- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-541-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20100-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, nuteistajam S. R., nuteistojo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. S. R. paskirtą arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 14 d. 21.55 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 14.53 val. (dvi dienos). Vadovaujantis BK 72² straipsniu, S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. S. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.24 promilių girtumas), sugyventinei L. S. nuėjus miegoti, ant jos užkėlinėjo kojas, L. S. kojas nustūmus, S. R. tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai tris kartus į dešinę ausį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Iš apeliacinio skundo turinio seka, jog nuteistasis S. R. alternatyviai prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, arba 2) paskirti jam švelnesnę bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti viena trečiąja dalimi. Apeliantas nurodo, jog jis yra apkaltintas tuo ko nėra padaręs, mano, jog byloje yra neaiškių aplinkybių. Nesutikdamas su skirta arešto bausme, mano, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant S. R. viešuosius darbus. Pažymi, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso, o apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjos prašymą bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. R. ir jo gynėja advokatė D. Kisinienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliantas, nenurodydamas jokių motyvų ir argumentų, mano, jog jo kaltė nėra įrodyta. Taip pat mano, jog jam skirta bausmė yra per griežta, o bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam viešuosius darbus. Be to, mano, jog skirtina bausmė jam turi būti mažintina taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai S. R. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
8. Apelianto skundo argumentai grindžiami iš esmės jo nesutikimu su nuosprendyje atliktu įrodymu tyrimu, duomenų vertinimu, teigiant, jog jis nuteistas dėl to ko nėra padaręs. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, patvirtina, jog tokia apelianto pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusiosios L. S., liudytojo (policijos pareigūno) D. K. parodymams, BIRT ataskatų žiūryklės duomenims, apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims iš vaizdo įrašo įvykio vietoje, todėl nuteistojo S. R. kaltės neigimas vertintas kaip siekis išvengti atsakomybės.
9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. R. neneigė, jog jis gyvena kartu su drauge L. S.; kaltinime nurodytu laiku į butą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau jis nežino, dėl ko ir kas ją iškvietė, dėl kokios priežasties nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, pasakyti negalėjo. Tačiau tvirtino, jog jis ant L. S. jokios kojos nekėlė, prieš ją jokio smurto nenaudojo (b. l. 41). Panašios pozicijos apeliantas laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, jog jis buvo neblaivus, nieko neatsimena. Tačiau vis tik neatmetė galimybės, jog galėjo būti taip, kad jis iš tiesų trenkė nukentėjusiajai.
10. Nors kaltinamasis (nuteistasis) S. R. kaltę neigė, apylinkės teismas, tokius kaltinamojo (nuteistojo) parodymus pagrįstai vertino lygindamas juos su kitais duomenimis, esančiais byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turėjo teisėtą pagrindą remtis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 1-2) bei jos duotais parodymais teisme, kuomet ji nurodė, kad 2019 m. gegužės 14 d. apie 21.30 val. jai atsigulus šalia miegančio sugyventinio S. R., šis miegodamas pradėjo kelti ant jos kojas, jai kelis kartus jo kojas nustūmus, S. R. pabudo, ėmė rėkti ir dešinės rankos delnu trenkė jai tris kartus į galvą per dešinę ausį, dėl to nukentėjusioji pajuto stiprų fizinį skausmą ir iškvietė policijos pareigūnus. Šie nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 14 d. duomenys bei liudytojo (policijos pareigūno) D. K., atvykusio į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, duoti parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. K. nurodė, jog atvykus pagal nukentėjusiosios pranešimą į įvykio vietą ir bendraujant su S. R., šis nurodė, kad jis trenkė delnu nukentėjusiajai, nes nukentėjusioji prie jo lindo. Tokius liudytojo, kartu ir nukentėjusiosios parodymus apie fizinio smurto panaudojimą patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b.l. 30) bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolas, kuriuo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūnų įvykio vietoje (b.l. 17). Vaizdo įraše užfiksuotas ant fotelio sėdintis S. R., o ant sofos-lovos sėdinti L. S., kuri policijos pareigūnams sako: „man šita ausis skauda (rodo ranka į dešinės pusės ausį), yra užregistruota Šeškinės poliklinikoje“, į skaudančią ausį S. R. (parodo į jį) trenkė tris kartus“. Nurodyti duomenys leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta vadovaujantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nuteistojo pozicija yra paneigta, todėl kolegija konstatuoja, kad S. R. yra pagrįstai nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą. Vien tik nuteistojo kaltės neigimas, ar tvirtinimas, jog dėl savo neblaivumo apeliantas nieko neprisimena, niekaip nepaneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos įvertintų įrodymų. Kadangi byloje nenustatyta, kad liudytojas D. K. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų motyvą apkalbėti nuteistąjį S. R., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti ir šio liudytojo (policijos pareigūno) D. K. parodymais.
11. Kolegijos vertinimu, byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juos atitinkančiais nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais (aptartais ir šios nutarties 10 punkte) pagrįstai pripažino S. R. kaltu padarius šią tyčinę veiką, šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą.
12. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo S. R. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, priešingai nei vertina apeliantas, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. S. R. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą prieš šeimos narį – sugyventinę. Jį padarė ankščiau būdamas teistas net du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 66-69), baustas administracine. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas S. R. paskyrė švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę – areštą ir nustatė vidurkio nesiekiančią jo trukmę. Be to, apylinkės teismas įvertinęs teisiamojo posėdžio metu nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis dirba, todėl dėl jam skirtinos arešto bausmės gali prarasti darbą, arešto bausmę paskyrė atlikti poilsio dienomis. Tokią bausmę laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui byloje taip pat nėra. Todėl labiau švelninti bausmę nuteistajam S. R. nėra pagrindo.
13. Atmestinas apelianto S. R. prašymas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju taikyti minėto straipsnio nuostatas ir tokiu būdu švelninti apeliantui skirtą bausmę nėra pagrindo. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taip pat ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nors baudžiamoji byla ir buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaltinamasis savo kaltės iš esmės nepripažino, nesigailėjo, kaltę jis neigia ir apeliaciniame skunde. Taigi šiuo atveju nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant nuteistajam paskirta bausmė galėtų būti mažintina vienu trečdaliu.
14. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.