Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2A-630-779/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2A-630-779/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34567-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Civilinė byla Nr. e2A-630-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34567-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.27; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 833,28 EUR dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2016-12-19 su atsakovu sudarė traktoriaus Farmtrac draudimo sutartį. 2017 m. vasario 22 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta traktoriaus sankabos ketaus liejinio detalė. Ieškovas kreipėsi į oficialų Farmtrac traktorių atstovą Lietuvoje UAB „Margučiai“, kurio sudarytos planuojamų darbų sąmatos pagrindu buvo atlikti traktoriaus remonto darbai už 3 833,28 EUR. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad žala atsirado dėl techninių transporto priemonių gedimo ir pateikti klaidingi duomenys apie įvykį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė tuo, jog atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju net dviem savarankiškais pagrindais: pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 8.1.3 ir 8.1.17 punktus (dėl techninių transporto priemonės gedimų ir klaidingų duomenų apie eismo įvykį pateikimo). Nurodė, kad ant sugedusios traktoriaus ketaus liejinio detalės nebuvo nustatyti jokie išoriniai mechaniniai padariniai, nors tai yra būtina sąlyga, siekiant įvykį pripažinti draudžiamuoju. Kadangi minėta detalė nekontaktavo su kitu objektu (pvz., gruntu, grioviu ar pan.), o sugadinimai, atsiradę be kontakto, nėra draudimo objektas, pagal sudarytą draudimo sutartį, todėl įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Be to, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu žalos administravimo metu, negalėjo detaliau paaiškinti įvykio aplinkybių, galimai mėgino nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, siekdamas gauti nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudimo taisyklėse šalys sutarė, kas laikoma techniniais gedimais (taisyklių 1.26 punktas), o būtent, natūralus transporto priemonės važiuoklės ir kitų detalių ir/ar dalių susidėvėjimas dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo; dalių ir/ar agregatų gedimai, išskyrus atvejus, kai ant šių detalių ir/ar dalių yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė ir kt. Pagal taisyklių 1.23 punktą autoavarija laikomas eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant bent vienai judančiai transporto priemonei, buvo sugadinta draudžiama transporto priemonė ir/ar žuvo arba buvo sužeisti žmonės. Jokių išoriškai matomų pėdsakų ant traktoriaus po 2017 m. vasario 22 d. įvykio, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, nenustatyta, jų nenurodė ir ieškovas.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau VGTU) tyrimo ataskaita ir jos išvados nepagrindžia faktinės aplinkybės, jog nurodytos dienos įvykis buvo eismo įvykis/ autoavarija ir kad sankabos detalės lūžis įvyko būtent nurodyto įvykio metu, būtent ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Nė vienas šalių privačiai užsakytą tyrimą atlikęs liudytojas neturi specialių žinių tiriant eismo įvykius (trasologijos) ir nustatant sugadintų detalių pažeidimų atitikimą nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms. Abiejų tyrimų išvados netgi negali būti objektyviai palyginamos, kadangi tyrimus atliko skirtingas specialias žinias turintys asmenys, naudoję skirtingus tyrimo metodus, turėję skirtingus ir ribotus duomenis apie įvykį, tyrę skirtingą tiriamąjį objektą (I. G. tyrė pačią detalę, o V. V. – rašytinius dokumentus, nuotraukas, I. G. tyrimo išvadas). Nepateikus teismui ir ekspertams sugadintos detalės, Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertai nurodė, kad atlikti tokio tyrimo nebegalima.

6. Nesant byloje patikimų duomenų apie eismo įvykio/autoavarijos buvimą (kilimą), nesant kitų išorinių eismo įvykio požymių ant transporto priemonės, nesant galimybės atlikti ekspertinį eismo įvykio aplinkybių ir nustatyto gedimo priežastinio ryšio tyrimą ir ieškovui neišsaugojus lūžusios detalės, teismas padarė išvadą, kad labiausiai tikėta detalės, pagamintos iš trapaus ketaus, gedimo priežastis yra natūralus susidėvėjimas dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo ir/arba neteisingos transporto priemonės (sankabos) eksploatacijos. Dėl to atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką remdamasis draudimo taisyklių 8.1.3 punktu.

