Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, be išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2014 m. sausio 28 d. apie 21.00 val., Panevėžyje, gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini) , kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja D. Š. ir pykčio, vieną kartą smogė kirviu gulinčiai lovoje nukentėjusiajai D. Š. į galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą – veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimu kairiame skruoste, muštine žaizda ir pogleivio kraujosruva kairio skruosto vidiniame paviršiuje gleivinėje ir taip pasikėsino nužudyti D. Š., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes šalia buvęs R. T., gindamas D. Š., atrėmė suduodamą smūgį, taip sušvelnindamas smūgio pasekmes.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad gyvena su broliu R. T. ir D. Š. viename kambaryje. Su pastarąja nuolat konfliktuodavo, nes ji būdama neblaivi jam neleidžia žiūrėti televizorių. Įvykio dieną jis grįžo iš aludės išgėręs 4 bokalus alaus, girtas nesijautė. Brolis ir nukentėjusioji girti miegojo. Atsisėdęs ant sofos norėjo pažiūrėti televizorių, tačiau D. Š., kaip ir nuolat, atėmė valdymo pultelį, išjungė televizorių ir nuėjo į savo lovą. Tuomet jis paėmė kirvį ir ėjo artyn nukentėjusios norėdamas pamokyti, kad ji jo daugiau nebeterorizuotų. Ji matė jį ateinantį, nes gulėjo šonu ir rėkavo ant jo. Jis nestipriai sudavė jai kirviu, galvodamas kad neįkirs, o tik palies ją kirviu, norėdamas tik pagąsdinti. Tuo metu kartu su D. Š. gulėjęs jo brolis atkišo ranką, užstodamas nukentėjusiąją, tačiau jis daugiau smūgių suduoti net nesiruošė. Jei būtų norėjęs dar trenkti kirviu, būtų trenkęs ir sužalojęs broliui ranką. Po to nuėjęs padėjo kirvį į vietą, o brolis arba nukentėjusioji iškvietė policiją. Vėliau nukentėjusiąją išvežė medikai. Nuo palietimo kirviu pas D. Š. veide liko lengvas įkirtimas. Iš kur atsirado kiti jai ekspertizės akte nustatyti sužalojimai, nežino, ar ji buvo sužalota iki sužalojimo kirviu, nepastebėjo. Anksčiau tarp jo ir nukentėjusios taip pat yra buvę žodinių konfliktų, yra jai ir sudavęs, nes jo mama yra prašiusi apginti ją nuo D. Š., tačiau niekada nėra grasinęs. Gailisi dėl to, kad konflikto metu panaudojo kirvį. Posėdžio metu parodytas kirvis tas pats, kuriuo sužalojo nukentėjusią. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta, sutinka jį atlyginti.

Savo parodymus V. T. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 41-47).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-01-28, 21:53:41 V. T. buvo nustatytas 1.54 ‰ girtumas (1 t. b.l. 114).

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad įvykio dieną buvo išgėrusi ir miegojo, kada V. T. grįžo iš aludės negirdėjo. Pabudo nuo triukšmo. Pamatė kirviu nešiną ir besiartinantį V. T., kuris sakydamas „ dabar gausi“, sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę, į žandą. Ji nematė, kuriuo kirvio galu jai sudavė, nes tuo metu užsimerkė, ranka dengtis veido nemėgino. Taip pat nematė, ar R. T. užkišo savo ranką prieš kirvį, bet vėliau matė, kad ant jo rankos ties alkūne buvo mėlynė. Mano, kad jei R. T. būtų jos neužstojęs ranka, kaltinamasis būtų sudavęs kirviu kitą smūgį. Jai buvo prakirsta žando išorė, iš jos bėgo kraujas. Ji nesuprato, kad sužalotas ir žando vidus, tai sužinojo tik ligoninėje, kai žandą iš vidaus susiuvo, o išorės žaizdą užklijavo pleistru. Kai buvo nuvykusi pas ekspertą, žando išorė jau buvo beveik sugijusi.

