- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- I-222-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 10 05 sprendimo Nr. N-(1.10.)-74-36-07 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2005 09 28 pareiškimą/prašymą (papildytą 2005 09 30) dėl advokato pakeitimo, bei prašymą dėl teisės akto teisėtumo tyrimo atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2007 10 05 sprendimu Nr. N-(1.10.)-74-36-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. K. nutraukimo“ nusprendė netenkinti 2005 09 28 pareiškėjo G. K. prašymo pakeisti advokatą A. K. ir nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą G. K. pagal 2007 07 05 sprendimą Nr. 68 (b. l. 3-5).
G. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 162-165), kuriais prašo panaikinti Tarnybos 2007 10 05 sprendimą Nr. N-(1.10.)-74-36-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. K. nutraukimo“ ir įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2005 09 28 pareiškimą/prašymą (papildytą 2005 09 30) dėl advokato A. K. pakeitimo.
Šalies argumentai
Papildomai 2008 02 11 pateiktu prašymu prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) dėl norminių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, teisėtumo tyrimo (b. l. 44-45).
Pareiškėjas 2008 02 11 taip pat pateikė teismui paaiškinimus prie 2007 11 22 paduoto skundo, prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kitus prašymus (b. l. 46-51).
Prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar teisingumo ministro 2005 04 27 įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9 punktu, teisingumo ministro 2005 04 05 įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (ir kitų tarnybų) nuostatų 7.16 punktu reglamentuojama advokatų antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarka neprieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 str. nuostatoms; ar teisingumo ministro 2005 04 27 įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9 punkte reglamentuojamas privalomas advokatų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymas neprieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymui (toliau – ir VGTPĮ), Advokatūros įstatymo 5 str. 1, 3 p., 21 str.; ar teisėta teisingumo ministro 2005 04 27 įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9 punktu nustatyta privaloma advokatų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąlyga, reglamentuojanti advokatų antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarką; ar ministro 2005 04 27 įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintą „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinę sutartį“ teisingumo ministras patvirtino suderinęs su Lietuvos advokatūra, kaip nustatyta VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.; prašyti ištirti teisėtumą Tarnybos advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, partnerystės sutarties ir jos nuostatų, reglamentuojančių antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarką.
Teismo posėdyje pareiškėjas žodžiu prašė kreiptis į LVAT ir dėl teisingumo ministro įsakymu pakeistų minėtų teisės aktų normų teisėtumo tyrimo (galiojančių šiuo metu).
Žemesnės instancijos teismas
Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2007 09 06 LVAT priėmė sprendimą Nr. A2-715/2007 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-776-19/2006), kuriuo panaikino Tarnybos 2005 10 26 sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus ir įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti G. K. 2005 09 28 prašymą (papildytą – 2005 09 30) dėl advokato A. K. pakeitimo.
Tarnyba priėmė 2007 10 05 sprendimą Nr. N-(1.10.)-74-36-07 (pateikdama jį kaip teismo sprendimo įvykdymą), kuriuo nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2005 07 05 sprendimą. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Paaiškina, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu buvo nevykdomas teismo sprendimas. Advokato pakeitimo ir antrinės teisinės pagalbos nutraukimo klausimų išsprendimo pagrindai yra visiškai skirtingi. Tarnyba privalėjo spręsti tą klausimą, kurį spręsti jai pavedė teismas, o ne spręsti dėl teisinės pagalbos nutraukimo. Šiuos klausimus reguliuoja skirtingos įstatymo normos. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 str. 6 d.).
Paaiškina, kad skundžiamame sprendime nurodyta komisija, kuriai įstatymas nesuteikia kompetencijos tikrinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę. Remiasi VGTPĮ 10 straipsniu ir paaiškina, kad advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra. Dėl to teisingumo ministras turi patvirtinti atitinkamas taisykles, kurios dar nėra patvirtintos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Tarnybos organizuotas paskirto pareiškėjui advokato antrinės teisinės pagalbos kokybės įvertinimas pareiškėjo atžvilgiu yra diskriminacinis, nes tai buvo vienintelis atvejis.
