Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovams T. B., T. B., M. B., M. B. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Turto bankas gavęs antstolės A. K. pranešimą apie galimai bešeimininkį turtą, raštu kreipėsi į Alytaus rajono 2-ąjį notaro biurą prašydamas iš VĮ Registrų centro užsakyti J. B. palikimo priėmimui valstybės vardu reikiamus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą. Notaras nurodė, kad turtas įgytas palikėjui gyvenant santuokoje su T. B., todėl paveldėjimo teisės liudijimas galės būti išduotas tik tada, kai bus atidalintas santuokoje įgytas turtas. Be sutuoktinės liko trys įstatyminiai palikėjo J. B. įpėdiniai – dukros M., M. ir T. B., tačiau nė viena iš atsakovių nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl ieškovė neturėjo galimybės informuoti apie atsiradusį palikimą. Nekilnojamasis turtas registruotas J. B. vardu, t. y., įsigytas po santuokos 1984-04-28 sudarymo – 1999-12-09 turto pardavimo be varžytinių akto pagrindu. Dėl šios aplinkybės priklauso sutuoktiniams J. B. ir T. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kiekvienam po ½ dalį, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas, mirus J. B., į jam priklausančio turto dalį, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtas santuokoje įgytas turtas ir jis įregistruotas registre ir/arba kai bus įregistruotas teismo sprendimas VĮ Registrų centre, kaip jo asmeninė nuosavybė. J. B. mirus, turtas nebuvo pasidalintas, todėl šiuo atveju santuokos metu įgytas turtas yra laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su sutuoktine T. B. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. S. 2023-04-07 raštu informavo VĮ Turto banką, jog biure byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nėra užvesta. Mirusysis buvo santuokoje su T. B. ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis santuokos metu įgyto turto, tačiau T. B. palikimo po sutuoktinio mirties nepriėmė.

Vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad T. B. būtų kreipusis į notarą prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo ar galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012-01-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Tokiu būdu, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški. CK 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad mirusysis santuokoje įgijo siloso tranšėją (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini); svarstykles (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini); sandėlį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Swedbank AB. Kadangi mirusiojo J. B. dalis šiame turte nėra nustatyta, todėl siekiant, kad šį turtą priimtų ieškovė, būtina nustatyti mirusiojo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine T. B.. Nustatytina, jog sutuoktinių J. B. ir T. B. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam J. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine T. B. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis siloso tranšėjos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalis svarstyklių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalis sandėlio (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Swedbank AB.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.