Įvykio dieną iš kaltinamojo televizoriaus pultelio neatėmė, su juo ta dieną nekonfliktavo. Anksčiau ji yra liepusi V. T. išjungti televizorių, nes jis nemokėjo už elektrą, taip pat konfliktuodavo ir todėl, kad jis nieko nedirbdavo, tačiau valgydavo jos ir R. T. maistą, nuolat dėl visko jai priekaištaudavo. Iki tol V. T. kirviu nėra grasinęs.

Civilinio ieškinio, kurį buvo pareiškusi ikiteisminio tyrimo metu, atsisako.

Savo parodymus nukentėjusioji D. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 52-55).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-01-28, 21:51:51 val. D. Š. buvo nustatytas 2,45 ‰ girtumas (1 t., b.l. 114).

Liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamasis jo brolis. Įvykio metu gyveno su juo ir D. Š.. Įvykio dieną su D. Š. girti nuėjo miegoti. V. T. tuo metu nebuvo, vėliau jis grįžo girtas. Tuo metu jie su nukentėjusiąja nemiegojo, tik gulėjo. Praėjus apie 10 minučių po brolio grįžimo išgirdo brolį sakantį “nu aš tave nukirsiu“ ir pamatė V. T. ateinantį link jų lovos nešiną kirviu, kurį jis visada laikydavo po savo lova. Priėjęs V. T. smogė kirviu ašmenimis į priekį link ant nugaros lovoje gulinčios D. Š.. Jis spėjo sulaikyti kirvio smūgį atstatęs dešinę ranką, dėl ko jam smūgis kliuvo kirvio kotu ties alkūne. Smūgis buvo stiprus, nuo jo jam ant rankos liko mėlynė. Po to jis, keldamasis iš lovos, būdamas atsisėdęs ant D. Š. kojų, sugriebė kirvį tuo metu, kai V. T. antrą kartą užsimojo smogti D. Š. ir kirvį atėmė. Mano, kad V. T. D. Š. nenužudė tik dėl to, kad jis užkišo prieš kirvį ranką. Po to jis iškvietė policiją. Brolis atsisėdo ant savo lovos ir sėdėjo ten kol atvyko pareigūnai. Medikai išvežė D. Š. į ligoninę.

Savo parodymus liudytojas R. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio procesinio veiksmo metu name, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, rastas ir paimtas kirvis, kuris buvo apžiūrėtas (1 t. b.l. 56-63, 95-100).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2014-03-13 iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo paimtas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2014-01-28 21.42 val. su policijos budėtoju bendravo R. T., kuris pranešė, kad jo brolis su kirviu puolė jo draugę, kad jis kirvį atėmė, kad yra įrodymų (1 t. b.l. 103-105).

Liudytojas M. G. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t., b. l. 44-45), iš kurių matyti, kad 2014-01-28, apie 21.30 val. jis pagal budėtojo nurodymą, kaip pareigūnas, vyko adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, kur kilęs konfliktas tarp brolių. Nuvykus minėtu adresu jį pasitiko R. T., kuris paaiškino, kad V. T. kirviu sužalojo jo sugyventinę D. Š.. Namo viduje rado V. T.. Matė, kad visi trys name buvę asmenys neblaivūs, sunkiai suprato, ką jie aiškino. Suprato, kad V. T. kirviu smogė D. Š. į veidą ir jį prakirto. Jos veide matė žaizdą, bėgantį kraują. Nustatė jiems girtumą, iškvietė medikus ir informavę budėtoją apie situaciją išvyko.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Š. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva kairio skruosto vidiniame paviršiuje gleivinėje. Jai nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2014-01-28, ir aplinkybėmis. Sužalojimai susiformavo mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Mažai tikėtina, kad ji galėjo susižaloti pati, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatytų sužalojimų D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 107).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Š. nustatyti sužalojimai padaryti smūgiavimo būdu, kuo galėjo būti kirvio pentis ar kitas panašus daiktas. ( 1 t., b. l. 109).

