Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2024 m. gruodžio 24 d. apie 11.00 val. Prienuose, F. V. gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), prie automobilio ,,Skoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo, vykdant įgaliojimus, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus vairuotojas), tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – 400 eurų (2 kupiūras po 200 eurų banknotais) valstybės tarnautojui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistui R. D., banknotus užkišdamas už tarnybinio automobilio ,,Skoda Superb“ dešinės pusės uždarytų galinių durų staktos ties priekine sėdyne.

Panašius parodymus kaltinamasis A. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 79-82, 88-90).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 24 d. dirbo su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialistu A. M. Prienų mieste, kur vykdė neblaivių vairuotojų tikrinimą. Patruliavo tarnybiniu automobiliu ,,Skoda Superb“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vykdydami neblaivių asmenų patikrinimą Prienuose, F. V. gatvėje prie maisto prekių parduotuvės (duomenys neskelbtini), apie 10.18 val. patikrinimui ties parduotuve sustabdė automobilį ,,Dodge Durango“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo vyriškis, kuris važiavo vienas. Bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu nurodyto automobilio vairuotojui patikrino neblaivumą ir matuoklis parodė, kad asmuo vartojęs alkoholio. Vairuotojo pasiteiravo, ar vartojęs, šis atsakė, kad iš vakaro gėrė alaus. Vairuotojas paprašytas pateikė savo asmens dokumentus, pagal kuriuos nustatė, kad tai A. S.. A. S. pirmo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu 10.18 val. nustatė 0.86 prom. neblaivumą, antro tikrinimo metu 10.41 val. – 0.68 prom. neblaivumą. A. S. su tikrinimo rezultatais sutiko. Jam paaiškino, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kartu su A. S. priėjo prie tarnybinio automobilio, stovinčio parduotuvės šoninėje aikštelėje toliau nuo gatvės, kur pats įsėdo į tarnybinio automobilio priekinę keleivio vietą ir jungėsi kompiuterį protokolo surašymui. Tuo metu A. S. stovėjo lauke prie tarnybinio automobilio dešinio šono bei laukė, kol bus surašytas protokolas. Sėdint tarnybiniame automobilyje ir jungiantis prie policijos registro, sistema strigo, t. y. neveikė internetas, bandė per keletą kartų prisijungti prie registro. A. S., pradėjus rašyti administracinio nusižengimo protokolą, stovėjo šalia ir kelis kartus paklausė, ar galima būtų susitarti. A. S. pasakė, kad negalima. Jam paaiškino, kad už padarytą pažeidimą bus skirta piniginė bauda ir teisių atėmimas metams. Rašant protokolą A. S. tyliai pasakė, kad vietoje turi pinigų ir gali juos paduoti, kad palengvinti situaciją. A. S. paaiškino, kad kitaip jau nebus ir kad nebesiūlytų pinigų. Po šių žodžių A. S. atsitūpė prie tarnybinio automobilio dešinio šono prie atidarytų priekinių dešinių durelių ir iš piniginės išsiėmė 400 eurų (du banknotus po 200 eurų) ir juos užkišo už tarnybinio automobilio uždarytų galinių durelių viršutinių vyrių bei pasakė: ,,užkišau, pasiimsite“. Pamatęs, kad A. S. užkišo pinigus už automobilio vyrių, išlipo iš tarnybinio automobilio. A. S. paaiškino, kad dabar bus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo papirkti valstybės tarnautoją ir kad už kyšio davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apie įvykį iškart radijo ryšiu informavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialistą. A. S. užkištus pinigus išėmė iš automobilio vyrių ir padėjo tarnybinio automobilio salone ant sėdynės, kad pinigų neišpūstų, nes buvo vėjuota. Pradėti tyrimą atvyko kitas policijos ekipažas. Šio kyšio davimo A. M. nematė, kadangi tuo metu stabdė kitas gatve važiuojančias transporto priemones ir tikrinimo vairuotojų neblaivumą. Įvykis filmuotas kūno kamera. A. S. davė kyšį už protokolo nerašymą jau jam rašant protokolą, mėgindamas išvengti atsakomybės. A. S. surašytą administracinį protokolą davė susipažinti ir pasirašyti po kyšio davimo. A. S. su padarytu administraciniu pažeidimu sutiko (b. l. 43-46).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. S. pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas bei jo parodymai, kad siekdamas išvengti administracinio nusižengimo protokolo surašymo davė pareigūnui kyšį, užkišo už policijos automobilio ,,Skoda Superb“ dešinės pusės galinių durų staktos 2 kupiūras po 200 eurų; taip pat liudytojo R. D. parodymai, kad pradėjus A. S. rašyti administracinio nusižengimo protokolą, jis kelis kartus paklausė, ar galima būtų susitarti; A. S. pasakė, kad negalima; rašant protokolą A. S. tyliai pasakė, kad vietoje turi pinigų ir gali juos paduoti, kad palengvinti situaciją; A. S. paaiškino, kad kitaip jau nebus ir kad nebesiūlytų pinigų; po šių žodžių A. S. atsitūpė prie tarnybinio automobilio dešinio šono prie atidarytų priekinių dešinių durelių ir iš piniginės išsiėmė 400 eurų (du banknotus po 200 eurų) ir juos užkišo už tarnybinio automobilio uždarytų galinių durelių viršutinių vyrių bei pasakė: ,,užkišau, pasiimsite“; taip pat įvykio vietos bei objektų/daiktų apžiūros protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. S., sustabdytas neblaivus vairuojantis automobilį, valstybės tarnautojui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistui R. D. tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį – 400 eurų (2 kupiūras po 200 eurų banknotais) už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, banknotus užkišdamas už tarnybinio automobilio ,,Skoda Superb“ dešinės pusės uždarytų galinių durų staktos ties priekine sėdyne. Suprasdamas savo veikos pavojingumo pobūdį, kaltininkas siekė atlikti tokią veiką. Tokie A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas yra gavęs kaltinamojo A. S. ir laiduotojo A. S. prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojo A. S. atsakomybėn pagal laidavimą. A. S. sutinka būti kaltinamojo laiduotoju (b. l. 115-116 ir 117).

