- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2-959-759/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01144-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- J. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S. dėl išlaikymo nepilnametei P. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo, gyvenamosios vietos su ieškove ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo.
Šalys teismui pateikė šalių sudarytą taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad tokio prašymo pateikimo ir taikos patvirtinimo sąlygos bei iš to kylančios pasekmės šalims yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas, pateikta Taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu dėl jos sąlygų nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei ir atsakovui yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, jie laisva valia sutiko su taikos sutarties sąlygomis, kurios jas tenkina bei nepažeidžia viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, teismas tvirtina ieškovės E. D. ir atsakovo J. S. pateiktą taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), civilinę bylą Nr. e2-959-759/2020 nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalį, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir kuriai nors iš sutarties šalių nevykdant taikos sutarties, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti šį vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad šis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Šalių teismui pateikta taikos sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis, kurių esmė perkeliama į teismo nutarties rezoliucinę dalį.
Ieškovė E. D. pagal 2019 m. birželio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų apmokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos jos atžvilgiu nėra priteisiamos.
Už pareikštą ieškinį mokėtinas 124 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kaip minėta, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo, todėl 25 procentų dydžio žyminis mokestis, kurį sudaro 31 Eur, valstybės naudai priteistinas iš atsakovo J. S. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje teismas patyrė 15,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo J. S. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Patvirtinti ieškovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau kartu - šalys) 2020 m. sausio 10 d. sudarytą Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-959-759/2020, kuria šalys susitarė:
1. Atsakovas J. S. sutinka, kad nepilnametės dukters P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2. Kadangi ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra P. tarp šalių nėra, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nustatyti bendravimo tvarką yra būtina. Todėl nustatoma sekanti bendravimo tvarka: nepilnametė dukra P. turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsakovas J. S. prieš savaitę SMS žinute praneša ir susitaria su ieškove E. D. dėl planuojamo susitikimo su nepilnamete dukra P. Šalims yra žinomos LR CK 3.170 str. nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant ir kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauji jį auklėjant. Šalys nusistato sekančią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra P.:
2.1. Atsakovas J. S. su nepilnamete dukra P. nuotoliniu būdu (per Skype, Messenger programą) bendrauja trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku.
2.2. Nepilnametė dukra P. per vasarą ne mažiau kaip 4 savaites atostogauja su tėvu J. S.. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę tėvas praneša motinai SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 savaites.
2.3. Motinos dieną nepilnametė dukra P. švenčia kartu su motina.
2.4. Tėvo dieną nepilnametė dukra P. švenčia kartu su tėvu.
2.5. Nepilnametės dukros P. ligos atveju ją slaugo jos mama. Ieškovė E. D. informuoja dukros tėvą apie dukros ligą ir gydymą.
2.6. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamete dukra P. bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnametė dukra P. švenčia su mama, o poriniais - su tėvu. Konkretų nepilnametės dukros P. paėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 15 dienų SMS žinute.
2.7. Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai turės teisę švęsti su nepilnamete dukra P. jos gimtadienius (gimtadienio dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. vienais metais tėvui suteikiama teisė švęsti kartu su nepilnamete dukra P. gimtadienio dieną, o motinai - pirmą savaitgalį po gimtadienio, kitais metais priešingai - motinai suteikiama teisė švęsti kartu su nepilnamete dukra P. gimimo dieną, o tėvui - pirmą savaitgalį po gimtadienio. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 15 d. dienų SMS žinute.
2.8. Pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas antrą mėnesio penktadienį tėvas pasiima nepilnametę dukrą P. iš motinos namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. ir praneša vietą, kur bus su dukra P. savo bendravimo metu.
3. Atsakovas J. S. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).
3.1. Ieškovė E. D. pripažįsta, kad atsakovas J. S. teikė vaikui išlaikymą iki 2020 m. sausio 1 d. ir sutinka, kad išlaikymas vaikui būtų teikiamas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).
4. Turėtas bylinėjimosi išlaidas E. D. ir J. S. pasilieka kiekvienas sau ir nereikalauja viena iš kitos šalies turėtų teismo išlaidų atlyginimo. Pašto išlaidas įsipareigoja mokėti atsakovas J. S..
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu: 2019-06-13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) E. D. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
6. Šalys prašo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-959-759/2020 (buvęs c. b. Nr. e2-9149-759/2019) pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui J. S., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje „Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo" ir patvirtinti taikos sutartį.
7.1. Šios Taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią.
7.2. Šalims išaiškintos Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str., 294 str., t. y. rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė Taikos sutartį prijungiamas prie bylos; byla nutraukiama teismo nutartimi; nutartyje nurodomos teismo tvirtinamos šalių Taikos sutarties sąlygos.
8. Šalys įsipareigoja sąžiningai vykdyti šios Taikos sutarties sąlygas.
9. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo galią. Jei viena iš šalių nevykdo teismo patvirtintos Taikos sutarties, kita iš šalių įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.
10. Šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus patvirtinti šią Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį.
11. Ši Taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais: vienas - Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams, po vieną - Ieškovei ir Atsakovui.
Civilinę bylą Nr. e2-959-759/2020 pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukti.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 31 Eur (trisdešimt vienas euras) žyminį mokestį ir 15,42 Eur (penkiolika eurų 42 ct) pašto išlaidas, viso: 46,42 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 42 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.