Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-910-291/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
2-910-291/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10139-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Ieškovas
UAB „Scientia Socialis“
Atsakovas
K. J. V.
Advokatai
Dainius Žiedas, Jonas Nekrašius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-910-291/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10139-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.1.; 3.1.7.5; (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovu UAB „Scientia Socialis“ atstovams: direktoriui V. L., advokatui Jonui Nekrašiui,

atsakovo K. J. V. individualios įmonės atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Scientia Socialis“ ieškinį atsakovui K. J. V. individualiai įmonei dėl žalos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Scientia Socialis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. J. V. individualios įmonės 871,37 Eur (3008,69 Lt) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vykdė neteisėtą komercinę veiklą ir neteisėtai gavo pajamas platindamas ieškovo leidinius (žurnalus): Švietimas: politika, vadyba, kokybė (ISSN 2029-1922) laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m. už 1268,42 Lt, Problems of Management in the 21st Century (ISSN 2029-6932) laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m. – 492,02 Lt, Problems of Education in the 21 st Century (ISSN 1822-7864) laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 m. – 1248,25 Lt. Apie pažeistas teise sužinojo tik tada, kai 2014-07-21 Humanitas knygynas, esantis Vilniuje, el. paštu informavo apie tai, kad atsakovui priklausanti individuali įmonė vykdo neteisėtą veiklą, t. y. platina ir pardavinėja ieškovui priklausančius žurnalus, be jokio ieškovo sutikimo. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje ieškovas kreipėsi į atsakovą žodžiu ir raštu ir pasiūlė taikiai išspręsti iškilusią situaciją. Atsakovo įmonės leidybos vadovė D. V. pažadėjo ši klausimą išspręsti nedelsiant. Tačiau jokio sprendimo nebuvo priimta. 2014-08-27 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pretenziją reikalaudami pateikti išsamią informaciją apie neteisėtai parduotus įmonei priklausančius leidinius ir grąžinti gautas lėšas, taip padengiant ieškovui padarytą žalą. Atsakovo leidybos vadovė 2014-09-04 atsiuntė formalų atsakymą e-paštu, kuriame pripažino padarytus pažeidimus. 2014 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai prašė atsakovo pateikti pilną ir išsamią informaciją bei grąžinti neteisėtai gautas lėšas iki 2014-08-20, tačiau atsakovas į šį prašymą nereagavo. 2014-11-20 atsakovui įteikė pretenziją-reikalavimą ir prašė pateikti iki 2014-12-02 pilną informaciją apie parduotus jų įmonei priklausančius leidinius ir gautas lėšas, taip pat prašė iki 2014 m. gruodžio 4 d. grąžinti ieškovui priklausančias lėšas pavedimu į įmonės sąskaitą. Po bylos iškėlimo teisme, kai atsakovas 2015-01-05 pravedė 871,37 Eur, todėl šioje dalyje ieškovas ieškinį sumažino ir patikslino, kitoje dalyje ieškinys dėl 6 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų, liko neatlygintinas, todėl toje dalyje ieškinį prašo tenkinti.

