- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- TS-81-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- T. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-160 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria T. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir T. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis pakeista ir T. J. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
T. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 14 d. (įskaičius 4 mėnesius ir 1 dieną), neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 10 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos.
Komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-160 nuteistajam T. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis T. J. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 58-160 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis. Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, kuris gali būti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobūdžio pakeitimų. Todėl skundžiamam Komisijos nutarimui yra taikytini ir reikalavimai, suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, pagal kurį, sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis.
Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisija nutarime pažymėjo, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neišreiškė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, nors su darbu susiję įpareigojimai padėtų valdyti aktualius kriminogeninius veiksnius, tokius kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, darbinės patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbą, ir toliau išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui. Negalima sutikti su skundžiamo nutarimo teiginiais apie „lėšų tvarkymo įgūdžių stoką, gyvenimo stilių ir draugus, darbinę, mąstymo ir elgesio problemines sritis“, nes jis laisvės atėmimo bausmę atlieka 8 metus ir 3 mėnesius, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, gyvenimo stilius ir draugai, įdarbinimas yra priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties. Nuteistasis skunde atkreipia teismo dėmesį, kad mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu metu negali mokytis ir dirbti, be kita ko, Vilniaus pataisos namai neturi galimybių aprūpinti apmokamu darbu pagal jų turimas specialybes ir išsilavinimus. Vilniaus pataisos namų teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami bet kokie darbai, taigi nėra jokių sąlygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siūlymas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo metu jis yra atsidaręs individualią įmonę, dirba savarankiškai. Jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, visos bausmės atlikimo laikotarpį nei Marijampolės, nei Vilniaus pataisos namų direktoriai jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai, už nepriekaištingą elgesį jis yra skatintas net 12 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės rodo, jog jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių.
Komisijos nutarime minėtoms psichologinėms įžvalgoms dėl nusikalstamo elgesio, rizikos įvertinimui ir elgesiui būdingiems bruožams, asmenybės bruožų tyrimams yra naudojamos metodikos, kurios leidžia nustatyti asmens kompulsyvumą, šizoidiškumą ir kt. Kita vertus, nuteistasis skunde teigia, kad apibūdinant jo psichologinę įžvalgą, viename sakinyje pateikti prieštaringi vertinimai, kurie rodo Komisijos piktnaudžiavimą padėtimi. Nuteistojo manymu, Komisija, teikdama psichologinę įžvalgą, praleidžia sąvokų apibrėžimus, jo neigiamus bruožus apibūdinantys veiksniai yra išvados rengėjų subjektyvus situacijos vertinimas, neišnagrinėjus visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos išvardytoms problemoms, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos.
Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas BVK 164 straipsnyje ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas pagrindu skundžiamo nutarimo panaikinimui. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali doktrina teigia, kad „teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos“. Nuteistojo teigimu, Komisija ir įkalinimo įstaigos administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Pavyzdžiui, kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kai buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rezultatas pasikeitė.
Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos nutarime nurodytu teiginiu, kad „paskutinė nusikalstama veika įvykdyta organizuotoje grupėje, kaltę pripažino iš dalies, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, nepalankus gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios praeities“. Šis teiginys, kad jis dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, yra melagingas. Aplinkybė, kad jis kategoriškai ginčija savo veiksmų teisinį kvalifikavimą, nėra ir negali būti Komisijos nagrinėjimo dalyku. Melagingų duomenų pateikimas skundžiamame Komisijos nutarime yra Komisijos šališkumo įrodymas, todėl tai laikytina skundžiamo nutarimo negaliojimu pagrindu. Komisija neskyrė pakankamai dėmesio taikyti jam lygtinį paleidimą ir išėjo už suteiktų įgaliojimų ribų, pasisakydama priešingai įstatymo nuostatoms. Tezės apie pakartotinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimą, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu, kadangi minėtas aplinkybes jau yra įvertinęs teismas skirdamas bausmę, o pakartotinis aplinkybių vertinimas yra baudimas antrą kartą.
Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomo nusikaltimo prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimo sunkumą. Bausmės dydis sudarė daugiau nei trečdalį jo pragyvento gyvenimo laiko, todėl buvo tinkama pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du sūnus, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas laivėje bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, padės sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams. Iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 4 metai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nes jis nebūtų išlaikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 8 metų ir 6 mėnesių laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su T. J. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-160 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju T. J. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 58-160 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad T. J. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaičius, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad T. J. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis ir tai, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 171–172).
Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-148 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai E. T. ir D. Ž., turintys reikiamą išsilavinimą, kvalifikacinį laipsnį. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo T. J. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo, ar kad Komisija piktnaudžiavo padėtimi (buvo šališka).
Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. T. J. iš viso teistas 4 kartus, iš kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – nužudymas, plėšimas, turto prievartavimas, todėl jo elgesiui nustatytinas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Pastebėtina, kad ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimas T. J. elgesio nepakeitė ir teigiamos įtakos nepadarė, nes jis ir toliau nusikalto. Pagrindą taip manyti sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžio paskelbimo ir pripažinus T. J. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, jam suėmimas skirtas tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams – 2013 m. sausio 22 d., o per šį laikotarpį T. J. įvykdė naujas nusikaltimas veikas, o tai charakterizuoja jį neigiamai. Nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas pripažinimas / nepripažinimas (dalinis pripažinimas) nėra esminė aplinkybė, apsprendžianti lygtinio paleidimo taikymą ar netaikymą. Pastebėtina, kad Komisija, priimdama nuteistajam nepalankų sprendimą, rėmėsi ne vien jo pozicija dėl nusikalstamų veikų, o anksčiau išvardytų aplinkybių visuma.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti T. J. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tai, kad nuteistasis T. J. per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas 12 kartų ir nėra baustas drausmine tvarka, nenustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumai, taip pat tai, kad T. J. bendrauja su šeimos nariais, palaiko glaudžius ryšius, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyventų su šeima, kad yra stebimas nuoseklus disciplinuotas nuteistojo elgesys, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. spalio 6 d. dalyvavo įvairiose programose kaip „Streso mažinimo ir reabilitacijos kursų“, „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Relaksacija“, „Meno terapijos“ užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėje „Aplankyk kalinį“, „Nuteistųjų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, psichologo vykdytoje smurto prevencijos programoje, tačiau, atsižvelgus į dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių Socialinio tyrimo išvadoje, matyti, kad T. J. turi daug tobulintinų sričių, o tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, susipažinęs su asmens byloje užfiksuotais duomenimis, pažymi, kad T. J. yra vidurinio išsilavinimo, turi įgijęs nemažai kvalifikacijų (orientuotas profesinių kvalifikacijų įgijimui): 2014 m. įgijo siuvėjo kvalifikaciją, 2015 m. – apdailininko, 2016 m. – ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, 2017 m. – suvirintojo elektra rankiniu būdu, 2020 m. – tekintojo, 2021 m. – mūrininko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Kita vertus, T. J. nors ir tikslingai dalyvavo pirmiau paminėtose socialinio užimtumo priemonėse ir yra įgijęs nemažai profesinių kvalifikacijų, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Nuteistasis skunde teigia, kad negalima sutikti su jį apibūdinančiais Komisijos teiginiais apie lėšų tvarkymo įgūdžių stoką, gyvenimo stilių ir draugus, darbinę, mąstymo ir elgesio problemines sritis. Nuteistasis skunde teigia, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka 8 metus ir 3 mėnesius, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“ tokios kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, gyvenimo stilius ir draugai, įdarbinimas yra priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties. Nuteistojo teigimu, mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu metu negali mokytis ir dirbti, Vilniaus pataisos namai neturi galimybių aprūpinti apmokamu darbu pagal jų turimas specialybes ir išsilavinimus.
Pažymėtina, kad būtent nemažą dalį dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali koreguoti, taip juos mažindamas, sudaro su darbine veikla sietinos aplinkybės kaip oficialios darbinės patirties stygius; neigiamas požiūris į darbą; prasta finansinė padėtis, lėšų valdymo sunkumai, o tai kartu tiesiogiai siejasi su nusikalstamo modelio (turtinių nusikaltimų) dalimi, nusikalstamos elgesio pasireiškimu. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojamos nuostatos, neva pataisos įstaiga neužtikrina jam tinkamo darbo, nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą dirbti pataisos įstaigoje, nepaisant to, kad tuo metu nėra laisvų darbo vietų, o ne vien tik pasyviai laukti iš pataisos įstaigos administracijos pasiūlymų dėl darbo. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad T. J. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. spalio 20 d. išduotą pažymą apie galimybę jį įdarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pažymėtina, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad T. J. 2020 m. rugsėjo 22 d. yra išreiškęs sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau nėra duomenų, ar nuteistajam buvo pasiūlyta konkreti darbo vieta, ar tai, jog pats T. J. būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl poreikio įsidarbinti laisvose darbo vietose. Maža to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu, jis, būdamas pataisos namuose, nesutiktų dirbti tvarkiniu, virtuvės darbininku, maisto dalintoju, siuvėju, suvirintojų, dėl, jo paties nuomone, žeminančio darbo pobūdžio. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis BVK 130 straipsnio 1 dalies nuostata, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Todėl negalima sutikti su nuteistojo T. J. teiginiu, kad mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu metu negali mokytis ir dirbti (mokydamas ir dirbdamas asmuo siekia skirtingų tikslų). Pats T. J., praėjus 8 metams nuo bausmės atlikimo pradžios, nesikreipė į administraciją dėl galimybės įsidarbinti, taip nebandė net rodyti savo teigiamo požiūrio į darbą. Taigi, nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nėra matoma T. J. pažanga (pastangų dėjimas) siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje. T. J. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui ir tai, kad pasak T. J., jis yra atsidaręs individualią įmonę, dirba savarankiškai, gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. Pagrindą tokiai išvadai daryti sudaro šios aplinkybės, kad tik Socialinio tyrimo išvados surašymo dieną Vilniaus pataisos namuose 2022 m. gegužės 31 d. gautas T. J. prašymas leisti užsiimti individualia veikla (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 86–87) ir „Sodra“ duomenys, pagal kuriuos, T. J. tik nuo 2022 m. birželio 23 d. verčiasi individualia veikla, t. y. itin trumpą laiką.
