Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamąjame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2016-09-27 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2d., 300 str. 1d., 222 str. 1d. galutinė bausmė 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 09.50 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam P. Č. į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajam parkritus ant žemės, ėmė jį smaugti, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosrūvą dešinės akies apatiniame voke, kraujosrūvą dešinėje šlaunyje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Č. kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino, iš jo parodymų matyti, kad tą dieną jis norėdamas pastatyti savo automobilį į laisvą parkavimo vietą važiavo atbuline eiga, o pastato administracijos darbuotojas P. Č. šaukė, kad nestatytų, pradėjo ranka daužyti į galinį automobilio stiklą. Susijaudinęs jis išlipo iš automobilio ir grubiai pastūmė P. Č., su juo susikibo, sudavė smūgius, kartu nugriuvo ant žemės, buvo suėmęs jam už kaklo. Juos išskyrė kitas asmuo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (790 eurų) iš esmės pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. padaryta nusikalstama veika be jo prisipažinimo taip pat įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusiojo P. Č. parodymais, iš kurių matyti, kad jis, įvykio dieną dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ budėjimo operatoriumi, pamatęs, kad kaltinamasis parkuoja automobilį į parkavimo aikštelę, kurią jis saugo, į parkavimo vietą pastatė bokštelį. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir norėjo patraukti bokštelį, tuomet jis kaltinamajam pasakė, toje vietoje negalima automobilio parkuoti. Tačiau kaltinamasis sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti ant jo, tuomet jis sudavė delnais per automobilio galinį langą. Išlipęs iš automobilio, kaltinamasis jį puolė, sudavė smūgį į dešinį skruostą, parvertė ant žemės, spyrė ar nespyrė, nepamena, kraujosrūvos galėjo atsirasti nuo griuvimo. Kai buvo pargriuvęs, kaltinamasis jį smaugė, tuomet jis žnaibė kaltinamajam koją. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo naktimis miegoti, vartojo vaistus, buvo taikomos procedūros – šildymas, fizioterapija. Civilinį ieškinį mažina iki 1500 eurų, neturtinės žalos prašo priteisti 790 eurų, išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 710 eurų.

2017-10-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjęs P. Č. atpažino A. Č. kaip jį sumušusį asmenį (b. l. 13-16);

2017-10-02 specialisto išvada Nr. G2854/2017(02), kurioje nurodyta, kad P. Č. nustatyta kraujosrūva dešinės akies apatiniame voke, kraujosrūva kairėje šlaunyje, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24);

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad pateiktoje DVD kompaktinėje plokštelėje užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti VW markės automobiliui važiuojant atbuline eiga, vyriškis įsiremia į automobilio galinį stiklą ir neleidžia automobiliui toliau važiuoti, iš automobilio išlipa vairuotojas ir nustumia neleidusį važiuoti vyriškį, suduoda jam smūgius, pargriauna ant žemės (b. l. 28-30).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grąsinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad A. Č. viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, įžūliai elgdamasis, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių P. Č., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Č. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Kaltinamojo padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis buvo kaltinamas spyręs nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam P. Č. į įvairias kūno vietas bei sudavęs smūgį jam į veidą, tačiau apklausus nukentėjusįjį teisme, jis nurodė, jog nepamena, kad kaltinamasis jam būtų spyręs, o sužalojimas kojoje galėjo gautis jam nugriuvus, tyčinį spardymą neigia ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad suduoti smūgiai skaičiuojami skaičiais, o ne kiekiais, kaltinimas koreguotas vietoje „spyrė nenustatytą kiekį smūgių bei sudavė į veidą“ nurodant „sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas“.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Č. atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Č. teistas vieną kartą (b. l. 61-63), teistumas neišnykęs, veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka (b. l. 72-73), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare ir ambulatoriškai nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 77).

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam A. Č. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant mažesnį nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. Č. skirtini BK 75 straipsnyje numatyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.

Kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54), pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis P. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su advokato suteikta pagalba, kurios sudaro 710 eurų (b. l. 97-102). Posėdžio metu P. Č. nurodė, kad ieškinio sumą galima būtų mažinti iki 1500 eurų, įskaitant į šią sumą išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 790 eurų. Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjęs prašė atsižvelgti į patirtą fizinį skausmą, patirtas traumas, dvasinius išgyvenimus. Jo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realus, įrodytas, ieškinio dydžiui kaltinamasis iš esmės neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.) priteisiant iš P. Č. 790 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs taip pat prašo priteisti ir 710 eurų išlaidų, susijusių su advokato teikta pagalba. BPK 106 str. numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamojo gynėjas prašė šių išlaidų dydį sumažinti, tačiau teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir dirba, nesant duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, sprendžia, jog nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymas dėl prašomų priteisti išlaidų dydžio yra pagrįstas, pagrindo jas mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šią bausmę, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su 2016-09-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę bausmę paskirti 2 (du) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams paskiriant A. Č. pareigas : dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši įmoka turi būti sumokėta per 3 mėnesius po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo P. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Č. 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 710 (septynis šimtus dešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų P. Č. naudai.

P. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.