2015-07-15 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad po civilinės bylos iškėlimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, atsakovas 2015-01-05 pervedė į ieškovo sąskaitą 871,37 Eur, todėl šioje dalyje ieškovas ieškinį sumažino, o pagal atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, vykdant teismo įpareigojimą, ieškovas patikslino savo reikalavimų sumą. Patikslintu ieškiniu bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovo K. J. V. individualios įmonės 527,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 115,85 Eur vykdymo išlaidų, taip pat iš atsakovo priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas teigia, jog žala bendrovei kilo iš atsakovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė ieškovo parengtų leidinių neteisėtu pardavimu. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai gavo pajamas platindamas 105 ieškovo leidinius (žurnalus): PEC, Vol. 19, 2010 (2 vnt.), PEC, Vol. 21, 2010 (1 vnt.), PEC, Vol. 23, 2010 (3 vnt.), PEC, Vol. 25, 2010 (2 vnt.), PEC, Vol. 27, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 28, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 29, 2011 (2 vnt.), PEC, Vol. 30, 2011 (2 vnt.), PEC, Vol. 32, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 33, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 34, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 35, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 36, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 37, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 38, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 39, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 40, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 41, 2012 (1 vnt.), PEC, Vol. 42, 2012 (1 vnt.), PEC, Vol. 43, 2012 (2 vnt.), ŠPVK, 2013 (4 vnt.), ŠPVK, Nr. 3 (15) (4 vnt.), ŠPVK, Nr. 1 (16) (1 vnt.), JBSE, Nr. 2 (8), 2005 (5 vnt.), JBSE, Nr. 2 (8), 2005 (5 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2010 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2010 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2010 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2009 (5 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2009 (10 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2008 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2008 (9 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2008 (7 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2013 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2012 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2012 (4 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2013 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2013 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2014 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 13, 2005 (2 vnt.). ir neteisėtai gavo pajamų 527,74 Eur, kas sudaro ieškovo patirtą žalą. Į visus prašymus pateikti visą reikalingą informaciją padarytai žalai apskaičiuoti atsakovas neatsakė. Visos leidybos teisės išimtinai priklauso ieškovui. Atsakovas neturėjo ir neturi jokios teisės disponuoti ieškovui priklausančiais leidiniais. Tik kai kuriose sutartyse buvo numatyta konkretaus leidinio platinimo galimybė, tačiau su sąlyga, kad atsakovo įmonė kas ketvirtį raštu teiks informaciją apie konkretaus žurnalo platinimo eigą. Tokios informacijos atsakovo įmonė niekada nėra pateikusi, todėl ieškovas pagrįstai manė, kad papildomi žurnalų egzemplioriai nebuvo gaminami ir platinami bei už juos nebuvo gautos jokios pajamos. Tai nuolat žodžiu išsakydavo ir K.J. V.. Vėliau tokių susitarimų buvo atsisakyta dėl galimai neskaidrios atsakovo veiklos, todėl platinimą vykdė ieškovo įmonė. Atsakovo įmonėje buvo tik užsakomas konkretus gaminamų leidinio egzempliorių skaičius ir už tai pilnai ir visiškai apmokama kaip už suteiktas paslaugas. Ieškovas savo žala laiko negautas visas pajamas dėl papildomų leidinių egzempliorių realizavimo. Tik kai kuriose dėl atskirų leidinių egzempliorių gamybos sudarytose sutartyse buvo numatyta sąlyga, kad ieškovo įmonė galėtų išplatinti dalį tiražo. Tačiau tokiu atveju įmonė privalėjo raštu informuoti leidėją apie parduotus leidinius ir gautas pajamas. To niekada nebuvo padaryta, be to, vėliau, tokios sutarčių praktikos buvo atsisakyta, griežtai fiksuojant draudimą atsakovo įmonei platinti, gaminti ar kitais būdais dauginti bet kurį ieškovui priklausantį leidinį. Be to, ieškovo įmonė visuomet padengdavo visas gamybos išlaidas, todėl atsakovas jokių papildomų išlaidų neturėjo. 