Teisiamajame posėdyje specialistas N. R. paaiškino, kad pagal turimus objektyvius medicininius duomenis aiški D. Š. žalojusio daikto forma neatsispindi, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys šia prasme nėra informatyvūs, tačiau užfiksuota gana masyvi kraujosruva, be to, yra užfiksuotas ir odos nubrozdinimas, kuris yra 2 cm ilgio ir juostelės formos. Nėra galimybių kategoriškai nustatyti, kuria kirvio dalimi buvo padarytas tas sužalojimas, nes kraujosruvos matmenys, neparodo žalojančio daikto formos – kadangi buvo pažeistas skruostas, o skruostas yra kupinas purios ląstelienos, yra muštinė žaizda vidiniame skruosto paviršiuje ir ji galėjo sąlygoti didesnės kraujosruvos susiformavimą, dėl ko šitos kraujosruvos matmenų negalima vertinti kaip žalojančio įrankio kontaktavimo padarinio. Žaizda buvo vidinėje žando pusėje. Daiktas, kuriuo buvo smūgiuota į kairį skruostą, negali būti siauresnis, mažesnis, negu, kad sužalotas plotas. Kraujosruva akies vokuose ir kairiame skruoste yra viena – apimanti minėtą sritį ištisai ir nusitęsianti nuo kairės akies vokų, einanti skruostu ir pereinanti į pažandę. Ta kraujosruva galėjo išsivystyti padarius žaizdą vidiniame skruosto paviršiuje, nes ta žaizda buvo didesnė, buvo siūta ir tai sąlygojo didesnę uždegiminę reakciją ir tuo didesnį kraujosruvos plotą. Dėl sužalojimo vidiniame skruosto paviršiuje išorinė kraujosruvos išraiška gavosi tokia didelė. Traumuojant skruosto išorę, vidinis skruosto paviršius kontaktavo su dantimis ir dėl to susiformavo muštinė žaizda – buvo tos vietos kontaktas iš išorės su daiktu, kuris odos vientisumo nepažeidė, įspaudė, bet pažeidė vidinį skruosto paviršių dėl kontakto su dantimis. Visas tas nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas bukabriaunio suapvalinto daikto poveikyje, smulkiau detalizuoti įrankio formą nepakanka duomenų. Skruostas buvo paveiktas tokia jėga, dėl kurios išorinių minkštųjų audinių vientisumas nebuvo pažeistas ir toks sužalojimas galėjo būti padarytas, jei smūgiui buvo sutrukdyta kito asmens užstojant ranka, nes tada ta kliūtis galėjo pakeisti pirminę kirvio trajektoriją ir jis galėjo pasisukti kitu kampu nei buvo pirminė jo eiga. Sužalojimas negalėjo būti padarytas prilietus žandą kirviu ir jį paspaudžiant, nes tokiu atveju neįmanoma paaiškinti muštinės žaizdos vidiniame skruosto paviršiuje, kadangi nuo spaudimo toks susižalojimas negali susiformuoti. Vidinė žaizda turėjo atsirasti smūgiavimo pasekoje. Nubrozdinimas padaromas slystamo kontakto poveikyje, jo vien spaudimu padaryti taip pat negalima.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad : V. T. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, fetišinis transvestizmas, nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį bei valdyti savo veiksmus, psichikos sutrikimų, kurie būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika, nenustatyta, jo individualūs asmenybiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu. Pasakodamas apie baudžiamąją bylą nurodė, kad „jį terorizavo brolio sugyventinė, todėl baigėsi kantrybė ir norėjęs ją užmušti, dabar gailisi, kad to nepadarė“. (1 t. b.l. 178-181).

Išdėstytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V. T. kirviu sužalojo D. Š., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą – veido sumušimą.