7. Dėl atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką remiantis taisyklių 8.1.17 punktu, t. y. dėl to, kad ieškovas pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir/ar jo padarinius, teismas nurodė, kad ieškovo pateikiamų įvykio aplinkybių nenuoseklumas turėjo įtakos draudiko pareigos nustatyti įvykio aplinkybes tinkamam įgyvendinimui, tačiau kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nėra pakankamas.

8. Teismas pagrįstomis ir priteistinomis iš ieškovo laikė 304,68 EUR dydžio išlaidas, pervestas ekspertinei įstaigai iš atsakovo įmokėto užstato. Likusią užstato dalį, atskaičius bankiniams pavedimams iš/į teismo depozitinę sąskaitą taikomus įkainius, grąžino atsakovui. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ sumokėtos sumos teismas nepripažino išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tačiau nagrinėjamu atveju jas netinkamai pritaikė. Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, reikalaudamas ne iš atsakovo įrodyti, jog eismo įvykio nebuvo, o iš ieškovo „patikimais duomenimis“ įrodyti, kad eismo įvykis buvo.

9.2. Teismas padarė nepagrįstą (neteisėtą) pagrindinę išvadą, kad „labiausiai tikėta detalės, pagamintos iš trapaus ketaus, gedimo priežastis yra natūralus susidėvėjimas dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo ir/arba neteisingos transporto priemonės (sankabos) eksploatacijos“. Šią išvadą paneigia VGTU Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docento dr. I. G. atlikta ekspertizė traktoriaus sankabos ketaus liejinio detalės trūkio priežasčiai nustatyti, kurios išvadoje nurodyta, kad ketaus detalės lūžis įvyko dėl vienkartinės stiprios smūginės apkrovos, kuri viršijo ketaus takumo ir stiprumo ribą.

9.3. VGTU atliktos ekspertizės tyrimų ataskaitos nepaneigia atsakovo į bylą pateiktas Techninės ekspertizės aktas. Atsakovo pateiktame tyrime nenurodyta jokia metodologija, kuria remiantis buvo daroma ekspertizė. Ekspertizės akte nurodoma tik tai, kad tyrimas atliktas „remiantis praktinėmis žiniomis įgytomis atliekant analogiškas ekspertizes“. Iš ekspertizės akto turinio apskritai neaišku, ką V. V. tyrė. Atsakovas ekspertizės aktą užsakė privačioje įmonėje, kuri neturi nei tam reikiamos kvalifikacijos, nei licencijos tirti medžiagas (metalą) ir už tai sumokėjo, todėl mažiausiai šia prasme V. V. yra aiškiai suinteresuotas duoti tokias išvadas, kokių reikia atsakovui. Dėl Ekspertizės akto išvados „<...> nuo metalo nuovargio dėl vibracijų, sukeliamų besisukančių sankabos elementų, jau buvo atsiradusių įtrūkių, kurie plėtėsi, didėjo“ pažymėjo, kad ji neturi jokio faktinio pagrindo.

9.4. Teismo sprendime akcentuojama ta faktinė aplinkybė, kad „jokių išoriškai matomų pėdsakų ant traktoriaus po 2017-02-22 įvykio, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, nenustatyta“. Teismas pritarė pagrindiniam atsakovo argumentui, kad ant detalės nebuvo nustatyti jokie išoriniai mechaniniai padariniai, vadinasi detalė nekontaktavo su kitu objektu (nepatyrė tiesioginio smūgio), o sugadinimai be kontakto nėra draudimo objektas pagal Draudimo sutartį. Nurodė, jog tokia pozicija yra nepagrįsta, remiasi netinkamu Taisyklių 1.26.2 punkto aiškinimu. Pagal Taisyklių 1.26.2 punktą techniniai gedimai yra automobilio dalių ir (ar) agregatų gedimai, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai, kilę kaip autoavarijos pasekmė. Šiuo atveju lūžo detalė – tai (lūžis) ir yra išorinis mechaninis pažeidimas, kilęs kaip autoavarijos pasekmė, todėl visiškai atitinka Taisyklių 1.26.2 punkto išlygą. Taisyklių 1.26.2 punkte nėra suformuluota nuostata, kad draudikas atlygina tik tą žalą, kuri atsirado sugadintai detalei tiesiogiai kontaktuojant su kitais (išoriniais) objektais.