2014-12-19 pažymoje Nr. 14-03 įtrauktos pajamos (971,84 Lt) yra visiškai pagrįstos, kadangi įvertintos pagal atsakovo pateiktus buhalterinius duomenis. 2014.09.03 pateiktame parduotų prekių išraše pagal nurodytą kodą Šv-042V nurodytas ieškovui priklausantis leidinys „Švietimas: politika, kokybė, vadyba“. Ieškovas niekaip nenurodo, kad minėtas leidinys buvo užsakytas ir pagamintas VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriui. Ne ieškovo kompetencija vertinti atsakovo sandorius su kitomis šalimis. Priešingai, atsakovo pateiktame paslaugų perdavimo-priėmimo akte (2011-11-25), nurodyti visai kiti leidiniai. Jų tiražas 300 egz., o ne 90 egz., kaip fiksuota parduotų prekių išraše. Kitaip sakant, parduotų prekių išrašuose, pagal kuriuos ieškovas apskaičiavo patirtos žalos dydį, atsakovo minėti leidiniai neįtraukti. Todėl tai laiko sąmoningu teismo klaidinimu. Dėl vykdymo išlaidų paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi areštavo atsakovui priklausantį turtą, vykdant šią nutartį ieškovas 2015-01-08 sumokėjo už vykdymo išlaidas antstoliui Ričardui Kudrauskui 115,85 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2351, todėl prašo jas priteisti iš atsakovo. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo teismo nutarties vykdymo išlaidas (115.85 EUR), t.y., išlaidas antstoliui R. Kudrauskui, yra pagrįstas ir teisėtas. Į antstolį buvo kreiptasi 2015-01-02 (penktadienį). Kadangi buvo darbo pabaiga, sąskaita faktūra nebuvo išrašyta. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2015-01-07, o pavedimas atiliktas sausio 8 d. Be to, atsakovas apie padarytą pavedimą ieškovo niekaip neinformavo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, pareikštas nutylint reikšmingas bylai aplinkybes, klaidingai apskaičiavus žalos sumą. Aplinkybė, jog atsakovas 2015-01-05 pervedė 871,37 Eur (3008,69 Lt) sumą nereiškia, kad atsakovas pripažino ieškinį (ar jo dalį) ir todėl negali būti pagrindu ieškovui mažinti savo ieškinio reikalavimą. Atsakovas šią sumą ieškovui pervedė tik geranoriškai vykdydamas teismo 2014-12-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtent tam, kad ieškovui nereiktų kreiptis į antstolį priverstinio minėtos nutarties vykdymo, ir kad atsakovas sumažintų sau finansinius praradimus palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju - ieškovui šiuo atveju nebūtų pagrindo priteisti palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-05, kadangi ieškovas naudojasi atsakovo pinigais. Todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal visų ieškovo pareikštų (tiek pirmuoju, tiek patikslintu ieškiniu) piniginių reikalavimų sumą. Akivaizdu, kad ieškovas netinkamai įvertino pinigų jam pervedimo faktą, todėl galėjo sąžiningai suklysti dėl atsakovo ketinimų. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad atsakovas neturėjo teisės parduoti ieškovo nurodytų leidinių egzempliorių. Pagal šalių sudarytas sutartis buvo visada buvo numatoma galimybė, atsakovui realizuoti nustatytą skaičių leidinių egzempliorių, juos platinti, išleisti papildomus tiražus. Ieškovas savo žala laiko negautas pajamas dėl minėtų papildomų leidinių egzempliorių realizavimo. Iš šalių sudarytų sutarčių matyti, kad šalys susitardavo, jog už atsakovo realizuotus leidinius ieškovui sumokama tik 50 proc. nuo gautos sumos, prieš tai dar atskaičius gamybos išlaidas (savikainą). Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ir nuosekliai jos laikosi, kad ieškovo negautos pajamos suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas, jis turi būti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008, 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja jam priteisti visą atsakovo gautą sumą, neatskaičius gamybos ir kitų išlaidų. Ieškovo 2014-12-19 pažymoje Nr. 14-03, kuria jis remiasi apskaičiuodamas žalos dydį, nepagrįstai įtrauktos ir 971,84 Lt pajamos už leidinį lentelėje nurodytą kaip „ŠV-042V“. Pats ieškovas pažymoje nurodo, jog šis leidinys jo nebuvo užsakytas. Atsakovas pažymi, kad šis leidinys buvo užsakytas ir pagamintas ne ieškovui, o VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriui 2011-10-12 sutarties Nr. 11-10-12/2 pagrindu ir su ieškovu neturi nieko bendra. Atsakovas 2011 m. vykdė