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – apysunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. A. S. anksčiau teismo neteistas (b. l. 67-68), t. y. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl nustatyta BK 40 straipsnio 3 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Dėl kyšio pareigūnui davimo kaltinamasis prisipažino iš karto, t. y. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei neigiamai vertina savo elgesį. Žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nėra spręstinas. Tokiu būdu konstatuotinas BK 40 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas.

Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, per pastaruosius 5 penkis metus iš viso septynis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 61-66), Sodros duomenimis dirba (b. l. 59-60), darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 119). A. S. dėl savo elgesio išgyvena ir jau vien šis baudžiamasis procesas leido kaltinamajam pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, laikoma, kad yra ir ketvirtoji būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punkte, t. y. pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas vadovaujasi BK 40 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2025 m. vasario 1 d., kadangi turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nėra aktualus, nes žala nepadaryta, todėl nauja BK 40 straipsnio 3 dalies redakcija šiuo konkrečiu atveju nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Esant BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtinas ir BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos egzistavimas. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalis, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus jos egzistavimo motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo teistumo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju prašomas skirti asmuo A. S. nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja apie 17 metų, mano, kad jis suklydo, pasiūlydamas pareigūnui 400 eurų kyšį. Negali pasakyti, kodėl taip atsitiko, jis turėjo būti stresinės būsenos, vairavo išgėręs. Apie šį įvykį sužinojo iš jo, po įvykio praėjus kelioms dienoms. Dėl to labai nustebo, jam tai buvo netikėta. A. S. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis (A. S.) vykdo individualią veiklą – dirba (duomenys neskelbtini). Jie yra vienas kitam padėję. A. S. kreipėsi į jį, prašydamas būti jo laiduotoju, nes juo pasitiki. Jis gyvena už (duomenys neskelbtini), pas mamą, anksčiau virš 30 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Su A. S. susitinka ir bendrauja dažnai. Nėra teistas, užstato sumokėti neišgalėtų, nes jo gaunamos pajamos nėra didelės. Nori, kad draugas sektų jo pavyzdžiu, pats yra negeriantis, gali paskatinti, kad taip elgtųsi ir draugas, kuris nors ir nebuvo abstinentas, tačiau prisigėrusio jo nebuvo matęs. Ankščiau abu turėjo bendrų pomėgių, važiuodavo į ralio varžybas.

Įvertinus visus laiduotojo A. S. charakterizuojančius duomenis (neteistas (b. l. 125), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 124), vykdantis individualią veiką), jo paaiškinimus teisme, teismas mano, jog A. S., kaip laiduotojas, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad laiduotoju pageidaujantis tapti jo draugas A. S. yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, gali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad A. S. jis yra autoritetas, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagrįstai manytina, jog laiduotojo įtaka jo elgesiui turės esminės reikšmės. Laiduotojas išskirtinai neigiamai vertina A. S. elgesį dėl kyšio davimo ir automobilio vairavimo esant neblaiviam.

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojui A. S. vienerių metų terminui be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Taip pat kaltinamajam išaiškinama, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL, dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Įvertinus šio nusikaltimo pobūdį, sunkumą, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, baustumą administracine tvarka, taip pat aplinkybę, jog kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis su darbo santykiais susijusias stabilias pajamas, kurios šiek tiek viršija 1 000 eurų per mėnesį, siekiant tiek visapusiško bausmės paskirties įgyvendinimo, tiek ir paties kaltinamojo interesų užtikrinimo, yra tikslingiausia paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Dėl daiktų likimo

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 400 eurų (200 eurų kupiūra Nr. UC1046947438 ir 200 eurų kupiūra Nr. UB9085674098), kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos Turto valdymo valdyboje pagal 2025 m. sausio 6 d. kvitą A, PADIS kodas: 00000284982 (Alytus, Jotvingių g. 8) (b. l. 38-39, 40-41)), konfiskuojami ir perduodami valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be piniginio užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 400 eurų (200 eurų kupiūra Nr. UC1046947438 ir 200 eurų kupiūra Nr. UB9085674098), kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos Turto valdymo valdyboje pagal 2025 m. sausio 6 d. kvitą A, PADIS kodas: 00000284982 (Alytus, Jotvingių g. 8), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti A. S., kad jeigu: jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba <...>, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl <...>, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir nurodant savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rašytinio ar žodinio proceso tvarka.