Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1190-555/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-25
Bylos Nr.
2A-1190-555/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č.
Atsakovas
A. Ž., V. Ž.
Advokatai
Asta Bilinskienė, Vytautas Tučkus
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1190-555/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Pilipčikas
Procesinio sprendimo kategorija 30.5;30.10;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovams V. Ž., A. Ž., ieškovų atstovei advokatei Astai Bilinskienei, atsakovams A. Ž., V. Ž., A. Ž. atstovui advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č. ir A. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž., V. Ž. dėl įpareigojimo nugriaut savavališkai pastatytą garažą, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų A. Ž., V. Ž. priešieškinį ieškovams V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č. ir A. Ž. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo, asmeninės nuosavybės nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu prašė: 1. įpareigoti statytoją V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti garažą, pastatytą 0,3400 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav.; statytojui V. Ž. per teismo nustatytą terminą nenugriovus garažo, pastatyto 0,3400 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., leisti statinį nugriauti ieškovams V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) statytojo V. Ž. lėšomis. 2. atidalinti bendraturčiui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/6 turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, kurį sudaro gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė 711p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas 8Ilp su dviem priestatais, Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viso turto rinkos vertė 85000 Lt, esantys (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., tokiu būdu: 2.1. pripažinti A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 13000 Lt vertės pastatą - viralinę 71 lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav.; 2..2. įpareigoti V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išmoketi A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1167 Lt kompensaciją, už turto dalį, kurios negalima atidalinti be neproporcingos žalos turto paskirčiai; 2.3. pripažinti bendraturčiams V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 48000 Lt vertės gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 23000 Lt vertės ūkinį pastatą 8Ilp su dviem priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1000 Lt vertės kitus statinius (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys), esančius (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav. 3. nustatyti 0, 3400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priskiriant naudotis 566 kv.m. žemės, plane pažymėta indeksu 140-1-1/566 kv.m., eksplikacijoje sklypas Nr. 140-1-1, bendraturčiams V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrai priskiriant naudotis 2834 kv.m. žemės, plane pažymėta indeksu 140-1/2834 kv.m. eksplikacijoje sklypo Nr. 140-1; 4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad po turto palikėjos V. Ž. mirties 2005-09-01 liko palikimas, kurį sudarė: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė 7Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas 8Ilp su dviem priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., 0,3400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., 1,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., 1,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis, (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., 76/162 dalys 1,6200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., 42/128 dalys 1,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., 197/436 dalys 4,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav. Po 1/6 dalį viso šio turto paveldėjo V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž., A. Ž.. Į paveldimo turto masę neįėjo ir Nekilnojamojo turto duomenų registre neįrašytas 0,3400 ha žemės sklype esantis garažas. Pirmą kartą garažo kadastriniai duomenys užfiksuoti atsakovės V. Ž. iniciatyva tik 2007-03-23, t.y. jau prasidėjus teisminiam procesui. Pagalbinio pastato kadastro duomenų formoje 1B nurodyti garažo 91 lž statybos pradžios metai 1995, pabaigos metai – 2007, šio garažo statytoja yra atsakovė V. Ž., ką pripažįsta ir pati