projektą su Šiaulių verslo inkubatoriumi, kurio vienas iš punktų buvo brošiūra „Švietimas“ (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis). Pateikus kompiuteriu užklausą kodinis žodis buvo „Švietimas“, programa pateikė ir šios knygos pardavimą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas neteisėtai perpardavinėjo leidinius. Leidykla papildomo tiražo niekada neleido, bet likdavo po 2-3 reklaminius egzempliorius, kuriuos savo nuožiūra atsakovas galėjo realizuoti. Nuo bendradarbiavimo pradžios leidykla iki 2010 m. pagal sutartis išleidusi didesnį tiražą negu apmokėjo užsakovas, patyrė didelius nuostolius. Parduoti leidiniai nepadengė savikainos. Kai susikaupė grąžinti iš knygynų leidiniai, atsakovas juos nurašė ir padovanojo prof. V. L.. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vykdymo išlaidas, t. y. ieškovo 2015-01-08 antstoliui R. Kudrauskui sumokėtus 115,85 Eur už teismo 2014-12-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, yra nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pervedė ieškovui visą jo tuo metu reikalaujamą ir teismo nutarties mastą atitinkančią sumą dar 2015-01-05, todėl ieškovas neturėjo jokio protingo pagrindo po trijų dienų po to, kai gavo visą nutartyje dėl laikinųjų apsaugos taikymo nurodytą sumą, t. y. 2015-01-08, kreiptis į antstolį. Toks ieškovo elgesys laikytinas neracionaliu ir nesąžiningu, todėl ieškovo patirtų vykdymo išlaidų atlyginti nėra teisinio pagrindo (CPK 93 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl autoriaus (leidinio sudarytojo) teisės į žalos, kurią galimai sukėlė be autoriaus sutikimo platinami leidiniai, atlyginimo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas bei atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2008 m. buvo pasirašę sutartis (I t. 107-109 b.l., II t. 4-10 b. l.), kurių pagrindu ieškovas užsakė atsakovui išleisti mokslinių žurnalų numerius, o atsakovas, įsipareigodamas išleisti, sumaketuoti ir tiražuoti žurnalus, taip pat įsipareigojo kas ketvirtį raštu teikti informaciją centrui apie žurnalų platinimą (jei platinami). Ieškovas teigia, kad atsakovas jam padarė 871,37 Eur bei 527,74 Eur žalą, kadangi minėtos sutartys jau seniai nutrauktos, o tik 2014-07-21 ieškovas sužinojo, kad atsakovas, neturėdamas jokios teisės disponuoti ieškovui priklausančiais leidiniais, ir toliau platina ir pardavinėja ieškovui priklausančius žurnalus, be jokio ieškovo sutikimo. Prašomą priteisti žalą paskaičiavo pagal visas atsakovo gautas, o ieškovo negautas, pajamas dėl papildomų leidinių egzempliorių realizavimo.

Atsakovas su ieškovo ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko iš esmės, nurodydamas, jog nėra atlikęs neteisėtų veiksmų. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas 2015-01-05 pervedė 871,37 Eur (3008,69 Lt) sumą nereiškia, kad atsakovas pripažino ieškinį (ar jo dalį) ir todėl negali būti pagrindu ieškovui mažinti savo ieškinio reikalavimą. Atsakovas šią sumą ieškovui pervedė tik geranoriškai vykdydamas teismo 2014-12-30 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtent tam, kad ieškovui nereiktų kreiptis į antstolį priverstinio minėtos nutarties vykdymo. Prašo ieškinį nagrinėti pagal visų ieškovo pareikštų (tiek pirmuoju, tiek patikslintu ieškiniu) piniginių reikalavimų sumą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikia įrodymų, kad atsakovas neturėjo teisės parduoti ieškovo nurodytų leidinių egzempliorių. Pagal šalių sudarytas sutartis buvo visada buvo numatoma galimybė, atsakovui realizuoti nustatytą skaičių leidinių egzempliorių, juos platinti, išleisti papildomus tiražus. Iš esmės nesutinka dėl ieškovo 2014-12-19 pažymoje Nr. 14-03, kuria jis remiasi apskaičiuodamas žalos dydį, nepagrįstai įtrauktų 971,84 Lt pajamų už leidinį lentelėje nurodytą kaip „ŠV-042V“, kadangi šis leidinys buvo užsakytas ir pagamintas ne ieškovui, o VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriui 2011-10-12 sutarties Nr. 11-10-12/2 pagrindu ir su ieškovu neturi nieko bendra (atsakovas 2011 m. vykdė projektą su Šiaulių verslo inkubatoriumi, kurio vienas iš punktų buvo brošiūra „Švietimas“ (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis). Dėl kitų leidinių nurodė, kad leidykla papildomo tiražo niekada neleido, bet likdavo po 2-3 reklaminius egzempliorius, kuriuos savo nuožiūra atsakovas galėjo realizuoti.