9.5. Pažymėjo, kad teismo sprendimo išvada, jog detalės gedimo (lūžimo) priežastis yra „ir/arba neteisingos transporto priemonės (sankabos) eksploatacijos“ yra ne tik nepagrįsta, bet ir neteisėta. Atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, kad detalė lūžo dėl kokio nors neteisingo traktoriaus eksploatavimo, atitinkamai tai nebuvo įrodinėjimo dalykas.

Atsiliepimas

10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su skundu nesutinkantis, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nenurodė jokių materialinės ar proceso normos pažeidimų, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien subjektyviu ieškovo nesutikimu, nenurodant pagrįstų argumentų. Nors apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama įrodymų vertinimui, nėra pateikiami konkretūs įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių 8.1.3 punktu. Šiame punkte numatyta, kad Draudikas neprisiima rizikos už techninius gedimus. Taisyklių 1.26.1 punkte nurodyta, kad techniniais gedimais yra laikomi natūralūs susidėvėjimai dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo. Techniniais gedimais taip pat laikomi automobilių dalių ir (ar) agregatų gedimai, jei ant jų nėra matomų išorinių mechaninių pažeidimų, kilusių per autoavariją (Taisyklių 1.26.2 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus bylos medžiagą, negalima daryti išvados, kad minėtas traktoriaus „kaklas“ lūžo dėl autoavarijos. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad įvertinus fotonuotraukas, liudytojų paaiškinimus, taip pat paties ieškovo paaiškinimus, ant traktoriaus nėra nustatyta jokių matomų sugadinimų pėdsakų, kurie patvirtintų, kad būtų įvykęs eismo įvykis. Tai, kad traktorius nekontaktavo su kitu objektu (grioviu, šlaitu) pačia lūžusia detale taip pat patvirtino pats ieškovas.

10.3. UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ parengtoje išvadoje nurodoma, jog traktorius sulūžo nuo ilgalaikės eksploatacijos bei metalo nuovargio dėl vibracijų, sukeliamų besisukančių sankabos elementų bei egzistavusių trūkių, kurie plėtėsi ir didėjo. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad šia V. V. išvada negalima vadovautis, ieškovas nepateikia aiškių to priežasčių, išskyrus savo nesutikimą su šiomis išvadomis. Akcentavo tai, kad priešingai nei I. G. (ieškovo užsakytą tyrimą atlikęs asmuo), V. V. susipažino su įvykio aplinkybėmis, ieškovo paaiškinimais, taip pat transporto priemonės ir jos dalių nuotraukomis, kurios darytos praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio. V. V. nurodė, kad I. G. atliko detalės apžiūrą praėjus daugiau nei 5 mėnesiam po įvykio, ne tik nežinodamas įvykio aplinkybių, tačiau kaip nurodė, ir aplinkybių, kur ir kaip buvo laikoma traktoriaus detalė. V. V. nuomone, nuotraukose darytose iš karto po įvykio, yra matyti rūdžių sluoksnis, leidžiantis daryti išvadas apie galimus senesnius įtrūkimus, tuo tarpu I. G., atlikęs netinkamą dalies rūdžių nuvalymą, suvienodino rūdžių sluoksnį, dėl ko galėjo tinkamai neįvertinti šių aplinkybių. Atsakovo nuomone, šie duomenys leidžia tvirtinti, kad būtent V. V. duota išvada yra objektyvesnė ir tikslesnė, vertinant visą situaciją, o ne atskirus elementus, juos apžiūrint praėjus itin ilgam laiko tarpui.