Kaltinamojo parodymai, kad jis sužalojimą D. Š. padarė kirvio ašmenimis prilietęs jai prie veido ir paspausdamas, prieštarauja įrodymų visetui – konkrečiai nukentėjusiosios D. Š. bei liudytojo R. T. parodymams, kad V. T. kirviu D. Š. į veidą smūgiavo stipriai, taip pat teismo medicinos specialisto išvadoms bei paaiškinimams, kad sužalojimas buvo padarytas ne spaudžiant pridėtą daiktą (šiuo atveju – kirvį), o juo smūgiuojant. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo parodymai atmetami ir vertinami išimtinai kaip pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tuo pačiu nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo R. T. parodymais, kad D. Š. tokiu būdu nebuvo V. T. nužudyta tik dėl to, kad R. T. sugebėjo atremti V. T. smūgį kirviu D. Š. į galvos sritį, užkišdamas ranką tarp kirvio ir D. Š., o po to ir atėmė kirvį iš V. T.. Tai, kad būtent dėl pastarosios priežasties D. Š. nebuvo nužudyta, R. T. nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme. Be to, aplinkybė, kad kirvio, kuriuo buvo sužalota D. Š. dydis, konkrečiai atstumas nuo kirvio koto apatinės dalies iki ašmenų, nėra didesnis nei žmogaus rankos storis ties alkūne, akivaizdžiai rodo, jog pavojingo D. Š. gyvybei sužalojimo nagrinėjamu atveju V. T. negalėjo padaryti ir nepadarė tik dėl to, kad D. Š. aktyviai gynė R. T..

Aptartas D. Š. padaryto sužalojimo mechanizmas bei jo lokalizacija – smūgiavimas kirvio ašmenimis lovoje gulinčiai (ir negalinčiai apsiginti) nukentėjusiajai į galvą – rodo, kad šį veiksmą atlikęs V. T. suvokė, kad jo atliekami veiksmai kelia realų pavojų kito žmogaus gyvybei ir numatė, kad jo atliekamų veiksmų visiškai pakanka tam, kad atimti D. Š. gyvybę, bei tokio konkretaus apibrėžto tikslo siekė, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo numatytos pasekmės neatsirado išimtinai tik dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklausė nuo jo valios, t.y. norimo nusikalstamo rezultato V. T. nepasiekė tik dėl to, kad šalia D. Š. buvęs R. T. užkišo savo ranką tarp D. Š. galvos ir kirvio, kuriuo smūgiavo V. T., dėl ko, kirvio kotui atsitrenkus į R. T. ranką, po to, jau prieš V. T. valią, kirvis D. Š. palietė jėga, kuri buvo per maža, kad smūgis būtų sukėlęs D. Š. mirtį. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju V. T. aplinkybės, kad R. T., pakišdamas ranką prieš kirvį, sutrukdys jam smogti D. Š. gyvybei pavojingo stiprumo smūgį, t.y. sutrukdys iki galo įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, nenumatė ir nesugebėjo šios netikėtai atsiradusios kliūties įveikti.

Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad V. T. pasikėsino nužudyti D. Š., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Tokia V. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas jam nustatytas iš karto po įvykio) ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo baigtumo stadiją ir pasekmes, kaltinamojo asmenybę, bei kitus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – V. T. iš asmeninių paskatų padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nors V. T. BK 97 straipsnio 6 dalies prasme laikomas neteistu, tačiau jis anksčiau yra teistas už analogiškas baigtas veikas – nužudymus. Pastaroji aplinkybė rodo, kad nagrinėjama nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o tai reiškia, kad V. T. asmenybė yra pavojinga. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, jam skiriama vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje nustatytam bausmės minimumui.

Valstybinės ligonių kasos byloje pareikštas 57,85 eurų (199,77 litų) civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkinamas – iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl kaltų kaltinamojo veiksmų D. Š. atžvilgiu pastarajai buvo reikalinga medicininė pagalba ir jai buvo suteiktos ieškinyje nurodytos vertės medicinos paslaugos. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta žala, kurią kaltinamasis privalo atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis kaip nusikaltimo įrankis, bei lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2014 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. T. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 57,85 eurus žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kirvį bei lyginamuosius pavyzdžius– sunaikintini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.