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Ieškovo leisti leidiniai – kontūriniai žemėlapiai – laikytini autorių teisių objektu (ATGTĮ 4 str. 1 d. 1, 11 p.). ATGTĮ 15 straipsnio 1 d. nustatyta, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, versti kūrinį, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant ir kt. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas be ieškovo leidimo pardavė ieškovo leidinius: Švietimas: politika, vadyba, kokybė (ISSN 2029-1922) laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m. (SPVK, Nr. 2(8), 2011 (4 vnt.), SPVK, Nr. 3(9), 2011 (2 vnt.), SPVK, Nr. 2(11), 2012 (2 vnt.), SPVK, Nr. 1(10), 2012 (4 vnt.), SPVK, Nr. 3(12), 2012 (4 vnt.), SPVK, Nr. 2(14), 2013 (2 vnt.)), Problems of Management in the 21st Century (ISSN 2029-6932) laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m. (PMC, 2011, Vol. 2 (5 vnt.), PMC, 2012, Vol. 3 (1 vnt.), PMC, 2012, Vol. 4 (1 vnt.), PMC, 2012, Vol. 5 (2 vnt.), PMC, 2013, Vol. 6 (1 vnt.), PMC, 2013, Vol. 7 (2 vnt.), PMC, 2008, Vol. 8 (2 vnt.)), Problems of Education in the 21 st Century (ISSN 1822-7864) laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 m. (PEC, Vol. 44, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 45, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 46, 2012 (1 vnt.), PEC, Vol. 47 (2 vnt.), PEC, Vol. 48, 2012 (1 vnt.), PEC, Vol. 49, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 50, 2012 (3 vnt.), PEC, Vol. 51, 2013 (3 vnt.), PEC, Vol. 52, 2013 (3 vnt.), PEC, Vol. 53, 2013 (4 vnt.), PEC, Vol. 54, 2013 (3 vnt.), PEC, Vol. 55, 2013 (3 vnt.), PEC, Vol. 56, 2013 (2 vnt.), PEC, Vol. 57, 2013 (1 vnt.)) bei 105 leidiniais (žurnalaiss): PEC, Vol. 19, 2010 (2 vnt.), PEC, Vol. 21, 2010 (1 vnt.), PEC, Vol. 23, 2010 (3 vnt.), PEC, Vol. 25, 2010 (2 vnt.), PEC, Vol. 27, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 28, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 29, 2011 (2 vnt.), PEC, Vol. 30, 2011 (2 vnt.), PEC, Vol. 32, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 33, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 34, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 35, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 36, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 37, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 38, 2011 (1 vnt.), PEC, Vol. 39, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 40, 2012 (2 vnt.), PEC, Vol. 41, 2012 (1 vnt.), PEC, Vol. 42, 2012 (1 vnt.), PEC, Vol. 43, 2012 (2 vnt.), ŠPVK, 2013 (4 vnt.), ŠPVK, Nr. 3 (15) (4 vnt.), ŠPVK, Nr. 1 (16) (1 vnt.), JBSE, Nr. 2 (8), 2005 (5 vnt.), JBSE, Nr. 2 (8), 2005 (5 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2010 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2010 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2010 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2009 (5 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2009 (10 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2008 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2008 (9 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2008 (7 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2013 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2012 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2012 (4 vnt.), GU/NSE. Nr. 2, 2013 (2 vnt.), GU/NSE. Nr. 3, 2013 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 1, 2014 (1 vnt.), GU/NSE. Nr. 13, 2005 (2 vnt.). Kaip nurodo ieškovas, tokiais neteisėtais veiksmais, kuriais atsakovas savavališkai platino žurnalus, į kuriuos turtinės teisės priklauso ieškovui, atsakovas pažeidė ieškovo išimtines teises atgaminti, platinti kūrinius. Nurodytų aplinkybių iš esmės neneigia ir pats atsakovas, nesutikdamas tik dėl vieno leidinio Nr. ŠV-042V. Ieškovas įrodymų nepateikė, kad atsakovo parduotų 94 vnt. leidinių ŠV-042V leidybos teisė išimtinai priklauso ieškovui. Atsakovas nurodo, kad minėtas skaičius leidinių priklausė ne ieškovui, o kitam asmeniui, vykdant 2011-10-12 sutartį Nr. 11-10-12/2 su VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriui, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (sutartį ir leidinio „Švietimas“, 2011 m.). Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė (281,49 Eur) 971,94 Lt žalos sumos, kurią kildina būtent iš leidinio Nr. ŠV-042V neteisėto pardavimo, todėl priteistinos žalos dydis šia suma turėtų būti mažintinas.