Būtent nuosekli oficialios darbinės patirties stoka, neigiamas požiūris į darbą, prasta finansinė padėtis ir lėšų valdymo sunkumai sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos T. J. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad T. J. yra įgijęs įvairių rūšių kvalifikacijas, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis išnaudojo visas galimybes bandydamas įsidarbinti, o jo nedarbą pataisos įstaigoje lėmė tik nuo jo nepriklausančios aplinkybės ir kad jis deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties. Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.
Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į nusikalstamumą. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad, svarstant T. J. pateiktą prašymą perkelti į Marijampolės pusiaukelės namus, prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad T. J. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, bausmę pataisos namuose atlieka antrą kartą, tai rodo, kad nuteistasis nėra rimtai motyvuotas keisti savo požiūrį į gyvenimą, jį taisyti, taip pat rodo jo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis nuo bausmės pradžios pataisos namuose nedirba; neturi motyvacijos keistis ir kuo greičiau savarankiškai atlyginti turimas skolas ir nėra pakankamai motyvuotas darbui, o gyvendami Pusiaukelės namuose nuteistieji turi užsitikrinti legalų pajamų šaltinį, kad galėtų save išlaikyti. Nutarime konstatuota, kad nurodytos aplinkybės rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą ir tai, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pakeitęs savo elgesį, kas leistų tikėti, kad jis laikysis nustatytų taisyklių, paminėti faktai leidžia teigti, kad jis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 45–47).
T. J. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien to, kad T. J. yra įgijęs keletą kvalifikacijų, nėra baustas drausmine tvarka, skatintas 12 kartų per laisvės atėmimo bausmės atlikimą, nepakanka, kad T. J. būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo nenubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, t. y. kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.
Komisija, spręsdama klausimą dėl T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: tai – gyvenimo stiliaus ypatumai (komunikacija su nusikalstamą patirtį turinčiais asmenimis, nusikaltimai vykdomi bendrininkų grupėse); nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos; objektyvaus savi–vaizdžio stoka; impulsyvumas; agresyvus elgesys; savitvardos bei savikontrolės stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones bei laikytis nustatytų taisyklių. T. J. stokoja poreikio save identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus; stebimas polinkis dėl kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuteistasis linkęs labiau prisitaikyti prie supančios aplinkos, nei reikšti savo poziciją ar atstovauti savo interesams. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nors nuteistasis bendravimo situacijose išlieka mandagus, atidus, geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, nevengia išsakyti savo pozicijos, tačiau informaciją, susijusią su praeities ir pastarojo nusikaltimo aplinkybėmis, priežastimis bei detalėmis, linkęs teikti gan selektyviai, nutylėti ar pateikti subjektyvius paaiškinimus. Analizuojant jo kriminalinę patirtį, galima įžvelgti T. J. būdingą impulsyvų elgesį, nepakankamą gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimąsi į asmeninių poreikių ar asmeninės gerovės siekimą. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, T. J. mąstymo ir elgesio ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra identifikuojami, kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. J. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 84), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika išlieka vidutinė (atlikus vertinimą svarstant jo galimą perlėkimą į Pusiaukelės namus, taip pat 2022 m. balandžio 29 d. atlikus Socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-118 dėl pakartotinio svarstymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus (asmens bylos I tomas I dalis b. l. 160–170)), todėl dar yra tobulintinų sričių.
Šiame kontekste nesutiktina su nuteistojo skundo teiginiu, kad kalinimo metu nuolat buvo nustatinėjama jo pakartotinio elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, o tik perkėlus į Vilniaus pataisos namus, rezultatas pasikeitė. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės pataisos namuose buvo atliktas pirminis T. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinio įvertinimo metu 2020 m. sausio 23 d. Marijampolės pataisos namuose nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi, t. y. vidutinė. 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastebėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos rekomendacijomis, perkeltiems į kitas pataisos įstaigas, be kita ko, turi būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai.
Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad T. J. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatas, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio T. J. skundo argumentai, kad lygtinis paleidimas įvardijamas nuteisto asmens teise, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 58-160 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo T. J. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Teismas atsižvelgia ir į tai, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (4 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis T. J. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pagrindą manyti, kad T. J. elgesys nėra nepriekaištingas sudaro ir asmens byloje esantys naujausi duomenys apie 2022 m. birželio 16 d. užfiksuotą galimą nuteistojo T. J. drausmės pažeidimą (asmens bylos III tomas II dalis b. l. 92).
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga T. J. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ar be jos. Todėl Komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 58-160, kuriuo atsisakyta taikyti T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-160 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. J..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.