10.4. Atsakovo vertinimu, įvertinus transporto konstrukciją, tikrąsias įvykio aplinkybes, draudiko darbuotojo paaiškinimus, specialistų paaiškinimus, byloje esančias traktoriaus fotonuotraukas, P. K. žalos registravimo metu nurodytas įvykio aplinkybes, labiau tikėtina tai, kad traktorius sulūžo būtent dėl techninio gedimo, nesant jokio kontakto su kitu objektu, lūžį nulemiant detalės susidėvėjimui.

10.5. Pastebėjo, kad net ir priėmus I. G. išvadą, kaip patikimą įrodymą, ji savaime neįrodo įrodinėtinų aplinkybių byloje. Nurodoma smūginė apkrova galėjo susidaryti nesant tiesioginio kontakto, o kaip minėta apkrova susidarė, specialistas netyrė. I. G. nežinojo ir netyrė įvykio aplinkybių, todėl jo išvados neįrodo ieškovo reikalavimo.

10.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir Taisyklių 8.1.17 punktu, kaip savarankišku pagrindu. Pažymėjo, kad registruojant įvykį, ieškovas aiškiai nurodė, kad detalė lūžo tiesiog važiuojant keliu. Draudiko darbuotojas tikslino įvykio vietą, bet ieškovas negalėjo pasakyti tikslios vietos (griovio), kur įvyko įvykis. Šis faktas įrodo aplinkybę, kad traktorius lūžo tiesiog važiuojant, o ne nuvažiavus į konkretų melioracijos griovį. Tą patvirtina ir tai, kad ieškovas įvardijo, jog smūgių buvo keli. Ieškovas, siekdamas, jog įvykis nebūtų pripažintas techniniu pagal Taisyklių 1.26.2 p., nesant tiesioginio kontakto, iškėlė versiją apie įvažiavimą į griovį. Atsakovo nuomone, toks ieškovo elgesys neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo parodymų nenuoseklumą ir pagrįstai pritaikė Taisyklių 8.1.17 punktą, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą.

Šalies argumentai

10.7. Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai apskaičiuoja draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovo nurodyto žalos dydžio, remiantis Taisyklių 9.11.3 p., turi būti minusuojama besąlyginė išskaita – 289,62 Eur; iš ieškovo nurodyto žalos dydžio taip pat minusuojamas PVM – 665,28 Eur. Į bylą yra pateikti duomenys, kad ieškovo ūkis, kuriam priklauso minėta transporto priemonė, yra registruotas kaip PVM mokėtojas. PVM mokėtojai, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, sumokėję PVM metų pabaigoje, turi teisę įtraukti tai į ataskaitą ir toje dalyje išlaidas susigrąžinti.

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti 2018-05-31 sprendimo dalį, priteisiant iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1.2010 Eur sumokėtų už eksperto išvadą ir 0.07 Eur pavedimo mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1.210,07 Eur.

11.2. Ginčo žalos administravimo metu, ieškovo traktoriaus gedimus įvertino AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai, kurie ir priėmė sprendimą žaloje Nr. 1818173. Ieškovui nesutinkant su sprendimu, pastarasis kreipėsi į teismą ir pateikė VGTU darbuotojo išvadą. Atsakovas, įgyvendindamas rungimosi principą, šalių lygiateisiškumo bei teisės į gynybą principą, kreipėsi į VGTU, kad būtų patvirtintos išvados ir jų sudarymo aplinkybės, taip pat kreipėsi į BĮ UAB „Transporto mokslinį tiriamąjį centrą“, kurio autotechninių ekspertizių specialistai paruošė išvadą, kurioje įvertino ieškovo pateiktos VGTU išvados tezių pagrįstumą. Būtent už šį rašytinį įrodymą (atliktą tyrimą) AB „Lietuvos draudimas“ apmokėjo 1.210,00 Eur sumą. Atsakovo nuomone, šios išlaidos turėjo būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir priteisiamos iš ieškovo.

12. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

14. Byloje ginčas tarp šalių įvyko dėl atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

16. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui pasikreipus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).