ATGTĮ 83 staipsnyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas dėl ATGT įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas. To paties straipsnio 2 dalyje, taip pat CK 6.282 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami pagrindai ir sąlygos, kurioms esant galimas nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1399,11 Eur (871,37 Eur bei 527,74 Eur) žalą (nuostolius) už autorių turtinių teisių pažeidimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2004 m. iki 2008 m. buvo pasirašę sutartis, nurodytose sutartyse yra aiškiai įtvirtintos ir ieškovo leidinio platinimo galimybių sąlygos, kurių, akivaizdu, atsakovas nesilaikė, todėl tyčiniais veiksmais pažeidė ieškovo teises. Atsakovo veiksmai sukėlė žalą ieškovui, kadangi dėl neteisėto kūrinių panaudojimo jis praranda pajamas, gali būti pakenkiama jo reputacijai, vardui, o atsakovas iš to pasipelno, kadangi nemoka teisių turėtojui atlyginimo už kūrinių naudojimą ir gauna komercinę naudą. Be to, atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo savo veikloje reikalavimai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas turėjo žinoti, jog teisėtam ieškovo kūrinių naudojimui jis turėjo sudaryti naują sutartį ar bent jau informuoti ieškovą apie papildomų leidinių platinimą, kaip numatyta šalių sudarytose ankstesnėse sutartyse. Byloje įrodymų apie tai, kad tarp šalių būtų susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas ieškovui priklausančius kūrinius būtų platinęs teisėtai, turėdamas ieškovo leidimą, taip pat būtų mokėjęs ieškovui licencinį ar kitą atlyginimą, nėra; atsakovas į bylą neteikė ir duomenų apie savo finansinę padėtį, į kuriuos atsižvelgtina nustatant kompensacijos dydį (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo teisių pažeidimas truko kelerius metus. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja jam priteisti visą atsakovo gautą sumą, neatskaičius gamybos ir kitų išlaidų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas į bylą nepateikė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas, be teisinio pagrindo realizuodamas (platindamas) ieškovui priklausančius leidinius, pažeidė ieškovo išimtines teises atgaminti, platinti kūrinius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1399,11 Eur žalą (nuostolius), sumažinus 281,49 Eur suma, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Iš atsakovo ieškovui priteistina 1117,62 Eur nuostolių suma (ATGTĮ 77 str. 1 d. 6 p., 83 str.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2015-01-05 pervedė į ieškovo sąskaitą 871,37 Eur sumą (I t. 89 b. l.), teismas laiko, kad šioje dalyje ieškovui priteistini nuostoliai (žala) atlyginta, todėl šią sumą dar kartą priteisti šiuo sprendimu nėra pagrindo, sprendimu priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai nesumokėtą 246,25 Eur žalos (nuostolių) sumą.

Dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos už priteistą 1117,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-30) iki 2015-01-04 (871,37 Eur sumos pervedimo į ieškovo sąskaitą), bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos už priteistą 246,25 Eur sumą nuo 2015-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (straipsnio 1, 2 dalys).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 41,85 Eur (26,00 Eur (90,00 Lt) + 15,85 Eur (I t. 201 b.l.) žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (80 proc.), iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų sumai, t.y. 33,48 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 str., 93 str. 2 d.).

CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 590,00 Eur (I t. 78 b. l., II t., 200 b.l.) išlaidų už teisines paslaugas dėl ieškinio, patikslinto ieškinio parengimo ir atstovavimo procese. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, ir atsižvelgiant į teismui pateiktų dokumentų apimtį, bylos sudėtingumą, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies (80 proc.), iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų sumai, t.y. 472,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 88 str. 6 d., 93 str., 98 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 115,85 Eur už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Šios išlaidos pagrįstos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, jos mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (80 proc.) ir ieškovui priteistina 92,68 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 88 str. 1 d. 8 p); iš viso iš atsakovo priteistina 598,16 Eur (33,48 Eur + 472,00 Eur + 92,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 92 str.; LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 263-265 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. J. V. individualios įmonės, į. k. 145566961, ieškovui UAB „Scientia Socialis“, į. k. 302614473, 246,25 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 25 centų) žalą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuotinas už 1117,62 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniolikos eurų 62 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-30) iki 2015-01-04 bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už 246,25 Eur dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 25 centų) sumą nuo 2015-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 598,16 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Vida Žostautienė