atsakovė.1995 metais žemės sklypas, kuriame V. Ž. pradėjo garažo statybas, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, V. Ž. šio sklypo savininke tapo 1999 metais. V. Ž. nėra ir niekada nebuvo šio sklypo savininke, šis sklypas jai nebuvo išnuomotas, žemės sklypo savininkas jai nedavė sutikimo jam priklausančiame žemės sklype vykdyti garažo statybos darbus. Garažas pastatytas savavališkai, pažeidžiant tuo metu galiojusių Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) reikalavimus, t.y. pastatytas svetimoje žemėje, neturint statybos leidimo, nesuderinus su rajono vyriausiuoju architektu minimalios apimties projekto. Statytojos V. Ž. veiksmai prieštarauja statybos reglamentams, pažeidžia ieškovų - bendraturčių nuosavybės teises į žemės sklypą. Ieškovai - bendraturčiai nori pasinaudoti įstatymine teise reikalauti atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi nesutaria su vienu iš bendraturčių A. Ž. dėl to, kaip turi būti valdomas, tvarkomas, prižiūrimas, naudojamas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais. Tik bendraturčio A. Ž. dalį atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų tinkamai užtikrinti visų bendraturčių interesai. Pagal ieškovų parengtą planą, paveldėto 0,3400 ha žemės sklypo dalis (plane apibrėžta mėlynai ir pažymėta 140-1-1/566 kv.m., eksplikacijoje sklypas Nr. 140-1-1), priskirtina naudotis bendraturčiui A. Ž., formuojama prie pastato - viralinės 71 lp, kurį prašo jam suteikti asmeninės nuosavybės teise, atidalijant jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visa A. Ž. priskirtina naudoti žemės sklypo dalis formuojama vientisame gabale, neįterpiant bendrojo naudojimo plotų, dėl kurių galėtų kilti ginčai ateityje. Be to sklypo dalis, priskirtina A. Ž. naudojimui, formuojama arčiausiai jo motinos V. Ž., su kuria jis gyvena, nuosavybės teise valdomo 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Atsakovai A. Ž. ir V. Ž. priešieškiniu prašė: 1. Statinių registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų ieškovų ir A. Ž. valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise nutraukti ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 5969 litų vertės ūkinį pastatą namų valdos plane žymimą 8Ilp, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , garažą pažymėtą indeksu 911/ž, esančius 0,3400 ha sklype (duomenys neskelbtini) . Alytaus r. sav.; 2. 0,3400 ha žemės sklypo registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą ieškovų ir A. Ž. valdymą bendrosios nuosavybės teise nutraukti ir A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atidalinti, registruojant nuosavybės teisę atskiru nekilnojamuoju daiktu 0.0566 ha žemės sklypo dalį projekte pažymėtą Nr. 140-2 iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyto 0,3400 ha žemės sklypo Nr. 140-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) . Alytaus r. sav.; 3. V. Ž. priteisti 252 litų vertės kiemo statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ; 4. atsakovams pripažinti nuosavybės teises į 14 686 litų vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir 2 704 litų vertės viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius 0,3400 ha sklype (duomenys neskelbtini) . Alytaus r. sav.; 5. atsakovams atidalinti registruojant nuosavybės teisę atskiru nekilnojamuoju daiktu 0,2834 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą Nr. 140-1, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,3400 ha žemės sklypo Nr. 140-1, nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) . Alytaus r. sav.

Nurodė, jog atsakovai gyvena name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame 0,2500 ha žemės sklype (registre Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šis sklypas ir namas nuosavybės teisėmis priklauso V. Ž.. Šiame jos 0,2500 ha namų valdos žemės sklype nėra ūkinio pastato. Ginčo namu, kurio 1/6 dalies savininkas yra A. Ž., nesinaudoja. Atsakovai naudojasi ūkiniu pastatu 8J1/p su priestatais li¹/p ir 2i1/ž ir ūkiniu pastatu žymimu indeksu 9Jvž, esančiu 0,3400 ha sklype, nes ūkiškai verčiantis jiems ūkiniai pastatai būtini. V. Ž. 0,2500 ha sklypas yra pietinėje pusėje ir visiškoje gretimybėje su 0,3400 ha sklypu, kuriame yra šis ūkinis pastatas ir garažas. Iš kitos, šiaurinės, 0,3400 ha sklypo pusės yra taip pat V. Ž. priklausanti žemė, t.y. 0,3400 ha žemės sklypą supa atsakovei priklausanti žemė, todėl jiems neturintiems ūkinio pastato savo namų valdoje dėl šios priežasties patogu naudotis ūkiniais pastatais, kurių dalies savininkas yra A. Ž.. Teigė, kad ūkinio pastato 8J1/p priestatą Iivp ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 9J1/ž (registro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše 2.2 punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 928 litų vertės) pasistatė su vyru, A. Ž. tėvu R. Ž. jam dar gyvam esant (jis mirė 2001-04-19), jo motinai V. Ž. leidus. Ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 9J1/ž, atsakovai nesutinka nugriauti, prašo jo eksploatavimui nustatyti 112 kv.m. žemės ir jį įregistruoti atsakovų nuosavybės teisėmis. Nurodo, jog pagal 2007-11-07 registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą pastatų vertės yra tokios: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė 14 686 litų, viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė 2704 litų, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė 5969 litų, kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vėtė 252 litų. Ūkinis pastatas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , indeksas 8J1/p, 5969 litų vertės, pagal kadastro duomenis susideda iš 3-jų dalių: pastatas 811p ir du jo priestatai: li¹/p ir 2i¹/ž. Jo plotas nedidelis - 143 kv.m.. Juo visiems nepatogu naudotis, jo negalima atidalinti be neproporcingos žalos paskirčiai. Priestatą plane žymimą li¹/p atsakovai prašo pripažinti nuosavybės teises atsakovei, nes juos savo lėšomis ir darbu pastatė jos tėvai. Šios dalies vertė 2191,42 litai, todėl pastato 8J1/p ir jo priestato 2i¹/ž likusi vertė yra 3798,50 litų. Kadangi bendros dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiuose pastatuose jo 1/6 dalies vertė yra 3847,66 litai: 14 686 litų vertės gyvenamajame name - 2447,66 litai, 5969 litų vertės pastate - 811 p (su priestatais) -949,33 litai ir 2704 litų vertės viralinėje - 450,66 litai, todėl A. Ž. atitekus 3798,50 litų vertės pastatui 8J1/p ir jo priestatui 2i¹/ž, ieškovams atsakovas skolingas nelieka. 5969 litų vertės ūkinio pastato 8J1/p su priestatais li¹/p ir 2i¹/ž A. Ž. dalis 1/6 dalies vertė neskaičiuota, nes šie pastatai prašomi priteisti jam. 252 litų vertės kiemo šulinį V. Ž. prašo priteisti jai, kaip esantį jos 0,2500 ha namų valdos sklype. Kadangi atsakovai prašo ūkinį pastatą registre ir namų valdos plane žymimą indeksu 8Ilp su priestatais li¹/p ir 2i¹/ž asmeninės nuosavybės teisėmis pripažinti A. Ž., todėl jis atsisako savo 1/6 dalies (3798,50 litai) 14 686 litų vertės gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2704 litų vertės viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir šiuos du pastatus prašo priteisti ieškovams.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priešieškinį pilnai. Statinių registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų ieškovų V. Ž., A. R., A. Č., A. Ž., A. Ž. ir A. Ž. valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise nutraukė. A. Ž. pripažino asmeninės nuosavybės teises į 23 000 litų vertės ūkinį pastatą namų valdos plane žymimą 81¹/p su priestatais li¹/p ir 2i¹/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir garažą pažymėtą indeksu 9J1/ž,. esančius 0,3400 ha sklype. V. Ž. asmenines nuosavybės teises pripažino į nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą kiemo statinį - šulinį - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . esantį (duomenys neskelbtini) . Alytaus r. sav. V. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. ir A. Ž. pripažino nuosavybės teises į nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotus 48 000lt gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registre ir namų valdos planuose žymimą 1 Alm ir 13 000 litų vertės viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registre ir namų valdos planuose žymimą 7J1/p, esančius 0,3400 ha sklype (duomenys neskelbtini) . Alytaus r. sav. Nustatė 0,3400 ha namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką: A. Ž. priklausančią 0,0566 ha žemės sklypo dalį paskirti naudotis "0,3400 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos" A.A.Tulabos firmos "Altida" 2008-05-23 projekte indeksais 1/454 ir 1/112 pažymėtose dalyse, likusią, ieškovams V. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. ir A. Ž., 0,2834 ha. žemės sklypo dalį paskirti naudotis "0,3400 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos A.A.Tulabos firmos "Altida" 2008-05-23 projekte" pažymėtais indeksais "2-6" dalyse. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas spręsdamas bylą, vadovavosi ieškovų pateikta UAB “ Dzūkas” 2008-01-08 išduota preliminaria turto vertės nustatymo pažyma Nr.D0011A, nes tai objektyviai atitinka šiandienos turto rinkos vertės realijas. Teismas sprendė, kad atsakovai įrodė, jog registre Nr.60/57815 ir 0,3400 ha namų valdos sklypo plane pažymėto 8I1p ūkio pastato dalis 1i1/p statytas sutuoktinių R. ir V. Ž., leidus namų valdos savininkei V. Ž.. Nurodė, kad registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir namų valdos plane žymimo ūkinio pastato 8J1/p ir jo kito priestato 2i1/ž nuosavybės teisės pripažintinos A. Ž., nes jis ten gyvena ir jo pragyvenimui ūkiniai pastatai būtini ūkinei veiklai, šių pastatų 3798,5 litų vertė atitinka jo 1/6 dalies – 3847,66 litų vertę, esančią gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose. Garažą, statytą sutuoktinių R. Ž. V. Ž., namų valdos sklypo plane pažymėtą indeksu 9J1/ž, nuosavybės teisėmis teismas pripažintino atsakovui A. Ž.. Nurodė, kad paskyrus A. Ž. šį pastatą ir dalį žemės prie jo, ieškovų interesų nepažeidžia, be to A. Ž. neužkirsta galimybė šį pastatą įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei vienas iš ieškovų ginčo sodyboje bylos nagrinėjimo metu negyvena. Teismas, siekdamas nepažeisti sodyboje esančių pastatų funkcinės paskirties bei išvengti paskyrimo bendro naudojimosi pastatų, nes šalių santykiai itin konfliktiniai, laikė tikslinga bylą spręsti pagal atsakovų siūlomą variantą, nes patenkinus atsakovų reikalavimus nebūtų sutrikdyta jų ūkinė veikla. Pažymėjo, kad A. Ž. yra nepilnametis ir antros grupės invalidas, o sutrikdžius jo ir motinos atsakovės V. Ž. ūkinę veiklą - jiems netenkant ūkinių pastatų , atsakovai atsidurtų sunkioje materialinėje padėtyje. Teismas nustatė naudojimosi žeme tvarka pagal atsakovų pateiktą naudojimosi tvarką, nes tai užtikrina A. Ž. priteistų pastatų 8J1/p su priestatais 1i1/p ir 2i1/ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir garažo, pažymėto indeksu 9J1/ž, eksploatavimą. V. Ž. pripažino asmenines nuosavybės teises į kiemo statinį – šulinį, nes jis yra atsakovės nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,2500 ha sklype. Teismas nurodė, kad ieškovams priteistino turto vertė sumine išraiška žymiai viršija atsakovams tenkančio turto suminę išraišką.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje, kuria pilnai patenkintas atsakovų priešieškinys, panaikinti ir pakeisti teismo sprendimą tenkinant ieškovų ieškinį visiškai, o atsakovų priešieškinį atmetant. Mano, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą, savininko teisių apsaugą. Nurodo, jog Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą patvirtina, kad ūkinio pastato 8I1p su dviem priestatais 1il/p ir 2il/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininke buvo V. Ž., o po jos mirties savininkais tapo ieškovai bendrai su atsakovu A. Ž.. Nei priimant palikimą, nei išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, nei šioje byloje, atsakovas A. Ž. neginčijo paveldėjimo teisės liudijimų, pagal įstatymą išduotų ieškovams, kaip nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, neprašė pripažinti jų iš dalies negaliojančiais, kad būtų sumažinta paveldimo turto masė. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimai yra galiojantys, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pripažinti A. Ž. asmeninės nuosavybės teises į ūkinio pastato 8I1p priestatą lil/p, tuo pagrindu, kad šį priestatą savo lėšomis ir darbu pastatė atsakovo A. Ž. tėvai Virginija ir R. Ž., tokiu būdu pripažinus asmeninės nuosavybės teises A. Ž. į visą 23000 Lt vertės ūkinį pastatą 8I1p su dviem priestatais 1i1/p ir 2i /ž, jam atiteko turto dalis, viršijanti 1/6 dalį paveldėto turto. Analogiškus argumentus apeliantai nurodo ir dėl teismo sprendimo dalies kiemo statinio – šulinio pripažinimo asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. Ž.. Taip pat apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, neatsižvelgė į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išreikštą poziciją, kad ieškovų ieškinio reikalavimų patenkinimas nepažeis nepilnamečio A. Ž. interesų. Teigia, kad atidalijimas ir bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės tvarkos nustatymas tenkina ne nepilnamečio A. Ž. kaip turto paveldėtojo interesus, o jo motinos V. Ž. interesus, nes A. Ž. pagal savo susirgimų pobūdį ir taikytą gydymą negali dirbti jokių ūkio darbų, todėl ūkio pastato priskyrimas