kitus ABTĮ reikalaujamus pateikti dokumentus, todėl laikytina, kad teismui skundas buvo pateiktas tinkamai, laiku ir įgaliotų tokį skundą pateikti asmenų.

Atkreipia dėmesį, kad skundas yra pakartotinis ir pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dar 2015 m. rugsėjo 2 d. Teismas pirmąjį skundą priėmė nekeldamas klausimo dėl tinkamo atstovavimo ir pasirašymo, nors skundas per Sistemą buvo pateiktas identiškai, t. y. pasirašytas V. T., o per Sistemą pateiktas T. Š.. Pareiškėjo turimoje praktikoje, toks „dvigubas” atstovavimas buvo laikomas tinkamu ne tik minimoje pirminėje byloje, bet ir visų instancijų administraciniuose ir bendros kompetencijos teismuose.

Be to, net ir tuo atveju, jeigu visgi būtų pripažinta, kad Teismui skundas buvo pateiktas netinkamai, visų pirma pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Šiuo konkrečiu atveju, netinkamas skundo pateikimas elektroninėmis ryšio priemonėmis patenka į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindų sąrašą, kuomet skundui turėtų, visų pirma, būti taikomas trūkumų pašalinimo institutas ir tik trūkumų nepašalinus – skundas turėtų būti grąžinamas pareiškėjui. Šiuo atveju, net jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas netinkamai pateikė teismui skundą per Sistemą, akivaizdu, kad toks pateikimas turėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjo nesąmoninga klaida (ką patvirtina prie skundo pridėti įgaliojimai ir jų ribos), todėl turėtų būti taikomas skundo trūkumų pašalinimo institutas, o ne formaliai nesant pakankamo pagrindo skundas grąžintas pareiškėjui, taip apribojant ir dėl procesinių skundo padavimo terminų eliminuojant jo teisę į teisminę gynybą.

Pabrėžia, jog šios bylos kontekste matyti, kad abiejų pareiškėjų atstovų įgaliojimai buvo teismui pateikti, buvo aiškiai apibrėžtos įgaliojimų ribos, skundas pasirašytas įgalioto pasirašyti asmens, o per Sistemą pateiktas į Sistemą įkelti ir atstovauti teisme byloje įgalioto asmens, todėl akivaizdu, kad skundas buvo paduotas tinkamai, o teismui dėl kokių nors priežasčių abejojant įgaliojimais – turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, aiškiai įvardinant, kokie trūkumai turėjo būti pašalinti, o ne užkertama ir be pagrindo apsunkinama pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą teismui pateikė ir vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 4 dalimi ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalimi elektroninių ryšių priemonėmis pasirašė T. Š., tačiau pagal 2016 m. sausio 4 d. įgaliojimą T. Š. turi ABTĮ 50, 51, 53 straipsniuose įvardintas teises, išskyrus teisę paduoti (pasirašyti) skundą (prašymą), todėl, teismo nuomone, T. Š. neturėjo teisės paduoti (pasirašyti) skundo.

ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Kai skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 23 str. 4 d.). Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 2 dalis numato, kad šiame apraše procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus. Jungdamasis prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę ir tai gali padaryti: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5 p.). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. 3.3. punktas numato, jog paslaugų gavėjo administratorius – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas (tik juridinis asmuo), šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.2-11.4 ir 11.5 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę; deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą). Paslaugų gavėjo atstovas – fizinis asmuo, kuriam paslaugų gavėjas šių taisyklių nustatyta tvarka suteikė paslaugų gavėjo teises, nurodytas šių taisyklių 11.3-11.4 papunkčiuose (t. y. naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę) (3.4. p.). Paslaugų gavėjo teisių delegavimas – visų paslaugų gavėjo teisių, nurodytų šių taisyklių 11.1-11.4 papunkčiuose (t. y. paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo administratorius; paskirti, keisti ar atšaukti vieną ar kelis paslaugų gavėjo atstovus, suteikiant jiems ribotą arba neribotą prieigą prie paslaugų gavėjo paskyros Vartotojo vadove nustatyta tvarka; naudotis LITEKO VEP posistemyje teikiamomis paslaugomis pagal paslaugų gavėjo turimus įgaliojimus ar atliekamas funkcijas; gauti informaciją apie paslaugos teikimo būklę), suteikimas teisę atstovauti paslaugų gavėją teisme turinčiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar atskirą juridinio asmens kodą turinčiam juridinio asmens padaliniui (3.5. p.). Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (3.6. p.). Pagal šių taisyklių 5 punktą paslaugos teikiamos LITEKO VEP posistemio paskyroje, prie kurios paslaugų vartotojas gali prisijungti, naudodamasis VAIISIS (Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma), suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotoją per išorines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą skaitmeninį sertifikatą, arba su šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (toliau – prisijungimo duomenys). Juridinį asmenį paslaugų gavėju LITEKO VEP posistemyje registruoja šio juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodytas Juridinių asmenų registre, arba teismas šių taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (6 p.). Paslaugų gavėjas atsako už: 1) paslaugų gavėjo paskyroje paslaugų vartotojo atliekamus veiksmus; 2) paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis (10 p.). Paslaugų gavėjo atstovui prieigos prie paslaugų gavėjo paskyros teisė suteikiama, jei paslaugų gavėjas arba paslaugų gavėjo administratorius paslaugų gavėjo paskyroje paskiria paslaugų gavėjo atstovą arba paslaugų gavėjo atstovas, prisijungęs prie savo paskyros, pateikia teismui paslaugų gavėjo atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus ir teismas patvirtina paslaugų gavėjo atstovo prieigos prie bylos teisę, nurodydamas paslaugų gavėjo atstovą LITEKO prie atitinkamos bylos (12 p.).

Taigi, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad fizinis asmuo juridinio asmens atstovu Sistemoje įtraukiamas ar pašalinamas konkretaus juridinio asmens iniciatyva ir veiksmais. Pats fizinis asmuo savavališkai be juridinio asmens valinių veiksmų negali įsitraukti kaip juridinio asmens atstovas ir tokiu būdu savavališkai teikti dokumentus ar atlikti kitus procesinius veiksmus Sistemoje to juridinio asmens vardu. Kaip nurodė pareiškėjas, T. Š. Sistemoje yra įtrauktas į pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atstovų sąrašą ir skundo pateikimo metu turėjo prisijungimą prie pareiškėjo, kaip juridinio asmens, paskyros, per kurią skundas ir buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Todėl skundas buvo pateiktas ne T. Š. asmeniškai, tačiau jo, kaip juridinio asmens – pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ – atstovo per pareiškėjo paskyrą Sistemoje. Jei T. Š. nebūtų turėjęs prieigos (prisijungimo duomenų) prie pareiškėjo paskyros, jis apskritai nebūtų galėjęs pareiškėjo vardu pateikti kokių nors procesinių dokumentų teismui. Per savo asmeninę, kaip fizinio asmens, paskyrą, jei tokią turėtų, T. Š. galėtų teikti procesinius dokumentus teismui tik savo paties vardu, tačiau ne pareiškėjo.

Šiuo atveju Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad skundą pirmosios instancijos teismui 2016 m. liepos 12 d. fiziškai pateikė T. Š., kaip pareiškėjo atstovas, naudodamasis pareiškėjo paskyra, o asmuo, pateikęs skundą LITEKO sistemoje nurodomas pareiškėjas – AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šis skundas, pateiktas pdf formatu, fiziškai popierinėje skundo formoje buvo pasirašytas pareiškėjo atstovės V. T., kuri pagal prie skundo pridėtą 2016 m. sausio 4 d. įgaliojimą turėjo teisę pasirašyti pareiškėjo vardu šį procesinį dokumentą. Pats fizinis dokumento pateikimas Sistemoje būtent per pareiškėjo, o ne paties fizinio asmens, paskyrą, tačiau kito asmens (T. Š.), kuris pagal prie skundo pridėtą įgaliojimą turėjo teisę atstovauti pareiškėją visų instancijų teisminėse institucijose bei įkelti į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą „e.teismas.lt“ įgalioto asmens pasirašytą bet kokios rūšies procesinį dokumentą ir jo priedus, negali būti laikomas kaip skundo padavimas neįgalioto vesti bylą asmens. Juo labiau tai pabrėžtina ir atskirajame skunde pareiškėjui T. Š. traktuojant kaip savo atstovą ir patvirtinant jo atliktus veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.