Žemesnės instancijos teismas

17. Byloje nustatyta, jog 2017 m. vasario 22 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta traktoriaus Farmtrac, valst. Nr. A438M sankabos ketaus liejinio detalė („kaklas“). Transporto priemonė 2016 m. gruodžio 19 d. apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, standartinėms rizikoms (draudiminio įvykio K ir draudiminio įvykio V rizikos grupėmis). Ieškovas 2017 m. vasario 22 d. telefonu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, pranešdamas apie įvykį ir nurodydamas, kad traktorius sulūžo per pusę, trūko „kaklas“ važiuojant keliu per duobes. 2017 m. vasario 23 d. prašyme išmokėti draudimo išmoką ieškovas nurodė, kad važiuojant žvyrkeliu, traktorius atsitrenkė į griovį ir lūžo.

18. UAB „Margučiai“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MAR18186, patvirtina, kad traktoriaus remontas kainavo 3 833,28 Eur su PVM. Ginčo dėl to nėra. AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1818173 atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.3 ir 8.1.17 punktais.

19. Remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 7.1 punktu, draudžiamasis įvykis yra apdrausto transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų (draudžiamasis įvykis K), išskyrus įvykius, šiose taisyklėse įvardintus kaip nedraudžiamieji. Taisyklių 8.1.3 punkte, kuriuo rėmėsi atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo išmoką, nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei žala atsirado dėl techninių transporto priemonių gedimų. Taisyklių 1.26.punkte išvardinta, kas yra laikoma techniniais transporto priemonės gedimais: tai gedimai, atsiradę dėl natūralaus padangų, variklio, važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo (1.26.1 p.); automobilio dalių ir (ar) agregatų gedimų, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė (1.26.2 p.); atmosferos poveikio (pvz.: rūdžių, gedimų dėl druskų, dėl skysčių užšalimo ir pan.), išskyrus gamtinių jėgų poveikį (1.26.3 p.); neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai (pvz., eksploatacinių skysčių trūkumo) (1.26.4 p.); netinkamo ir (ar) nekokybiško kuro (1.26.5 p.). Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką taisyklių 8.1.3 punkto pagrindu, rėmėsi taisyklių 1.26.1 ir 1.26.2 punktuose nurodytais kriterijais.

20. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrimo ataskaitoje, atliktoje ieškovo užsakymu, buvo tirta traktoriaus lūžusi detalė. Tyrimą atlikęs katedros docentas dr. I. G. nurodė, jog apžiūrimas lūžio paviršius vienodai pasidengęs korozijos produktais; nenustatyta, kad trūkio užuomazga būtų atsiradusi kažkuriame taške ir palaipsniui vystėsi; atlikus bandymą skvarbiais dažalais, buvo identifikuota keletas įtrūkių korpuse, kurie prasidėjo nuo smūginės apkrovos, dėl kurios lūžo detalė; atlikus fraktografinį tyrimą, nustatyta, kad lūžis trapusis. I. G. padarė išvadą, kad ketaus detalės lūžis įvyko dėl vienkartinės stiprios smūginės apkrovos, kuri viršijo ketaus tankumo ir stiprumo ribą bei kad ilgalaikės eksploatacijos pasekmių, galėjusių lemti trūkio atsiradimą būdingų požymių, nerasta. Šias savo išvadas patvirtino teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus. 2017 m. kovo 2 d. defektų akte, sudarytame UAB „Margučiai“ nurodyta, jog įmonės mechanikai, apžiūrėję traktorių, nustatė, kad senų ar mikro įtrūkimų iki šio įvykio korpuse nebuvo. 2017 m. spalio 17 d. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ techninės ekspertizės akte autotechninių ekspertizių specialistas, techninių mokslų daktaras V. V., atlikęs tyrimą iš dokumentų ir nuotraukų, padarė išvadą, kad nebuvo vienkartinės stiprios smūginės apkrovos, o pasirinktas metalo lūžio paviršiaus tyrimas pagal susidariusių rūdžių sluoksnio storį dar ir nuplovus tą sluoksnį skiedikliu 646, buvo netinkamas, nes buvo atliktas keli mėnesiai po įvykio ir rūdimis pasidengė visas lūžis. Sankabos korpuso metale nuo ilgalaikės eksploatacijos, nuo metalo nuovargio nuo vibracijų, sukeliamų besisukančios sankabos elementų, jau buvo atsiradusių įtrūkių, kurie plėtėsi, didėjo ir traktorius sulūžo per pusę.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus bylos medžiagą, negalima daryti išvados, kad minėta traktoriaus sankabos ketaus liejinio detalė („kaklas“) lūžo dėl autoavarijos, nes jokių išoriškai matomų pėdsakų ant traktoriaus po įvykio, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, nenustatyta. Teismas nurodė, kad nesant byloje patikimų duomenų apie eismo įvykio/autoavarijos buvimą (kilimą), nesant kitų išorinių eismo įvykio požymių ant transporto priemonės, nesant galimybės atlikti ekspertinį eismo įvykio aplinkybių ir nustatyto gedimo priežastinio ryšio tyrimą ir ieškovui neišsaugojus lūžusios detalės, labiausiai tikėta detalės, pagamintos iš trapaus ketaus, gedimo priežastis yra natūralus susidėvėjimas dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo ir/arba neteisingos transporto priemonės (sankabos) eksploatacijos. Su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo sutikti, nes jis priimtas neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus ir neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą.

