- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-456-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02917-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- G. R.
- Kategorijos
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2-3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintas jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant G. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. R. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, G. R. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 17 d., 20.27 val. iki 2020 m. kovo 18 d., 16.30 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. R. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00102 g, narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,040 g, ir narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (supakuotus bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje su raudonos spalvos juostele apklijuota bespalve plastikine juostele), baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,990 g (supakuotus bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje su raudonos spalvos juostele), baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,406 g, ir psichotropinė medžiaga – 4-metilamfetaminas, kurio masės nustatyti nėra galimybės (supakuotais bespalviame plastikiniame maišelyje); gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMB-FUBICA, kurios masės nustatyti nėra galimybės (supakuotus bespalviame plastikiniame uždaromame maišelyje su raudonos spalvos juostele); gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 4-fluoro MDMB-BUTINACA, kurios masės nustatyti nėra galimybės (4 vnt. popieriaus lankstinukų raudonos spalvos plastikiniame uždaromame maišelyje), kuriuos neteisėtai laikė prie autoserviso adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet 2020 m. kovo 17 d., apie 17.20 val., prie (duomenys neskelbtini), išplatino R. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele apklijuota bespalve plastikine juostele su juose supakuotais gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilis, kurio masė yra 0,00102 g, narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,040 g, ir narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai, o likusią dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė prie autoserviso adresu (duomenys neskelbtini), išardytame automobilyje „NISSAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol juos policijos pareigūnai 2020 m. kovo 17 d., apie 22.30 val., rado ir paėmė kratos metu.
2. Taip pat G. R. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė prie namo, (duomenys neskelbtini), paslėpęs lauke po šakomis medžiaginėje pirštinėje tinkamą šaudyti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro revolverį Velodog Nr. 33, skirtą šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu minėtas revolveris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, ir keturiasdešimt tris šovinius, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Rusija ir Čekija), 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio skėlimo (.22LR) šoviniai, kurie skirti daugeliui B kategorijos ginklų, tame tarpe ir minėtam revolveriui, iki tol, kol 2020 m. kovo 17 d., 23.58 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalies paskirtą bausmės rūšį iš laisvės atėmimo į areštą arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ir subendrinti su bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pridedant minimalų bausmės laikotarpį.
3.1. Apeliantas pažymi, kad savo kaltę pripažįsta visiškai dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir sutinka su jų kvalifikacija, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų bei yra aiškiai per griežta.
3.2. Skunde remdamasis bausmės tikslais, esančiais BK 41 straipsnyje, G. R. teigia, jog teismo nustatytos faktinės aplinkybės ne visiškai atitinka objektyvią tiesą. Iš pareigūno M. J. apklausos protokolo matyti, jog atliekant kratą apelianto namuose apeliantas pareigūnams pats prisipažino, kad turi nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą su šoviniais, kuriuos laiko paslėpęs prie namų esančiame karjere, po medžiu. Apeliantas pažymi, kad tapačios aplinkybės nurodytos ir 2020 m. kovo 17 d. kratos protokole, kuriame nurodyta, kad jo namuose atliekant kratą nieko reikšmingo nerasta, o apeliantas pats nurodė, jog netoli namų, po egle, yra užkasęs šaunamąjį ginklą, kuris minėtoje vietoje buvo rastas kartu su šoviniais.
3.3. Pasak apelianto, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir dėl minėtų medžiagų išplatinimo R. Ž.. Jei apeliantas pats nebūtų pasakęs apie paslėptą ginklą su šaudmenimis, tuomet pareigūnai, kurie atliko kratą, siekdami rasti draudžiamas medžiagas, tuomet revolveris ir šoviniai nebūtų buvę surasti, o apelianto atžvilgiu nebūtų inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje.
3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nevertino. Remiantis apelianto gera valia, kurios vedamas jis atidavė ir revolverį ir šovinius, teismas galėjo jam paskirti arba švelnesnę bausmės rūšį, arba minimalų laisvės atėmimą.
3.5. Apeliantas pabrėžia, kad už BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą paskirta bausmė darė įtaką paskirtai galutinei subendrintai bausmei. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 8 (aštuonerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu jam tektų atlikti 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau bendrinant paskirtąsias bausmes, nors įstatymas nenurodo, kokią bausmės dalį teismas privalo pridėti bendrindamas bausmes, tačiau, apelianto nuomone, pusmečiu didesnė nei galėjo būti paskirta galutinė bausmė neatitinka bausmės individualizavimui keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės dydžio. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
7. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
8. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam G. R. paskyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.
9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos dviejų rūšių bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams. Taigi daroma išvada, kad už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis arba sprogstamosiomis medžiagomis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki penkerių metų.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistajam G. R., pripažintam kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, buvo paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams), t. y. už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį mažesnė bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė, atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.
11. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas tinkamai įvertino G. R. padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes ir tinkamai argumentavo paskiriamos bausmės rūšį ir dydį. Nors apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2020 m. kovo 17 d. krata buvo atliekama ieškant narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o jos metu rasti ginklas ir šoviniai pareigūnų rankose atsidūrė tik dėl to, kad apeliantas pats, vedamas savo geros valios, prisipažino, kad neteisėtais laiko šiuos daiktus, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino iš esmės visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš nuosprendžio teksto, ši aplinkybė pripažinta kaip G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į kitas aplinkybes, kurios iš esmės pripažįstamos kaip neigiamai charakterizuojančios apeliantą.
12. G. R. Lietuvos Respublikoje prieš nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas dešimt kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutiniais nuosprendžiais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (15 nusikalstamų veikų), 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 289 straipsnį (8 nusikalstamos veikos) – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas (šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas); bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto (į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirta galutinė bausmė – 39 (trisdešimt devynių) parų arešto).
13. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu G. R. buvo nuteistas vienuoliktą kartą. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas apeliantas padarė dar prieš paskutiniojo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, priėmimą. Tai rodo, kad jis turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankamai siekiant atgrasyti G. R. nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo.
14. Taigi nuteistasis G. R. sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir apelianto turimi teistumai aiškiai rodo nuoseklų, neteisėtą ir kitiems asmenims pavojingą nuteistojo elgesį, kurį siekiant pakeisti yra būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ir už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą G. R. buvo skiriamos daugiausia laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, kad kiti teismai įvertino tai, jog švelnesnės bausmės jokio realaus poveikio G. R. elgesiui nepadarys.
15. Nuteistojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikalstamą veiką apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jį kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu už nuteistojo G. R. padarytas nusikalstamas veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį skyrė žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už nagrinėjamą nusikalstamą veiką skirtos bausmės dydis nesiekia net pusės sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Taigi sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tokia bausmė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nėra pagrindo.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nemotyvavo kodėl prie griežčiausios, t. y. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtos bausmės pridedama būtent 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis švelnesnio nusikaltimo padarymą, tačiau tokia bausmės dalis buvo parinkta įvertinus tiek padarytos, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pridėta bausmės dalis yra gerokai mažesnė nei paskirtosios bausmės vidurkis ir kiek didesnė nei minimalus jos dydis. Teisėjų kolegijos vertimu, pridėtas bausmės dalis, įvertinus abu padarytus nusikaltimus ir jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei galutinės subendrintos bausmės dydį, nėra aiškiai per griežtas, neproporcinga ar neteisinga, todėl negalima sutikti su skundo argumentais, kad teismo parinktas pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra per didelis ar neatitinka padarytos nusikalstamos veikos.
18. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu parinko proporcingą ir tinkamą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam G. R., todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo keisti minimą apylinkės teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.