jam yra visiškai netikslingas. Apeliantai nurodo, kad teismo nustatyta 0,3400 ha namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, sodyba suskaidoma netaisyklingais gabalais, suardomas sodybos vientisumas, ieškovams paskirta naudotis žeme yra nepatogu, sodyba padalinama per pusę keliu. Taip pat nurodo, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas užtikrina visiems bendraturčiams patogų, racionalų naudojimąsi namų valdos žemės sklypu, sudaro sąlygas atsakovui A. Ž. garažą 91/ž persikelti ir pastatyti tokiais atstumais, kad jie atitiktų statybos techninių reglamentų ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje keliamas klausimas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kuriame pastatyti statiniai, nustatymo. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad neteisingai atidalytas namų valdoje esantis ūkinis pastatas bei nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Vienas argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nuosavybės teises į ginčo pastato dalį statybos būdu įgijo atsakovo A. Ž. tėvai R. ir V. Ž.. Be to, apeliantų vertinimu, nepagrįstai pakeistas ir kiemo įrenginio – šulinio, teisinis rėžimas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ginčo statinių bei kiemo valdos, esančios (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., bendrasavininkiai yra ieškovai V. Ž., A. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. bei atsakovas A. Ž.. Bendrasavininkiai nuosavybės teises įgijo paveldėjimo būdu, jiems priklauso po 1/6 turto idealinę dalį. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo ginčijamas sandoris, kurio pagrindu bendrasavininkiai įgijo turtą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti ginčo turto teisinį rėžimą. Byloje nustatytos aplinkybės, jog gyvenamojo namo priklausinys - šulinys yra įrengtas kitam savininkui priklausančiame žemės sklype, taip pat, kad prie ūkinio pastato statybos darbu bei statybinėmis medžiagomis prisidėjo atsakovo tėvai, atsakovams neįrodinėjant susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę bei neginčijant palikėjos nuosavybės teisių ir sandorio, kurio pagrindu bendrasavininkiai įgijo nuosavybės teises, nesudaro pagrindo pripažinti šulinio savininku atsakovę V. Ž. bei ūkinio pastato bendrasavininkiais atsakovo tėvus. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria pakeistas ginčo turto – ūkinio pastato ir šulinio teisinis rėžimas, naikintina ir atsakovų reikalavimai šioje dalyje atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkio pastatu ir dėl gyvenamojo namo bei ūkio pastato atidalijimo nesutaria. Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta iš esmės vienintelė būtina sąlyga, kai negalimas daikto padalijimas natūra - kai dėl tokio padalijimo padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai. Taigi nustatytas reikalavimas ieškoti tokio daikto padalijimo varianto, kuriuo kiek galima būtų išvengta neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo. Tačiau įstatymų leidėjas numato galimybę, kad, padalijant daiktą, jam gali būti padaryta kokia nors žala ir jei tokia žala padaroma, tačiau ji nėra neproporcinga daikto paskirčiai, nėra kliūčių daiktą padalyti. Nagrinėdamas bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas daikto padalijimo projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Minėta, jog pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima atsidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės nutraukimo, siekiančiam bendraturčiui; CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma leidžia priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, vadinasi, ir atsidalijančiam bendraturčiui. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, jog ūkinio pastato padalijimas natūra padarytų neproporcingą žalą šiam daiktui, nes ūkio pastato nebūtų įmanoma naudoti pagal paskirtį. Be to teismas, nustatęs, kad ūkio pastatu naudojasi atsakovas – kartu su motina, kuri prisidėjo prie statinio statybos, laiko jame gyvulius, t.y. verčiasi ūkine veikla, kuri yra pagrindinis šių asmenų pragyvenimo šaltinis, atsakovo interesą naudotis ūkio pastatu pripažino svarbesniu negu ieškovų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, kadangi ieškovai pastoviai bendrąja daline nuosavybe nesinaudoja, išreikštas ketinimas naudotis statiniais tik vasarą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad namų valdoje yra kiti statiniai – gyvenamasis namas ir