Pareiškėjo nuomone, antrinės teisinės pagalbos nutraukimu Tarnyba dangstė proteguojamą advokatą. Tarnybos sprendimu tiesiog išvengta teismo sprendimo įvykdymo. O tokiu atveju reikėtų įvertinti paskirto advokato veiksmus. Pareiškėjo nuomone, advokatas turi eilę privilegijų, tuo tarpu jo veikla nekontroliuojama. Teisinės pagalbos institucijos veikla yra ydinga. Mano, kad teisingumo ministro 2008 07 30 įsakymu Nr. 1R-317 padėtis dar pabloginta. Dėl to Tarnybos advokatai teikia teisinę pagalbą netinkamai. Teigia, kad trejus metus nuo Tarnybos įsteigimo advokatų veikla buvo neteisėta, nes jie nebuvo apsidraudę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat mano, kad nustatyta netinkama advokatų parinkimo į Tarnyba tvarka. Nesutinka ir su teisiniu reguliavimu, kuris numato, kad advokatas gali neteikti pagalbos, jeigu pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas neperspektyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde, patikslintame skunde, prašyme dėl norminio administracinio teisės akto tyrimo ir jo rašytiniame paaiškinime išdėstytus argumentus ir reikalavimus ir prašė skundo reikalavimus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) reiškiamas nesutikimas su skundu. Atsiliepime paaiškina, kad Tarnyba 2005 06 27 gavo G. K. prašymą Nr. 68 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2005 07 05 priėmė sprendimą Nr. 68 suteikti antrinę teisinę pagalbą G. K. 2005 07 12, gavusi prašymą dėl advokato V. M. pakeitimo, 2005 07 12 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. 4 dėl advokato V. M. pakeitimo advokatu A. K. Tarnyba, gavusi advokato A. K. pranešimą Tarnybai ir 2005 10 16 antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatų sudarytos komisijos išvadą „Dėl G. K. pareiškimo“, 2005 10 26 priėmė sprendimą Nr. 12 „Dėl advokato pakeitimo pagal pareiškėjo G. K. prašymą“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 09 06 nutartimi panaikino 2005 10 26 Tarnybos sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus ir įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti 2005 09 28 G. K. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba, vykdydama LVAT nutartį, iš naujo išnagrinėjo 2005 09 28 pareiškėjo prašymą, 2005 09 15 advokato A. K. pranešimą, Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros sudarytos komisijos 2005 10 16 išvadą dėl G. K. pareiškimo. Paaiškina, kad Tarnyba nustatė akivaizdų G. K. piktnaudžiavimą materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei tai, kad pareiškėjas reikalavo iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, vadovaudamasi VGTPĮ 1 str. 1 d., 3 str., 23 str. 1 d. 6 p., 2007 10 05 priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą G. K. pagal 2005 07 05 sprendimą Nr. 68. Nutraukus antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą negalėjo būti tenkinamas. Vadovaujasi LVAT 2007 07 19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-714/2007.
Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas netenkinamas.
Skundžiamas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 10 05 sprendimas Nr. N-(1.10)-74-36-07 (b. l. 3-5, 16-18). Šiame sprendime be kitų dalykų pasakyta, kad juo vykdoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 09 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 ir iš naujo nagrinėjamas 2005 09 28 pareiškėjo G. K. prašymas dėl advokato A. K. pakeitimo (turėjo būti ne nutartis, o sprendimas).
Tarnyba sprendime remiasi advokato A. K. 2005 09 15 pranešimu, kuriame advokatas išdėstė teisinės pagalbos teikimo G. K. aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti advokato parengtą procesinį dokumentą ir pateikti jį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, motyvuodamas tuo, kad reikia iš karto kreiptis į teismą.
Šį advokato pranešimą ir pareiškėjo prašymą nagrinėjo ir Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros sudaryta komisija, kuri nustatė, kad pareiškėjas nepateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai advokato surašyto pareiškimo, trukdė advokatui A. K. imtis ekonomiškiausių pareiškėjo interesų gynybos būdų taikymo, nurodė advokatui, kokius įrodymus rinkti, ką nurodyti bylos šalimis. Advokatų kontoros sudaryta komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba ir savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Sprendime išdėstomi motyvai, nurodoma, kad G. K. pats, teikdamas 2005 06 27 prašymą, nurodė, kad teisinė pagalba jam reikalinga atstovauti neteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose dėl sveikatai padarytos žalos atlygimo, o prireikus – ir teisme. Dėl to padaryta išvada, kad pareiškėjas, atsisakydamas kreiptis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, nurodydamas advokatui, kaip jis turi teikti teisinę pagalbą, piktnaudžiauja teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remiasi VGTPĮ 23 str. 1 d. 6 p. ir nutaria nutraukti teisinės pagalbos teikimą G. K. Sprendimo nusprendžiamojoje dalyje 1 punkte pasakyta, kad netenkinamas 2005 09 28 pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą A. K. ir nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas G. K. pagal 2007 07 05 sprendimą Nr. 68 (turėtų būti 2005 07 05 sprendimas Nr. 68).
Pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodo tai, kad šiuo sprendimu neįvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 09 06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-715/2007, nes teismas nurodė išnagrinėti pareiškėjo 2005 09 28 G. K. prašymą iš esmės. Dėl to, pirmiausiai teismas vertina, ar skundžiamas sprendimas yra minėto LVAT sprendimo įvykdymas. Tokiu atveju būtina atsižvelgti ir į administracinių teismų sprendimų vykdymo tvarką, kuri nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 97 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekse, į kurį nukreipia ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis. ABTĮ 97 straipsnyje „Sprendimo vykdymas“ nustatyta: „Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui (1 dalis). Jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti teismo antstolių kontorai prie apylinkės teismo pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (2 dalis)“.
Kadangi pareiškėjas nenurodė, kad jis nuo nurodyto LVAT sprendimo įvykdymo termino pabaigos kreipėsi dėl LVAT sprendimo priverstinio įvykdymo, t. y. dėl vykdomojo rašto išdavimo, daroma išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais pripažįsta, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu LVAT 2007 09 06 sprendimas buvo įvykdytas. Jeigu LVAT sprendimas, pareiškėjo nuomone, buvo neįvykdytas, pareiškėjas turėjo galimybę nuo 2007 10 07 kreiptis dėl sprendimo priverstinio vykdymo, t. y. kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Vietoj to pareiškėjas 2007 11 22 padavė teismui skundą dėl Tarnybos 2007 10 05 sprendimo nuginčijimo. Dėl to pareiškėjo patikslinto skundo argumentai, kad LVAT sprendimas nebuvo įvykdytas, yra nepagrįsti. LVAT sprendime nebuvo nurodyta, kokį sprendimą privalo priimti Tarnyba, o buvo nurodyta tik išnagrinėti pareiškėjo 2005 09 28 prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu išnagrinėtas pareiškėjo 2005 09 28 prašymas dėl advokato pakeitimo, nes sprendimo nusprendžiamojoje dalyje į šį prašymą atsakyta – priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo G. K. prašymo pakeisti advokatą. Sprendimo aprašomojoje dalyje taip pat nurodyta, kad šiuo sprendimu nagrinėjamas pareiškėjo 2005 09 28 prašymas. Visai kitas klausimas yra tai, kad pareiškėjo netenkina šis sprendimas ir jis sprendimą skundžia teismui, todėl teismas ir nagrinėja klausimą, ar skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises arba įstatymų saugomus interesus.
Įvertinus pareiškėjo skundo, patikslinto skundo ir rašytinių paaiškinimų argumentaciją, galima padaryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės neskundžia tos sprendimo dalies, kuria jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2005 07 05 sprendimą Nr. 68. Vienintelis pareiškėjo nurodomas argumentas dėl teisinės pagalbos nutraukimo yra tai, kad teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, siekiant išvengti pareigos kontroliuoti teisinės pagalbos teikimo kokybę vykdymo bei vengiant LVAT sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas daug dėmesio skiria vidinei Tarnybos veiklai, advokatų parinkimo klausimams, jų darbo vertinimo klausimams ir net jų civilinės atsakomybės draudimui. Šie argumentai negali būti vertinami pareiškėjo keliamo ginčo ribose, nes pareiškėjas pagal ABTĮ 5 straipsnio nuostatas gali ginti tik savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Pasisakydamas visais Tarnybos veiklos klausimais, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kuri iš jo nurodomų aplinkybių galėjo turėti ar turėjo tiesioginės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teisės aktais pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl teismas nevertina tų pareiškėjo argumentų, kurie susiję su Tarnybos veiklos organizavimo klausimais.
Kaip buvo nurodyta ir LVAT 2007 09 06 sprendime (administracinė byla Nr. A2-715/2007), ginčas vyko dėl pareiškėjo 2005 09 28 prašymo pakeisti advokatą kitu advokatu, o advokato pakeitimo atvejai nustatyti VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalyje. LVAT sprendime nurodyta, kad atsakovas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą, ir turėjo patikrinti, ar yra įstatyme numatyti pagrindai advokatui pakeisti ir priimti atitinkamą sprendimą.
