- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-09
- Bylos Nr.
- 2KT-82/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., A. K., Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos A. U. 2007 m. spalio 30 d. prašymu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2969-223/2007 pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (suinteresuoti asmenys byloje A. U., A. K., Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius) perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. lapkričio 5 d. buvo gautas pareiškėjos A. U. 2007 m. spalio 30 d. prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2969-223/2007 pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (suinteresuoti asmenys byloje A. U., A. K., Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius) perdavimo nagrinėti kuriam nors Vilniaus miesto apylinkės teismui, Visagino rajono apylinkės teismui arba Druskininkų rajono apylinkės teismui.
Prašyme nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2007 m. balandžio 13 d. raštu Nr. SD-1494 ši civilinė byla iš Pasvalio rajono apylinkės teismo buvo perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pareiškėja teigia, kad nebuvo supažindinta su teismo nutartimi, kuria civilinė byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Be to, pareiškėja nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme jai neleidžiama susipažinti su šios bylos medžiaga, ekspertizę atlikti paskirtiems ekspertams nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, byla nagrinėjama pažeidžiant kitas civilinio proceso įstatymo normas, dėl ko pareiškėja abejoja bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Prašyme, be to, teigiama, jog interneto tinklapyje ,,Delfi“ paskelbtas straipsnis ,,Atkakli pedagogė šališkam teisėjui nušluostė nosį“ sukėlė konfliktinę situaciją su Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjais bei Panevėžio apygardos teismo pirmininku, dėl ko nėra galimas bylos, kurioje dalyvaujančiu asmeniu yra pareiškėja, nagrinėjimas jokiame Panevėžio apygardos teismo teritorijai priklausančiame apylinkės teisme. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ją byloje atstovaujančio advokato G. Butkaus buveinė yra Vilniuje (Advokato A. Dziegoraičio kontora, esanti adresu Vilnius, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 13/10-20), dėl ko taip pat yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Teisiniu prašymo pagrindu nurodomi CPK 34, 35, 36 straipsniai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.
CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad siekiant, jog byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, išimtiniais atvejais ji gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui. Taigi šiuo pagrindu civilinė byla iš vieno teismo kitam gali būti perduodama tik išimtiniais atvejais, kai byloje dalyvaujantys asmenys įrodo, jog egzistuoja itin reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios bylos nagrinėjimo ekonomiškumą ir operatyvumą perdavus ją nagrinėti kitam teismui. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstami atvejai, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma liudytojų, yra dauguma daiktinių įrodymų, kuriuos reikia apžiūrėti ir pan. Įrodyti išimtinį aplinkybių pobūdį yra jomis prašymą dėl bylos perdavimo grindžiančio dalyvaujančio byloje asmens procesinė pareiga (CPK 178 str.).
Bylos nagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą, perdavus ją nagrinėti kitam teismui, pareiškėja grindžia tuo, kad ją atstovaujančio advokato buveinės vieta yra Vilniuje. Tačiau vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų profesionalaus atstovo – advokato, buveinės vieta negali būti lemiamu bylos išnagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą pagrindžiančiu kriterijumi, kuris nusvertų bendrųjų teismingumo taisyklių svarbą ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Be to, teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais bei atstovavimas bylų procese yra advokato profesinė veikla (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2, 4 str.).
Be anksčiau minėtų argumentų, pareiškėjos prašyme išdėstyti taip pat ir kiti poreikio perduoti bylą nagrinėti kitam teismui motyvai, susiję su abejonėmis dėl galimybės Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams išlikti nešališkiems šioje byloje. Tokios abejonės yra grindžiamos tuo, kad interneto tinklapyje ,,Delfi“ paskelbtas straipsnis sukėlė konfliktinę situaciją su Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjais bei Panevėžio apygardos teismo pirmininku. Tai yra iš esmės prašymo dėl bylos perdavimo faktiniu pagrindu yra nurodomos prielaidos dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų galimo šališkumo nagrinėjamoje byloje. Tačiau sutikti su pareiškėjos nurodytomis bylą nagrinėjančio teismo teisėjų šališkumo prielaidomis nėra pagrindo, nes viešai reiškiami komentarai apie teismo ar teisėjų darbą ar kitokio pobūdžio pareiškimai savaime negali būti teisėjų šališkumą byloje įrodančia aplinkybe, juolab, kad, kaip nurodo pati pareiškėja, minėtu straipsniu buvo inicijuotas konfliktas su Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjais bei Panevėžio apygardos teismo pirmininku, taigi nėra susijęs su bylą nagrinėjančiu teismu.
Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu būtų kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų konkrečių bylą nagrinėjančių (paskirtų nagrinėti bylą) teisėjų tiesioginį arba netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi arba kurios dėl kitų priežasčių objektyviai galėtų kelti abejonių dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo (CPK 64-66 str.), dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę tokiems teisėjams pareikšti nušalinimą CPK VI skyriuje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.). Jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas (CPK 69 str. 4 d.). Aukštesniosios pakopos teismas nušalinimo klausimą sprendžia tik tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų (CPK 69 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n utaria:
Atmesti pareiškėjos A. U. 2007 m. spalio 30 d. prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2969-223/2007 perdavimo nagrinėti kitam teismui.