Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovei D. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad su pareiškėjo prašyme išdėstytais reikalavimais dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo nesutinka. Nurodė, kad 2025-02-04 Skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių apžeidimą. Pranešime nurodoma, kad „vaiko mama galimai turi priklausomybę lošimams. Kyla įtarimas, jog mama vartoja narkotines medžiagas. Mama vaiką palieka svetimiems asmenims, todėl kyla pavojus vaiko saugumui. Vakarais, kai vaikas turi miegoti, mamos nebūna namuose su vaiku “(reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti šie rizikos veiksniai: 25.3.7. nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos; Skyriaus specialistėms lankantis šeimos gyvenamojoje vietoje, namuose buvo netvarka, trūko švaros ir higienos, grindys nešvarios, paviršiai apkrauti įvairiais daiktais, nešvariais indais, maisto likučiais. Vaikui nėra miegui skirtos individualios vietos, nėra vaiko lovos. Tai rodo vaiko mamos įgūdžių stoką sudarant tinkamas sąlygas vaikui augti bei vystytis. Vaiko įstatyminė atstovė nesilaiko vaiko ligos rėžimo, vežiojasi sergantį vaiką į viešas vietas, kaip pati mama sakė Skyriaus specialistei telefonu, vyko į kavinę vakarieniauti, nors vaikas serga užkrečiama liga (niežais). Tai rodo mamos žinių stoką rūpinantis vaiku bei užtikrinant jo tinkamą priežiūrą. 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Rizikos veiksnys nustatomas abiem vaiko atstovams. Iš vaiko situacijos vertinimo metu surinktos informacijos galima spręsti, kad vaiko įstatyminiai atstovai ribotai tarpusavyje dalijasi informacija, susijusia su vaiku, jo priežiūra, auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra bei kitais su vaiku susijusiais klausimais. Vaiko tėtis nežino kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko, ar apskritai vaikas ją lanko. Vaiko tėvas išsako, kad vaiko mama nepakankamai dalijasi informacija, susijusia su vaiku. Vaiko įstatyminiai atstovai konfliktuoja ir nesutaria dėl vaiko ir tėvo bendravimo, susitikimų dažnumo bei trukmės. Nėra sudarę vaiko ir vaiko tėvo bendravimo tvarkos. Atlikus vaiko situacijos vertinimą, remiantis nustatytais rizikos veiksniais pagal faktines aplinkybes gautas nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (2025-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini) Iš E. Š. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Skyrius neturi informacijos apie vaiko mamos priklausomybę lošimams, narkotinėms medžiagoms, alkoholiui ir jų vartojimui. Skyriuje taip pat niekada nėra gauta nusiskundimų iš mažametės lankomos ugdymo įstaigos apie tai, kad vaiko mama netinkamai rūpinasi dukros ugdymųsi, priešingai. 2025-02-10 Skyriuje gautame rašte iš (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad E. Š. mama bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo įstaiga, dalyvauja tėvų susirinkimuose, domisi dukros ugdymu, laiku mokamas mokestis už ugdymo įstaigos paslaugas. Mergaitė yra laiku atvedama ir pasiimama iš darželio pačios mamos. Aprūpinta reikalingomis asmens higienos priemonėmis, aprengta tvarkingai ir pagal sezoną. 2025-02-10 E. Š. sveikatos priežiūros įstaigos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. Š. auga ir vystosi gerai. Dažnai serganti mažiems vaikams būdingais susirgimais. Vaiką į polikliniką visada lydi motina. Laiku atliekami paskirti tyrimai ir teiraujamasi jų atsakymais. Motina tinkamai rūpinasi medicinine vaiko priežiūra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės kad, jo mažametė dukra yra itin nesaugioje aplinkoje, jos motina nesugeba kontroliuoti savo būsenos ir suvartojamų psichotropinių bei svaiginamų medžiagų kiekio, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Pažymima ir tai, kad mažametė nuo pat gimimo gyvena su motina D. Š.. Nepilnametės tėvams nutraukus santuoką abiejų tėvų bendru sutarimu mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Po santuokos nutraukimo D. Š. gyvenant (duomenys neskelbtini) bei kurį laiką gyvenant (duomenys neskelbtini) iki šiol nebuvo taikomas Atvejo vadybos procesas, socialinės paslaugos nebuvo teikiamos. Skyriuje iki 2025-02-04 pranešimų apie pažeidžiamas mažametės teises nebuvo gauta. Skyrius 2025-02-10 visą informaciją apie šeimą perdavė Panevėžio miesto socialinių paslaugų centrui atvejo vadybos iniciavimui, socialinių paslaugų teikimui, todėl vertintina, kad socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalba, D. Š. išspręs kilusius sunkumus ir problemas, kliudančius šeimai funkcionuoti pilnavertiškai ir padedant visapusiškai rūpintis mažamete. Įvertinus šalių vaiko amžių, tai kad tokio amžiaus vaikui reikalingas pastovumas, tai, kad šalys kartu negyvena, vaikas gyvena su motina, yra ugdomas (duomenys neskelbtini), yra pagrindas vertinti, kad nepilnamečio E. Š. laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su pareiškėju ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka geriausių vaiko interesų.