Todėl teismas atsižvelgia į LVAT sprendimo nuostatas ir skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina, vadovaudamasis VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tuo pačiu teismas pasisako dėl to, kad pareiškėjas skundo negali grįsti tuo motyvu, kad skundžiamu sprendimu neišspręstas advokato A. K. prašymas. Šio advokato prašymo išsprendimas ar neišsprendimas gali liesti tik advokato teises ar įstatymu saugomus interesus, todėl ir ginčyti sprendimą nurodytu pagrindu gali tik pats advokatas.
Tarnyba skundžiamu sprendimu išnagrinėjo G. K. 2005 09 28 prašymą (b. l. 26-29), kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti advokatą A. K. . Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad advokatas netinkamai teikė teisinę pagalbą, neatliko tam tikrų veiksmų, kuriuos, pareiškėjo manymu, privalėjo atlikti, kad kilo interesų konfliktas, nes advokatas asmeniškai suinteresuotas gauti privalumus, kuriuos suteikia jo statusas.
Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nustatė: „Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.“ Tokia pati Įstatymo nuostata galioja ir šiuo metu (VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalis).
Skundžiamame sprendime nėra nurodomi motyvai ir argumentai, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą ir kurie atitiktų VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalyje nurodytus galimus advokato pakeitimo pagrindus ir netgi nėra nuorodos į VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalį. Iš esmės atsisakymas pakeisti advokatą grindžiamas tuo, kad Tarnyba nustatė, jog yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kuris numatytas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Dėl nurodytos priežasties nėra galimybės nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu atsisakyta pakeisti advokatą – ar nėra nustatytas interesų konfliktas, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Antra vertus, ir pareiškėjo 2005 09 28 prašymas pakeisti advokatą grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie tapo pagrindu nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą – advokatas savo pareigas atliko netinkamai (nebuvo teisinės pagalbos nepertraukiamumo, nerinkti reikalingi įrodymai ir pan.), ir tuo, kad advokatas neteisingai nurodė kreiptis į ikiteisminę ginčus nagrinėjančią instituciją. Šiuos teisinius pareiškėjo argumentus Tarnyba skundžiamame sprendime nagrinėjo.
Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas teigti, kad ginčijamas sprendimas toje dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tačiau panaikinus tą sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo 2005 09 28 prašymas pakeisti advokatą, bet palikus galioti to paties sprendimo dalį, kuria nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas G. K. pagal 2007 07 05 sprendimą Nr. 68 (turėtų būti: „2005 07 05 sprendimas Nr. 68“), pirmosios sprendimo dalies panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių, kadangi nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2005 07 05 sprendimą Nr. 68, nebūtų galima nagrinėti klausimo dėl advokato pakeitimo – pagal minėtos VGTPĮ 18 straipsnio „Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka“ 6 dalies nuostatas klausimas dėl advokato pakeitimo gali būti svarstomas tik tokios pagalbos teikimo metu. Taigi, panaikinus sprendimo nusprendžiamosios dalies 1 punktą „Netenkinti 2005 09 28 pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą A. K.“ ir perdavus šį klausimą nagrinėti iš naujo, pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomi interesai vis tiek nebus apginti, nes jau nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Pirmiau minėta, kad pareiškėjas iš esmės neišsako beveik jokių argumentų ir motyvų (išskyrus pirmiau paminėtus), jog jam neteisėtai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tuo tarpu šis pagalbos teikimas jam nutrauktas remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis (taip nurodyta sprendime). Skundžiamame sprendime nurodytos ir faktinės aplinkybės, kurios nulėmė tokią išvadą. Pareiškėjas nesutiko su advokato pasirinktu teisinės gynybos būdu ir siūlė savąjį. Teismas nevertina, kuris iš pasirinktų būdų buvo teisingesnis, nes, jeigu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, reiškia, kad jam buvo būtini teisininko patarimai. Gavęs tokią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjas nesutiko su advokato teisine pozicija ir turėjo aiškiai išreikštą savo poziciją (ką patraukti bylos šalimis, kokius įrodymus ir kaip reikia surinkti, kur kreiptis su reikalavimu). Tai rodo, kad teisinė pagalba pareiškėjui iš esmės ir nebuvo reikalinga, nes pareiškėjas, jo manymu, geriau žinojo, kaip ginti savo teises. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neteikia techninių dokumentų surašymo ir pareiškėjo nurodytų įrodymų išreikalavimo paslaugų, o teikia teisinę pagalbą (galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Dėl piktnaudžiavimo savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis konstatavimo pareiškėjas jokių argumentų neišsako. Priešingai, pareiškėjas iki šiol mano, kad jis geriau žinojo, kaip turėjo būti ginamos jo teisės.