viralinė, kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovų apeliacinio skundo argumentus, jog toks atidalijimas pažeidžia jų teises, todėl sprendimo dalis dėl ūkinio pastato 8I1/p priskyrimo atsakovui A. Ž., paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija pripažindama pagrįstu teismo pasirinktą atidalijimo būdą pažymi, kad visų namų valdoje esančių statinių vertė yra 85 000 Lt. Atsakovui A. Ž. priskirto ūkinio pastato plane pažymėto 8I1p vertė yra 23 000 Lt (b.l. 125-126, 2 t.). Akivaizdu, kad paskyrus šį turtą vienam iš bendrasavininkių yra nukrypta nuo turimo turto dalių, todėl siekiant nepažeisti kitų bendrasavininkių teisių, iš atsakovo priteistina kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, kurios dydis kiekvienam iš ieškovų sudaro 1 767 Lt (23000-14167/6). Be to, nesant pagrindo pripažinti gyvenamojo namo priklausinį - šulinį atsakovės V. Ž. asmenine nuosavybe, teismo sprendimo dalis dėl ieškovams priskirtinos turto masės keistina, šį turą - šulinį priskiriant ieškovams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ginčo šalys yra ne tik ginčo pastatų, bet ir namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Kaip jau paminėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi bendru žemės sklypu tarp šalių tvarką pagal atsakovo pateiktą projektą (b.l. 104, 2 t.) nurodė, kad šiame projekte nustatyta naudojimosi tvarka atitinka ir užtikrina atsakovo teises. Kolegijos vertinimu, užtikrindamas vien tik atsakovo interesus, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir racionalumo principų. Nustačius naudojimosi tvarką pagal minėtą projektą, anksčiau vientisa namų valda yra skaidoma į kelias dalis, per namų valdą yra numatomas pravažiavimas, kuris nėra pažymėtas žemėnaudos projektuose ir kurio paskirtis užtikrinti vien tik atsakovui priskirto turto naudojimą. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad toks bendro žemės sklypo suskaidymas sukeltų nepatogumus juo naudotis ir šalių ginčus ateityje. Kolegija atmeta ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kad tikslinga naudojimosi tvarką nustatyti pagal jų – ieškovų pateiktą projektą (b.l. 80, 2 t.), kadangi nusprendus nuosavybės teise atsakovui priskirti ūkinį pastatą, jam bus užkirsta galimybė disponuoti savo turtu. Kolegijos vertinimu, sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo naikintina, atsižvelgiant į tai, kad nei vienos iš šalių pateiktas projektas nėra patogus, racionalus bei netarnauja geresniam nuosavybės valdymui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėjantis teismas, atsižvelgiant į šalims priskirtą nuosavybėn turtą, turėtų pasiūlyti pateikti ginčo namų valdos naudojimosi projektus, iš kurių būtų galima daryti atitinkamą išvadą apie šalims priskirto turto tinkamą naudojimą.

Be to kolegija pažymi, kad tik nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, galimas ginčo dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo, išsprendimo klausimas, kadangi paskyrus naudotis žemės sklypo dalį, kuri užimta savavaliniu statiniu, atsakovui, šiam atsiras galimybė įteisinti savavalinę statybą (CK 4.103 straipsnio 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija), todėl teismo sprendimo dalis, kuria nuosavybės teise atsakovui, neatlikus įteisinimo procedūrų, priskirtas garažas taip pat naikintina, perduodant šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria V. Ž. asmeninės nuosavybės teisės pripažintos į nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą kiemo statinį - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav., panaikinti ir atsakovės reikalavimus šioje dalyje atmesti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovams pripažintos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) statinius, pakeisti, papildomai priskiriant ieškovams V. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. ir A. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis kiemo statinį – šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r. sav.

Sprendimo dalis, kuriomis nustatyta 0,3400 ha namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarka, atsakovui pripažintos nuosavybės teisės į garažą ir atmestas ieškovų reikalavimas dėl šio statinio nugriovimo, pažymėtu indeksu 9I1/ž, esančiu šiame žemės sklype, bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. ieškovams V. Ž., A. R., A. Č., A. Ž. ir A. Ž. kiekvienam po 1 767 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėArvydas Žibas