5. Teisme buvo gautas ieškovo atstovės prašymas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti žodiniame teismo posėdyje, apklausti liudytoją, prašymas netenkintas teisėjos rezoliucija. Teiktame prašyme nurodyta, jog gavus Skyriaus išvadą pasitvirtino nesirūpinimo vaiku ir rizikos faktorius iš jos motinos pusės, kadangi egzistuoja netinkamas rūpinimasis mažamete, jos šeimos nariai (močiutė) yra itin susirūpinę, situacija trunka 2 metus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

6. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

7. Šioje byloje ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti nustatytą žyminį mokestį. Nepareiškus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teismas neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, todėl pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų.

8. Tokių priemonių taikymas ypač aktualus sprendžiant klausimus dėl vaikų, konstatavus realią grėsmę jų teisėms ir teisėtiems interesams. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įvertina tokių priemonių taikymo pagrindą – būtinybę apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko interesus, t.y. tam tikras aplinkybes, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės ir interesai. Pagrindas taikyti tokias priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti pakankamą išvadą, jog netaikius šių priemonių, akivaizdžiai gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai.

9. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

10. Nagrinėjamu atveju E. Š. gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama, šalių sutartas vaikui teiktinas išlaikymas 2024-04-22 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl įstatymas numato teisę skyrium gyvenančiam tėvui iš esmės pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

11. Nagrinėjamu atveju, ieškovo prašymas ir bylos medžiaga neįrodo realios grėsmės nepilnamečio vaiko saugumui jam šiuo metu gyvenant kartu su vaiko motina. Teismo manymu, vaiko gyvenamosios vietos keitimas, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šiuo metu būtų netikslingas, byloje nėra pateikta duomenų, jog vaikui jo įprasta gyvenamoji aplinka tapo nesaugi. Byloje nėra pateikta duomenų, jog dukros motina vartoja alkoholį ir psichotropines medžiagas, tokios informacijos neturi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (priešingai nei teigiama ieškovo prašyme). Nors atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai bei būtinybė vertinti pagalbos vaikui (šeimai) poreikį, inicijuota atvejo vadyba, tačiau vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Tikėtina, kad šeimai teikiant socialines paslaugas vaiko priežiūros trūkumai, kurie fiksuoti Skyriaus specialistų, bus pašalinti, dėl to keisti vaiko gyvenamosios vietos šiuo metu nėra pakankamo pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė darytų žalą nepilnamečio vaiko interesams, keltų grėsmę dukters saugumui ar sveikatai, nėra nustatytų neginčijamų faktų apie tai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, kaip nurodo ieškovas, ar kitokiu būdu daro žalą vaiko interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Skyriaus specialistams bendraujant su ieškovu tapo žinomos aplinkybės, jog jis važiuoja dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, kaip ieškovas laikinai pakeitus vaiko gyvenamąją vietą pasirūpintų savo mažamete dukra, jos ugdymu lopšelyje-darželyje, sveikatos priežiūra.

12. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo - nustatyti laikinąją dukros E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu. Atitinkamai netenkinus prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo taikyti ir kitų ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo priteisimo bei vaiko bendravimo su mama tvarkos nustatymo.

13. Kartu akcentuotina, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnametės dukters labui.

14. Nors ieškovo atstovė teikė prašymą nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją, tačiau prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojos apklausos teismas netenkino, kadangi įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurioms CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, nematė būtinybės ieškovo prašymo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo L. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.