Pareiškėjas aiškina, kad nepagrįstai buvo sudaryta Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros komisija, kurios išvadomis remiamasi sprendime, tačiau nenurodo, kad ši komisija būtų nustačiusi kokius nors tikrovės neatitinkančius faktus, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Joks teisės aktas nedraudžia nagrinėjant asmenų prašymus ar skundus sudaryti Tarnybos viduje komisijas, kurios pateiktų rekomendacijas, vertintų asmenų skundų pagrįstumą. Pareiškėjo išsakomiems argumentams dėl sprendimo dalies, kuria nutrauktas teisinės pagalbos teikimas, gali būti priskiriami ir tokie argumentai: sprendimas priimtas siekiant išvengti pareigos kontroliuoti teisinės pagalbos teikimo kokybę vykdymo bei vengiant LVAT sprendimo įvykdymo. Dėl LVAT sprendimo vykdymo jau pasisakyta anksčiau – šis sprendimas įvykdytas. Tačiau kitas pareiškėjo argumentas yra abstraktus, iš esmės tai tik prielaida, be to, susijęs su Tarnybos vidaus darbo tvarka. Teisinės pagalbos teikimo kokybės tikrinimas yra atliekamas vadovaujantis VGTPĮ nuostatomis (tuo metu – Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ir tokio tikrinimo procedūros, jų atlikimas ar neatlikimas, negali būti siejami su teisinės pagalbos nutraukimu konkrečiam asmeniui.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė kitokio savo teisių gynybos būdų, nei jam siūlė advokatas, net konkrečiai nurodinėjo, kaip reikia ginti jo teises, kas patvirtina tik tai, kad, pareiškėjo nuomone, jis geriau nusimano teisiniuose klausimuose nei advokatas. Antrinės teisinės pagalbos teikimas ir buvo nutrauktas dėl to, kad Tarnyba nustatė, jog pareiškėjas nesutinka su advokato pasirinkta teisine pozicija, kas pagrįstai buvo įvertinta kaip piktnaudžiavimas savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas neginčija to, kad jis nesutiko su advokato pozicija (2008 02 11 teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai), taigi skundžiamame sprendime faktinės aplinkybės, kurios nulėmė teisinės pagalbos nutraukimą, išdėstytos teisingai.
Dėl to, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir argumentai dėl tos sprendimo dalies, kuria nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo yra nepagrįsti, šioje dalyje Tarnybos sprendimas paliekamas galioti, ištaisant rašymo apsirikimą dėl sprendimo Nr. 68 datos (šis sprendimas yra prijungtoje Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byloje Nr. A(9)-126, l. 36).
Dėl prašymo ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą.
Šis ginčas yra analogiškas ginčui, kurį nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-776-19/2006) ir kuris buvo išspręstas minėtu LVAT 2007 09 06 sprendimu administracinėje byloje Nr. A2-715/2007. LVAT sprendime pasisakyta dėl tų pačių norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo, t. y., kad šie teisės aktai netaikytini sprendžiant ginčą šioje byloje ir todėl prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų - teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.9 punkto ir teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 7.16 punkto teisėtumą - atmestinas, kadangi šie teisės aktai netaikytini sprendžiant ginčą (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjo žodžiu išsakytas prašymas kreiptis su prašymu į LVAT ištirti ir nurodytų teisės aktų pakeitimų teisėtumą negali būti tenkinamas dėl tos pačios priežasties ir dėl to, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas tokie prašymai teismui gali būti paduodami tik raštu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., ir 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 10 05 sprendimo Nr. N-(1.10.)-74-36-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. K. nutraukimo“ nusprendžiamojoje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą - vietoje: „pagal 2007 07 05 sprendimą Nr. 68“ įrašyti: „pagal 2005 07 05 sprendimą Nr. 68“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.