Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl 2023 m. vasario 3 d. nusikalstamos veikos įrodymų

Dėl nusikalstamos veikos 2023 m. lapkričio 29 d. įrodymų

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl 2023 m. vasario 3 d. padarytos nusikalstamos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka

bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ heksahidrokanabinolis yra psichotropinė medžiaga įrašyta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 66 punktą, tetrahidrokanabinolis yra psichotropinė medžiaga įrašyta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 130 punktą. Pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) pagal Rekomendacijų 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, šiuo atveju bendras rastas kiekis yra 1,434 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos. Kanapės (antžeminės dalis) buvo apdorotos psichotropinėmis medžiagomis heksahidrokanabinoliu. Heksahidrokanabinolio kiekis nebuvo nustatytas. Tuo tarpu bendras medžiagoje rastas tetrahidrokanabinolio kiekis buvo 0,01968 g, kuris neviršija Rekomendacijų 167 punkte numatyto nedidelio kiekio 0,2 g. Kadangi heksahidrokanabinolio kiekis bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas, jo dydis vadovaujantis in dubio pro reo (abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu vertinamas pagal mažiausią galimą kiekį, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė – nedidelis kiekis. Toks psichotropinių ir narkotinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką.

Dėl 2023 m. lapkričio 29 d. padarytos veikos įrodymų vertinimo ir kvalifikavimo

Kaip minėta pagal Įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Pagal Rekomendacijų 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 500 g šios medžiagos kiekis, o labai dideliu kiekiu laikytinas didesnis kaip 2500 g šios medžiagos kiekis. Šiuo atveju nustatyta, jog M. P. laikė 0,074 g punktą kanapių (antžeminių dalių), t. y. rastas kiekis neviršijo nedidelio kiekio ribos. Rasta medžiaga mitragininas yra psichotropinė medžiaga įrašyta į Įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašą 60 punktą, byloje nebuvo ištirtas psichotropinės medžiagos kiekis. Kadangi mitraginino kiekis bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas, jo dydis vadovaujantis in dubio pro reo (abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu vertinamas pagal mažiausią galimą kiekį, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė – nedidelis kiekis. Toks psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką.

Pabrėžtina, jog teismas nenustatė kaltinamojo M. P. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis abiejų veikų atvejais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, kad M. P. šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino, tetrahidrokanabinolio karbosirūgšties. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad rastos psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, kadangi turi joms priklausomybę.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės keleivio sėdynės, krepšyje laikė permatomą polietileninį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos – mitraginino iki tol, kol 2023 m. lapkričio 29 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) prospekto žiedo, (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje ant stalo laikė plastikinį smulkintuvą su 0,074 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki tol, kol 2023 m. lapkričio 29 d., apie 05.50 val., smulkintuvą su šia narkotine medžiaga kratos bute metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (4 t., el. b. l. 78-84).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. P. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, priskiriamas baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis.

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau nebuvo teistas (4 t., el. b. l. 98-100), baustas administracine tvarka (4 t., el. b. l. 103-110), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., el. b. l. 101-102). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri būtų didesnė už sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršytų bausmės vidurkio. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, todėl laisvės apribojimo bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Taigi M. P. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2023 m. vasario 3 d.) skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 259 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką (2023 m. lapkričio 29 d.) skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, būtent tokios bausmės atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – dalinio sudėjimo būdu. Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir M. P. charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, todėl iš dalies pridedamos bausmės dalis yra lygi sankcijoje numatytam laisvės apribojimo bausmės rūšies minimaliam dydžiui (3 mėnesiai). Taigi paskirtos bausmės bendrinamos prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

M. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant, kad priežiūros taikymo metu jis nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose. Kartu su bausme skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje arba mokytis ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines, psichotropines medžiagas bei alkoholį). Paskirtas įpareigojimas ir draudimas taikytini visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką.

V. Kiti klausimai

M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 136-139) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. vasario 3 d. 02.30 val. iki 2023 m. vasario 3 d. 11.44 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 144-146) ir nuo 2023 m. lapkričio 29 d. 02.50 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d.10.12 val. (viena diena) (2 t., el. b. l. 185-189, 3 t., el. b. l. 98-100). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu šis M. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms – viso 4 laisvės apribojimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas, (duomenys neskelbtini) kurio viduje vokas su tuščiu užspaudžiamu maišu, vokas su violetinės spalvos plastikiniu smulkintuvu ir vokas su M. P. rankų nuoplovomis perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- likę mišiniai su nustatytais THC ir HHC (0,245 g, kuriame THC kiekis yra 0,001 g; 0,553 g, kuriame THC kiekis yra 0,007 g; 0,068 g, kuriame THC kiekis yra 0,003 g; HHC kiekis nenustatytas) sudėti į tris skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija) nuostatomis, perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini

- po 2024 m. balandžio 24 d. atlikto objektų tyrimo likęs žalios spalvos augalinės kilmės miltelių kiekis, mitragininas perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. (M. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (2023 m. vasario 3 d. veika) ir skirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 29 d. veika) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir M. P. paskirti subendrintą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti M. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 3 d. 02.30 val. iki 2023 m. vasario 3 d. 11.44 val. (viena diena) ir nuo 2023 m. lapkričio 29 d. 02.50 val. iki 2023 m. lapkričio 29 d. 10.12 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms – viso 4 laisvės apribojimo dienas.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- voką (duomenys neskelbtini), kurio viduje vokas su tuščiu užspaudžiamu maišu, vokas su violetinės spalvos plastikiniu smulkintuvu ir vokas su M. P. rankų nuoplovomis perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) –vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- likusius mišinius su nustatytais THC ir HHC (0,245 g, kuriame THC kiekis yra 0,001 g; 0,553 g, kuriame THC kiekis yra 0,007 g; 0,068 g, kuriame THC kiekis yra 0,003 g; HHC kiekis nenustatytas) sudėtus į tris skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius ir, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-377 redakcija) nuostatomis, perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- po 2024 m. balandžio 24 d. atlikto objektų tyrimo likusį žalios spalvos augalinės kilmės miltelių kiekį, mitragininą perduotą saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.