22. Atsakovas, pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju, remiantis Taisyklių 8.1.3 punktu, turėjo įrodyti, jog traktoriaus gedimo priežastis yra natūralus susidėvėjimas dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo (Taisyklių 1.26.1 p.) ir/arba neteisingos transporto priemonės (sankabos) eksploatacija (taisyklių 1.26.2 p.). Šių aplinkybių atsakovas, administruodamas žalos bylą, netyrė. Tik bylą nagrinėjant teisme, atsakovas užsakė traktoriaus, jo detalių nuotraukų, darytų po eismo įvykio, tyrimą. Tyrimą atlikęs V. V. sukritikavo I. G. atliktą lūžusios detalės tyrimą, nurodydamas, jog nuotraukose matosi rūdžių sluoksnis, leidžiantis daryti išvadas apie galimus senesnius detalės įtrūkimus, taip pat pateikiama išvada, kad traktorius sulūžo nuo ilgalaikės eksploatacijos bei metalo nuovargio dėl vibracijų, sukeliamų besisukančių sankabos elementų bei egzistavusių trūkių, kurie plėtėsi ir didėjo. Šios V. V. išvados nepagrįstos jokia moksline metodika. Pažymėtina, kad traktorius buvo naujas, traktoriaus charakteristikos, leidžiančios padaryti išvadą, jog keturis metus traktorių eksploatuojant jis laikytinas natūraliai susidėvėjęs, į bylą nebuvo pateiktos, todėl neaišku, kuo remiantis buvo padarytos tokios išvados. 2018 m. balandžio 19 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro aktas, kad negalima pateikti išvados Nr. 11-642(18) patvirtina, jog iš nuotraukų ir dokumentų (kuriuos tyrė V. V.) pateikti išvadų, kokia buvo traktoriaus sankabos korpuso lūžio priežastis, ar ši detalė iki įvykio buvo susidėvėjusi ar sugadinta, negalima be materialaus tyrimo objekto – lūžusios detalės. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas turėjo atitinkamai įvertinti detalę tyrusio eksperto I. G. tyrimo ataskaitoje pateiktus duomenis, patvirtinančius, jog detalės lūžis įvyko dėl vienkartinės stiprios smūginės apkrovos, ir kad ilgalaikės eksploatacijos pasekmių, galėjusių lemti trūkio atsiradimą būdingų požymių, ant detalės nerasta.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalimi, draudikas privalo įrodyti aplinkybės, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Kaip buvo minėta, Taisyklių 8.1.3 punkte, kuriuo rėmėsi atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo išmoką, nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei žala atsirado dėl techninių transporto priemonių gedimų, t. y. dėl gedimų, atsiradusių dėl natūralaus padangų, variklio, važiuoklės ar kitų transporto priemonės detalių ir (ar) dalių susidėvėjimo dėl įprastinio transporto priemonės naudojimo (1.26.1 p.); dėl automobilio dalių ir (ar) agregatų gedimų, išskyrus atvejus, kai ant šių dalių ir (ar) agregatų yra matomi išoriniai mechaniniai pažeidimai kilę kaip autoavarijos pasekmė (1.26.2 p.). Taisyklių 1.26.1 punkto aplinkybių draudikas iš viso neįrodinėjo, be to, šią galimybę paneigė 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento dr. I. G. atliktas tyrimas, todėl ji laikytina neįrodyta. Dėl Taisyklių 1.26.2 punkto pasisakytina, kad tiek atsakovas, tiek pirmos instancijos teismas šį taisyklių punktą vertino netinkamai. Traktoriaus korpuso detalė lūžo eismo įvykio metu, t. y. dėl bet kokio staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo – traktoriui įvažiavus į griovį. Faktas, kad traktoriaus detalė lūžo, ir turėjo būti įvertintas kaip išorinis mechaninis pažeidimas, kilęs kaip autoavarijos pasekmė. Taisyklių 1.26.2 punkte nėra suformuluota nuostata, kad draudikas atlygina tik tą žalą, kuri atsirado sugadintai detalei tiesiogiai kontaktuojant su kitais (išoriniais) objektais. Kadangi detalės lūžis įvyko dėl vienkartinės stiprios smūginės apkrovos, kaip nustatė ekspertas I. G., betarpiškai ištyręs detalę, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

24. Atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką taisyklių 8.1.17 punktu, t. y. dėl to, kad ieškovas pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir/ar jo padarinius, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nėra pakankamas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo ketinimus pateikti duomenis, kurių iš viso nebuvo ar inscenizuoti įvykį, todėl įvykio aplinkybių tikslinimas iš karto po įvykio nelaikytinas klaidingų duomenų pateikimu.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamų materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, taigi ir neteisėtą sprendimą. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 329 str. 1 d.).

26. Kadangi draudimo sutartimi buvo nustatyta 289,62 Eur besąlyginė išskaita (taisyklių 1.29 p.)., tai šioje dalyje traktoriaus remonto darbų sąmata (dėl kurios dydžio ginčo byloje nėra) mažintina (3833,28 – 289,62 =3543,66 Eur) ir dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. draudimo sutartimi sulygta besąlyginės išskaitos suma mažinama prašoma priteisti remonto darbų kaina.

27. Atsakovo vertinimu, ieškovui gali būti priteista draudimo išmoka minusuojant PVM, nes ieškovas yra registruotas kaip PVM mokėtojas ir gali PVM sumą metų pabaigoje susigrąžinti. Tokie atsakovo teiginiai nepagrįsti, nes ieškovas, kaip PVM mokėtojas, turi teisę į PVM ataskaitą. Galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, o ne pareiga, o atsakovo argumentai, kad PVM neturėtų būti priteisiamas, nes mokėtojas gali šį mokestį susigrąžinti, yra paremti tik prielaidomis apie ateityje iš mokestinių teisinių santykių galinčiomis atsirasti teisėmis, kuriomis PVM mokėtojas nebūtinai gali ir pasinaudoti. Taip pat reikia pažymėti, kad PVM mokesčio mokėjimas, jo administravimas bei susigrąžinimas nustatytas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme ir nebuvo šioje byloje nagrinėjamas klausimas.

28. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo eismo įvykio dienos, t. y. 2017 m. vasario 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jo reikalavimas būtų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos, todėl procesinės palūkanos priteistinos ne nuo eismo įvykio dienos, kaip prašo ieškovas, bet nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d.

30. CK 6.210 straipsnio 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis). Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

31. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai galutiniam bylos rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

32. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį, priteisiant iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 1.201 Eur sumokėtų už eksperto išvadą ir 0.07 Eur pavedimo mokestį.

33. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas sprendimas ieškinį tenkinti, atsakovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus 90,75 procentais, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1530 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir 622,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo priteistina 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3543,66 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 66 ct) draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2152,54 Eur (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt du eurus ir 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Inga StaknienėRūta PetkuvienėVaclovas Paulikas