Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-762-360/2014

Teisėja G. Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01124-2013-9

2014 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicininės priemonės, D. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria D. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, paskiriant jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. taikytos priverčiamosios medicininės priemonės už tai, kad ji 2013-11-16, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant liudytojams, tyčia papurškė ašarinių dujų į akis nepilnametei E. M., taip nukentėjusiajai E. M. sukeldama fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. R., būdama nepakaltinama, padarė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad ji 2013-11-16, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant liudytojams, tyčia papurškė ašarinių dujų į akis nepilnametei E. M., taip nukentėjusiajai E. M. sukeldama fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių ir dėl D. R. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio gydymo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) tikslingumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką D. R. padarė būdama nepakaltinama, t. y. 2013 m. lapkričio 16 d. ji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. R. pavojingumą patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės 2014 m. balandžio 15 d. aktas Nr. 85TPK-131/2014, kuriame nurodoma, kad D. R. nuo 1999 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris pasireiškė nuotaikos svyravimais. Jai 2004 metais buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas. 2013 metais pirmą kartą objektyviai užfiksuoti manijos požymiai. Šiuo metu tiriamosios psichikos būsenoje dominuoja manija. Iš medicininės dokumentacijos matyti, jog D. R. gydėsi įvairiose ligoninėse ir jų psichiatrijos skyriuose 17 kartų. Ekspertų komisija nurodė, kad D. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo F25.0 būsenoje, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo esmės ir negalėjo jų valdyti. Be to, komisija pažymėjo, kad D. R. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir jai rekomenduojamas priverstinis stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 88-89). Šie paminėti duomenys rodo, kad D. R. yra pavojinga visuomenei, o visi ankstesni gydymai psichiatrinėse ligoninėse ar ligoninių psichiatrijos skyriuose neturėjo jai teigiamo, efektyvaus ir ilgalaikio poveikio, kadangi jos psichikos liga progresuoja.

Tai, kad D. R. iš tiesų pavojinga visuomenei ir ją reikia stacionariai gydyti, patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas D. Tamašauskas, kuris patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas ir nurodė, jog D. R. reikia taikyti priverčiamąsias medicinines priemones – gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 115-116).

Iš šių visų paminėtų aplinkybių ir parodymų matyti, jog D. R. yra socialiai pavojinga, jos veiksmai kelia grėsmę aplinkiniams, ji pati negali sau užtikrinti tinkamo medikamentinio gydymo ir priežiūros, kadangi gyvena viena, todėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis jai nepakaktų.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, D. R. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai patvirtina, jog ji nėra kritiška savo ligos atžvilgiu, nesuvokia savo psichinės būklės pavojingumo ir poreikio gydytis.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu mano, jog D. R., būdama nepakaltinama, padarė visuomenei pavojingą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, ir jai paskirta tinkama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. R. apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą atmesti.