Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-07-21 · Civilinė byla Nr. 2-376

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-21
Bylos Nr.
2-376
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Atsakovas
Aldonos Maskoliūnienės įmonei
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 376/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1555-41/2005 pagal ieškovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui Aldonos Maskoliūnienės įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui Aldonos Maskoliūnienės įmonei. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas 20 129,28 Lt. Su ieškovu atsakovas neatsiskaito nuo 2002 metų, t.y. daugiau nei tris mėnesius. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – pastatą – parduotuvę, kurios vertė pagal turto arešto aktą Nr. 18 yra 30 000 Lt. Kadangi atsakovo skola viršija pusę turimo turto vertės, todėl jis yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi ieškinį atmetė ir atsisakė iškelti bankroto bylą Aldonos Maskoliūnienės įmonei. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovo skola 2005 m. sausio 7 d. buvo 20 129,28 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovui priklauso pastatas – parduotuvė, kurio vertė pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – 72 323 Lt. Byloje nėra daugiau duomenų apie kitus kreditorius, kitą atsakovo turtą. Atsakovas nėra viešai paskelbęs, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina to daryti. Įsiskolinimas neviršija pusės atsakovo turimo turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, jog įmonė nemoki. Teismo manymu ieškovas neįrodė, kad atsakovas yra nemokus, t.y. įsiskolinimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nesant kitų pagrindų iškelti bankroto bylą, teismas ieškinį atmetė ir atsisakė iškelti bankroto bylą.

Šalies argumentai

Ieškovas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartį ir iškelti bankroto bylą. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta. Teismas nepagrįstai, remdamasis VĮ „Registrų centras“ išrašu manė, kad atsakovo pastato vidutine rinkos vertė 72 323 Lt, nes teismo minimame VĮ „Registrų centras“ išraše tokia vertė nenurodyta. Teismo minima pastato vertė buvo nustatyta 2000 m. liepos 28 d., todėl neatitinka realios dabartinės pastato vertės. Dabartinę vertę įrodo turto arešto aktas, kuriame nustatyta pastato vertė 30 000 Lt. Atsakovas su akte nurodyta turto verte sutiko ir jos neginčijo. Kad atsakovo turto vertė mažesnė nei teismo nustatyta, patvirtina antstolio pažyma, kurioje nurodyta, jog dėl paklausos nebuvimo, nepavyko parduoti atsakovo turto (pastato) už 18 000 Lt. Todėl laikytina, kad atsakovo pastato vertė neviršija 18 000 Lt, skolos sudaro 20 129,28 Lt, t.y. viršija pusę turto vertės, atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas pateikė naują įrodymą – antstolio Leono Jankausko 2005 m. birželio 16 d. pažymą Nr. 0053/04/1424, kuria grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Šis dokumentas surašytas ir jo pateikimo būtinybė atsirado po nutarties priėmimo, todėl naujai pateiktas įrodymas priimtinas (CPK 314 str.).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki, arba 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Remiantis ĮBĮ 2 str. 8 d., įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Remiantis šia įstatymo nuostata, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi reikšmės ne visi įmonės įsipareigojimai, o tik pradelsti, ir būtina nustatyti ar skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą nustatęs, kad įmonės turtas daugiau nei du kartus viršija ieškovo skolą. Nustatydamas kiek atsakovas turi turto, teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta atsakovo turimo pastato verte - 75 322,84 Lt, kuri buvo nustatyta 2000 m. gegužės 23 d. (b.l.25). Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, jog vėlesniuose dokumentuose nustatyta mažesnė turto vertė. Iš 2002 m. birželio 17 d. Turto arešto akto Nr. 18 matyti, kad atsakovo turto vertė 30 000 Lt ir atsakovas neprieštaravo tokios vertės nustatymui (b.l.22-24). Iš antstolio pažymos matyti, kad atsakovo pastato nepavyko parduoti už 18 000 Lt (b.l. 65). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi 2000 metais nustatyta turto verte, tačiau nesirėmė 2002 metais nustatyta turto verte. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pastato vertė 75 322,84 Lt, t.y. kad atsakovas turi pakankamai turto skoloms apmokėti, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, rengdamasis nagrinėti bankroto bylą teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Pagal ĮBĮ 9 straipsnį teismas gali įpareigoti savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį administratorių pateikti teismui visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą. Teismas gali juos kviesti į teismą, reikalauti raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimo klausimais. Teismas spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio numatyta tvarka gautais dokumentais (LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 16, p. 294).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti papildomus dokumentus pagrindžiančius atsakovo finansinę būklę, tačiau šis pranešimas atsakovui nebuvo įteiktas. Iš ieškovo rašto (b.l. 53), kuriuo pranešama apie ieškinio įteikimą atsakovui, matyti, kad atsakovui buvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovui nebuvo įteiktas pranešimas su teismo įpareigojimu pateikti papildomus dokumentus. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, esant byloje dviprasmiškai situacijai (atsakovo turto vertės skiriasi daugiau nei du kartus), nenustatė tikrosios turto vertės. Be to teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas, nepareikalavo papildomų dokumentų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi nustatyti atsakovo kitus kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, turimą turtą ir tuomet spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai: Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis